Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-10 · Administracinė byla Nr. AS-525-543-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-10
Bylos Nr.
AS-525-543-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
A. G., H. L., R. S., A. K., H. S., J. P., I. V., D. M., V. S., V. M., K. R., S. G., I. K., A. T., S. J., Z. K., I. Z.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Panerių
Administracinė byla Nr. AS525-543/2010Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. G. (A. G.), H. L., R. S. (R. S.), A. K., H. S., J. P. (J. P.), I. V., D. M., V. S., V. S., V. M. (V. M.), K. R., S. G., I. K., A. T., S. J. (S. J.), Z. K., I. Z. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Panerių seniūnijai, uždarajai akcinei bendrovei „Posūkis“ dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. A30-57 „Dėl kiosko (paviljono) eksploatavimo sutarčių nutraukimo ir Administracijos direktoriaus 2009-03-30 įsakymo Nr. 30-577 pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas). Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Įsakymo galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad Įsakymas iš esmės užkerta kelią pareiškėjų verslui, kadangi, nutraukus sutartis (ar joms pasibaigus dėl Įsakymo galiojimo), teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Remiantis sutarties nuostatomis (12.4, 13 p.), nutraukus sutartį, asmuo per 30 dienų išveža kioską (paviljoną), o vietinės rinkliavos mokesčiai asmeniui negrąžinami. Todėl, nesustabdžius Įsakymo galiojimo iki kol teismas priims sprendimą, pareiškėjų kioskai (paviljonai) ne tik bus uždaryti, bet ir nukelti, o teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu, kadangi faktinis pagrindas sudaryti ar atnaujinti kiosko (paviljono) eksploatavimo sutartis bus pasibaigęs.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartimi, be kita ko, tenkino pareiškėjų prašymą ir laikinai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Įsakymo galiojimą.

Remdamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005, AS16-528/2007, AS10-349/2007, AS6-496/2006, AS15-622/2006), nurodė, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktinį jo pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą tokių teisių faktinį realizavimą ir kita. Pažymėjo, jog iš skundo turinio bei jo priedų matyti, kad Įsakymu nutraukiamos kioskų (paviljonų) eksploatavimo sutartys, pasirašytos tarp pareiškėjų ir Administracijos Panerių seniūnijos bei nuo 2010 m. liepos 10 d. panaikinami jiems išduoti leidimai prekiauti viešosiose vietose, kioskų savininkams pasiūlyta perkelti kioskus į UAB „Posūkis“ teritoriją, Administracijos Panerių seniūnija įpareigota pateikti atitinkamą informaciją pareiškėjams. Aplinkybę, kad, vadovaujantis Įsakymo nuostatomis, pareiškėjai per 30 kalendorinių dienų (iki 2010-08-09) privalės perkelti kioskus (paviljonus) iš Gariūnų gatvės teritorijos į UAB „Posūkis“ teritoriją arba savo lėšomis išvežti kioskus (paviljonus) iš Gariūnų gatvės teritorijos, patvirtina tai, kad pareiškėjams 2010 m. birželio 8 d. buvo išsiųsti Administracijos Panerių seniūnijos raštai. Todėl, nesustabdžius Įsakymo galiojimo iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, neišvengiamai atsirastų tam tikrų pakeitimu, t. y. kioskų (paviljonų) savininkai ne tik negalėtų prekiauti viešosiose vietose, bet ir iki 2010 m. rugpjūčio 9 d. privalėtų arba iškelti kioskus (paviljonus) į UAB „Posūkis“ teritoriją arba savo lėšomis išvežti juos iš Gariūnų gatvės teritorijos, sutvarkyti vietą ir aplinką bei pagal aktą perduoti seniūnui, o to neįvykdžius – kioskai būtų iškelti savivaldybės lėšomis ir utilizuoti, o savininkai privalėtų kompensuoti su tuo susijusias išlaidas. Konstatavo, jog, priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą ir panaikinus Įsakymą, iki sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas žymiai pasunkėtų arba taptų negalimas.

II.

Atsakovas Administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir priimti naują – atmesti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir nemotyvavo savo nutarties taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tik formaliai nurodė faktines aplinkybes ir nutarė, kad, priėmus pareiškėjams palankų sprendimą bei panaikinus Įsakymą, iki sprendimo buvusios padėties atkūrimas žymiai pasunkėtų arba taptų negalimas. Nutartis neatitinka ABTĮ 106 straipsnio reikalavimų.

2. Nurodo, jog teismas privalo vertinti ginčijamu aktu suteikiamas teises ir faktinį jų realizavimą ir tik tada gali suprasti, ar konkrečioje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonė dar yra reikalinga, ar jos taikyti nebėra prasmės. Todėl teismas turėjo įvertinti, kokie veiksmai pagal Įsakymą jau yra atlikti. Nagrinėjamu atveju teismas neįvertino tos aplinkybės, kad didžiąja dalimi Įsakymas jau yra įgyvendintas ir 90 iš 98 kioskų jau yra nukelti. Kioskai jau yra nukelti, todėl nebeliko su pareiškėjais pasirašytų Kioskų (paviljonų) sutarties objekto, o Įsakymo galiojimo sustabdymas yra nepagrįstas. Ginčijamas Įsakymas realizuotas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nesukelia teisinių pasekmių, t. y. negali atsirasti ABTĮ 92 straipsnyje numatytos pasekmės.

3. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta ir į tai, ar jų taikymas neprieštaraus viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju statoma gatvė, kuri numatyta detaliajame plane, yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė, kuria naudosis visi Vilniaus miesto gyventojai. Pirmosios instancijos teismui sustabdžius Įsakymo galiojimą, UAB „Posūkis“ negali visapusiškai įvykdyti pasirašytos sutarties dėl neatlygintinų susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų už sklypo ribų projektavimo ir plėtros darbų, tokiu būdu pažeidžiamas viešasis interesas.

4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nevertino Įsakymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių balanso viešojo intereso aspektu.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Posūkis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir priimti naują – pareiškėjų prašymą atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atskirasis skundas.

Pareiškėjai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, jog atskirajame skunde iš esmės įrodinėjama, jog kioskai yra nukelti, kitaip tariant, patvirtinamos abejonės, kad atsakovas imasi visų įmanomų priemonių, jog, nepaisant to, koks bus teismo sprendimas, jo įvykdymas būtų neįmanomas arba labai apsunkintas. Kadangi iš neteisės neatsiranda teisė, atskirajame skunde išdėstyti motyvai vertintini kritiškai ir kaip tik įrodo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų prašymą, iš esmės argumentuodamas tuo, kad, nesustabdžius Įsakymo galiojimo, pareiškėjai turės nukelti savo kioskus (paviljonus), tenkino prašymą ir sustabdė Įsakymo galiojimą iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Pažymėtina, jog prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrinde taip pat buvo motyvuotas tuo, kad, jų nepritaikius, pareiškėjai privalės nusikelti jiems priklausančius kioskus (paviljonus).

Bylos medžiaga – atsakovo pateiktas antstolio V. M. 2010 m. rugpjūčio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 13-10-565 bei kartu su atskiruoju skundu pateiktas Administracijos Panerių seniūnijos 2010 m. rugpjūčio 3 d. Elektroninis pranešimas tarnybinės veiklos klausimais dėl kioskų prie Gariūnų turgavietės Nr. A121-15841(2.1.19-S10) (b.l. 121–123), patvirtina, jog Įsakymas iš dalies įvykdytas, nes visų šios bylos pareiškėjų kioskai (paviljonai) jau yra nukelti, kaip tai numatyta ginčijamame akte. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės paneigia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjamu atveju būtinybę. Byloje, atsižvelgiant į prašyme pateiktus argumentus, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjams galimai palankaus teismo sprendimo atveju, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo spendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas.

Pažymėtina, jog nors minėti dokumentai, patvirtinantys dalinį Įsakymo įvykdymą, nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, jie, atsižvelgiant į tokių dokumentų turinį ir į aplinkybę, jog atsakovas neturėjo galimybės iki nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo priėmimo pateikti tokių dokumentų, vertintini kaip paneigiantys reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę prašyme ir skundžiamojoje nutartyje nurodytais motyvais. Į tokius dokumentus turi būti atsižvelgta sprendžiant atsakovo atskirojo skundo tenkinimo klausimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prašyme nurodytais motyvais. Jokie kiti argumentai ir įrodymai, pagrindžiantys reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, teismui pateikti nebuvo. Todėl nors pirmosios instancijos teismui nagrinėti įrodymai, patvirtinantys dalinį Įsakymo įvykdymą, pateikti nebuvo, tačiau į juos atsižvelgtina nagrinėjant atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo naikintina, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pareiškėjų prašymas atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjų prašymą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas