Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-09-23 · Administracinė byla Nr. AS-1178-520/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-23
Bylos Nr.
AS-1178-520/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01327-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Artūras Drigotas, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-1178-520/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01327-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. (A. M.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. M. 2015 m. liepos 22 d. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 134,88 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjui buvo pasiūlyta patikslinti skundą – patikslinti skundo reikalavimus – prašyti panaikinti konkrečius administracinius aktus, su kuriais pareiškėjas nesutinka, pateikti įrodymus, kad pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, sumokėti žyminį mokestį, pateikti kitus įrodymus.

2015 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas Kauno apygardos teismui pateikė procesinį dokumentą, kuriame nurodė, jog teismas nepagrįstai nustatė terminą patikslinti skundą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. M. skundą.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia inicijuoti administracinę bylą dėl žalos, kurią kildina iš Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų, vykdžiusių ikiteisminį tyrimą, veiksmų, atlyginimo, todėl konstatavo, kad pareiškėjo keliamas ginčas patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnyje reguliuojamų teisinių santykių sritį ir priskirtinas bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai. Nustatęs, kad byla nepriskirtina administraciniam teismui, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

III.

Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas teigia, kad jis prašomą priteisti žalą kildina iš Alytaus pataisos namų veiksmų, bei paaiškina, jog buvo apvogtas, todėl mano, kad Alytaus pataisos namai, neužtikrinę jo turto saugumo, privalo atlyginti patirtą turtinę bei neturtinę žalą.

•SS/21 1-201 rija 6Ruskaniklaičio teismo iklaičio Jotiems tvarkos atlikti

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Šioje byloje spręstinas klausimas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo A. M. skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą (byla nepriskirtina tam teismui).

ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose yra išvardyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad teismui paduodamas skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

ABTĮ 37 straipsnyje inter alia numatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Skundo trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai dėl netinkamo skundo dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pateikto skundo yra neaiškus pareiškėjo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi su skundu, prašydamas priteisti 134,88 Eur turtinę bei 10 000 Eur neturtinę žalą. Iš pareiškėjo pateiktame skunde suformuluoto reikalavimo akivaizdu, jog pareiškėjas nesiekia administracinių teisės aktų panaikinimo, o skundo dalyką sieja su, jo manymu, jam padaryta turtine ir neturtine žala.

Pažymėtina, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo, todėl skundo trūkumu nelaikytina tai, kad pareiškėjas nesiekė konkrečių aktų panaikinimo, o skundo dalyką siejo su, jo manymu, jam padaryta neturtine žala dėl neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2563/2012; 2014 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-122/2014; 2014 m. birželio 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant skundo, kurio dalykas – žalos atlyginimas, priėmimo klausimą turi būti vertinama, ar prašoma atlyginti žala kildinama iš viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, toks skundas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą nustatęs, kad pareiškėjas žalą kildina iš Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą, veiksmų. Įvertinusi pareiškėjo skundo bei kitų byloje esančių dokumentų turinį, teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad asmens skunde (prašyme) dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.) atlyginimo, reikalavimų skundo turiniui prasme (ABTĮ 23, 24 str.) turi būti nurodyta, dėl kokių būtent viešojo administravimo subjekto veiksmų pareiškėjui atsirado žala, nurodytas konkretus prašomos priteisti žalos atlyginimo dydis bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiantys įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011; 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-114/2014 ir kt.).

Teisėjų kolegija iš pareiškėjo pateikto skundo turinio nustatė, jog skunde aplinkybės, sudarančios skundo pagrindą, dėstomos nenuosekliai, pareiškėjas mini faktus, susijusius tiek su Alytaus pataisos namų veiksmais neužtikrinant jo turto saugumą, tiek ir su, kaip nurodo pareiškėjas, ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmais tiriant padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau pareiškėjas skunde bei kituose procesiniuose dokumentuose pakankamai aiškiai nurodo, kad į teismą kreipėsi dėl to, jog jam atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose iš kirpyklos, kurioje jis dirba, buvo pavogti jam priklausęs daiktai. Pareiškėjas teigia, kad žala kilo, nes Alytaus pataisos namai neužtikrino jo daiktų saugumo, nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Iš byloje esančio Alytaus pataisos namų 2015 m. liepos 1 d. rašto Nr. 8-10278 „Dėl atsakymo“ (b. l. 4) matyti, kad dėl įsilaužimo į kirpyklą buvo atliktas tarnybinis tyrimas, nustatyti šį pažeidimą padarę asmenys ir jiems skirtos drausminės nuobaudos. Nustatytos aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas siekia žalos, patirtos dėl Alytaus pataisos namų, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų, užtikrinant jo turto apsaugą bei nepradėjus ikiteisminio tyrimo dėl padarytos neteisėtos veikos. Įvertinusi skunde bei jo priede pateiktą informaciją, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ji yra pakankama, kad būtų galima pradėti administracinę bylą pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo dalykas yra aiškus, o skundo pagrindas, nors išdėstytas ir nenuosekliai, tačiau yra suprantamas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis naikinama. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo apeliacinės instancijos teismo patenkinti jo skundą, tačiau akcentuotina, kad šiuo metu dar nėra išspręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, kurį pagal ABTĮ 37 straipsnį sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. (A. M.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė