Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1017-720/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-25
Bylos Nr.
1-1017-720/2023
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00186-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
Z. R.
Nukentėjusysis
V. S.
Kategorijos
  • 1.1.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1017-720/2023Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00186-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.3.; 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.5.; 2.3.4.2.;2.3.4.3.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant Lukui Žižiui,dalyvaujant:prokurorei Virginijai Vigelienei,kaltinamajam Z. R., jo gynėjai advokatei E. R.,nukentėjusiajam V. S., jo atstovei advokatei A. V.,

nedalyvaujant Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Z. R. nesunkiai sužalojo žmogų dėl neatsargumo, o būtent, jis, 2021 m. gruodžio 29 d., apie 8.37 val., dirbdamas pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir teikdamas variklių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas garažų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 11 straipsnio 1 punkto reikalavimus teikti vartotojui tik saugią paslaugą, žinodamas, kad V. S., ketindamas pateikti jam automobilio generatorių remontui, tuoj pat ateis į garažą, kuris dėl prie pat įėjimo į garažą esančios atidengtos automobilių remontui skirtos duobės yra vartotojams nesaugus, žinodamas, kad garažo patalpa dėl šalčio yra uždengta polietileno uždanga ir dėl šios priežasties įeinantis į garažą V. S. neturi galimybės pamatyti atidengtos garažo duobės ir pats apsisaugoti, pažeisdamas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 11 straipsnio 4 punkto reikalavimą imtis veiksmų galimai ne minimaliai vartotojo gyvybei ir sveikatai rizikai pašalinti, dėl nusikalstamo pasitikėjimo nesiėmė jokių veiksmų V. S. sveikatai apsaugoti, t. y. neinformavo V. S. apie jam gręsiantį pavojų, nepasitiko jo ateinančio, neuždengė ar kitaip nepažymėjo garaže esančios atidengtos duobės, ko pasėkoje V. S. įėjęs į garažą, praskleidęs plastikinę uždangą žengė žingsnį ir iškart įkrito į atidengtą garažo duobę patirdamas sužalojimus – kairio XI šonkaulio, I juosmeninio slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimus, tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė V. S. sveikatą.

Kaltinamasis Z. R. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad jis užsiima automobilių ir jų dalių remontu, parodė, kad 2021 m. gruodžio 29 d. jis laukė atvykstant V. S., su kuriuo buvo iš vakaro susitaręs, kad pastarasis atveš jam pataisyti automobilio generatorių. Iki tol jis V. S. nepažinojo. Generatorių V. S. turėjo atvežti į jo garažą, esantį esančiame (duomenys neskelbtini). Tą rytą V. S. paskambino jam, paklausė garažo numerio, jis garažo numerį pasakė. Po kiek laiko atėjo V. S., įėjo pro garažo duris ir iš karto nuslydo laiptukais į garažo rūsį, jis griuvo priekiu, susitrenkė rankas ir krūtinę. Iki tol jokių nelaimingų įvykių atsitikę nebuvo, rūsio anga yra neuždaroma, tuo metu apsauginės tvorelės ir jokių informacinių ženklų nebuvo, šiuo metu tvorelė ir ženklai yra. Ta duobė yra maždaug 27 cm atstumu nuo garažo durų, duobės dydis 1 metas x 80 cm, prie durų buvo pakabinta polietileno užuolaida, kuri buvo ne visai atitraukta. Krisdamas į garažo rūsį, V. S. sugriebė už duobės krašto ir už jo laikėsi. Tuo metu jis pats buvo kitoje duobės pusėje. Jis priėjo prie V. S., padėjo jam išlipti iš duobės, pastarasis sakė, kad skauda vieną šoną, sakė, kad turbūt jam lūžo šonkaulis. Jis pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, bet V. S. pasiūlymo atsisakė, pasakė kad palauks savo automobilyje, kol jis taisys jo generatorių. Jis paėmė į duobę įkritusi generatorių, jį pataisė, nunešė V. S. į automobilį, paėmė pinigus tik už pakeistas detales, dėl to įvykio už darbą pinigų neėmė. Praėjus pusantro mėnesio pas jį atvažiavo V. S., pasakė, kad to įvykio, kada įkrito į jo garažo duobę, metu jam buvo sulaužytas šonkaulis ir dar kažkas, kad jis gulėjo ligoninėje i r pasakė, kad jis sumokėtų pastarajam 2 000,00 eurų už patirtą žalą. Jis parašė V. S. pateikti įrodymus, pastarasis elektroniniu paštu pateikė jam ligoninės dokumentų išrašus, patvirtinančius, kad jis gulėjo ligoninėje, kad jam buvo lūžęs šonkaulis ir dar vienas kaulas. Jis su prašoma suma nesutiko, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, kadangi manė, kad jis tyčia nukentėjusiojo nesužalojo, todėl nėra jo kaltės. Tačiau advokatė jam viską išaiškino, jis suprato, kad jis kaltas, kad neapsaugojo nukentėjusiojo nuo nelaimės. Jis nukentėjusiojo V. S. atsiprašė, sumokėjo jam 1 000,00 eurų, dar 1 000,00 eurų įsipareigojo sumokėti iki šių metų birželio 1 d., ir dar 1 000,00 eurų advokato išlaidas įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam iki šių metų liepos 1 d.

Parodė, kad jis savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, atlygino jam 1 000,00 eurų žalą, susitarė dėl likusios sumos atlyginimo, nukentėjusysis jam atleido, todėl prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Be kaltinamojo Z. R. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis V. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, nurodė, kad nuo seniai savo mobiliojo ryšio telefone turėjo telefono numerį (duomenys neskelbtini) meistro, taisančio starterius ir generatorius. Minėtam meistrui paskambinęs telefonu keletą dienų prieš atvykimą ir susitarė, kad atvyks generatoriaus remontui. Parodė, kad 2021 m. gruodžio 29 d. jis vyko pas minėtą meistrą ir apie 8.37 val. paskambino meistrui pasitikslinti garažo numerį. Meistrui jis pasakė, kad yra šalia ir tuoj ateis. Su juo kalbėjęs vyras prisistatė vardu Z.. Jis atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Ant minėto garažo durų yra iškaba su užrašu „Starterių ir generatorių remontas". Atėjęs prie durų, jis pasiėmė į kairę ranką generatorių, dešine ranka pasibeldė ir atidarė duris. Atidarius duris maždaug 20 cm už durų buvo pakabinta polietileno uždanga nuo šalčio. Tik atidaręs duris, jis pasisuko tam, kad duris paskui save uždarytų. Ir dešine ranka uždarinėdamas duris žengė į garažą. Žengus pirmą žingsnį, jis krito žemyn į garažo duobę, nes ji buvo atidengta. Krisdamas į atidengtą duobę Jis stipriai susižalojo, jam pasidarė silpna, išmušė prakaitas. Jis kažkiek laiko pasėdėjo ant kėdės garaže ir po to nuėjo į automobilį. Garaže buvo tik vienas asmuo, tai tas pats meistras, su kuriuo jis kalbėjo telefonu. Jis automobilyje palaukė, kol meistras sutvarkė jo generatorių ir parvažiavo namo. Buvo sunku vairuoti, nes labai skaudėjo. Jam sugrįžus į namus, jo sūnus nuvežė jį į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę, kur po medikų apžiūros jam buvo nustatytas šonkaulio lūžis ir stuburo skersinės ataugos lūžis. Daugiau nei dvi savaites jis pragulėjo lovoje, jį kankino dideli skausmai. Net ir dabar ilgiau padirbus jaučia nugaros skausmus. Prieš ateinant į minėtą garažą jo niekas neperspėjo, kad garaže yra atidengta duobė, į kurią jis įkrito. Įeinant į garažą, jam nebuvo galimybės pamatyti atidengtos duobės, nes už durų buvo pakabinta polietileno uždanga. Jis mano, kad dėl jo susižalojimo yra kaltas jį priėmęs meistras, nes jo neperspėjo apie atidengtą duobę. Todėl prašo nustatyti atsakingą asmenį ir įpareigoti jį atlyginti išlaidas už padarytą žalą jo sveikatai – 2000 eurų. Apie mėnesį laiko jis turėjo nedarbingumą, taip pat negalėjo dirbti savo veikloje (kaimo turizmo sodyboje). Praėjus dviem mėnesiams po įvykio, jis buvo nuvykęs į minėtą garažą pas tą patį asmenį aptarti savo susižalojimo aplinkybių. Bendravo su meistru vardu Z., kuris neneigė, kad garažo duobė buvo atidengta ir nebuvo galimybės to pamatyti. Jam pasakius, kad nori geruoju susitarti dėl žalos atlyginimo, meistras pasakė, kad apie tai pasitars su žmona. Tuomet jis meistrui parašė prašymą dėl traumos išlaidų kompensacijos, kuriame įvardijo 2000 eurų sumą. Tačiau meistras raštu atsakė, kad atsisako padengti išlaidas (1 t., b. l. 21-24). Apklaustas liudytoju papildomai, nukentėjusysis V. S. nurodė, kad 2021 m. gruodžio 29 d. iš savo mobilaus telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) skambino starterių/generatoriaus meistrui Z. į jo mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad yra netoliese ir pasitikslino, kuris tiksliai yra meistro garažas, kuriame jis atlieka remonto darbus. Šis nurodė garažo numerį, t. y. (duomenys neskelbtini). Jis pasakė Z., kad užeis, nes yra prie pat garažo. Tikrai Z. buvo informuotas apie jo atvykimą ir kad jis užeis. Jam net nebuvo minties, kad Z. būtų jį supratęs kitaip, juolab iš jo negavo jokio nurodymo jo laukti lauke ar pasibelsti į garažo duris, t. y. kad jis negali užeiti į minėto garažo vidų. Pažymi, kad ant išorinės durų pusės nebuvo jokio ženklo, draudžiančio žmonių judėjimą, taip pat jokių užrašų nebuvo ir ant vidinių garažo durų. Jis mano, kad visi ženklai ir užrašai atsirado jau gerokai po minėtos dienos įvykio. Kaip ir minėjo, nelaukdamas kad jas kas atidarytų, taip pat negirdėjo jokio balso. Jis taip elgėsi, nes neseniai buvo telefonu bendravęs su Z., kurį buvo informavęs, kad ateina. Atidaręs duris, jis pamatė, kad yra pakabinta polietileno uždanga, kuri buvo nuleista iki pat žemės, jokie uždangos galai pakelti nebuvo, ši buvo tepeluota, nešvari. Dešine ranka jis uždarinėjo garažo duris ir žengė vieną žingsnį į priekį ir iškart įkrito žemyn į garažo duobę. Garažo viduje degė šviesa, tačiau tai jo neapsaugojo, kad pamatytų atidengtą duobę, kuri buvo iškart už polietileno uždangos, todėl jis ir nepastebėjo minėtos duobės, nes uždanga apribojo matomumą. Iki jam įkrentant į minėtą duobę, jis negirdėjo, kad meistras Zenonas būtų jam ką pasakęs ar šūktelėjęs. Jis nematė, ką Z. veikė iki jam įkrentant į duobę, bet jam pačiam išlipus iš jos, matė kad šis kažką dirbo prie darbo stalo, esančio garažo kairėje. Z. nebuvo užsidėjęs ausinių, dėl kurių nebūtų girdėjęs jo atvykimo, beldimo. Nuo to momento, kai jis pasibeldė į duris, iki jam įkrentant į garažo duobę, jis nieko nesakė, tačiau kaip ir minėjo, apie savo atvykimą Z. buvo informavęs mažiau nei prieš minutę. Taip pat pažymi, kad nebuvo jokios metalinės tvorelės prie garažo duobės. Po įvykio jis turėjo nedarbingumą nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2022 m. sausio 28 d. ir gavo nedarbingumo išmoką. Iškart po įvykio, jis nedarbingumo išsiėmęs nebuvo, nes pasinaudojo savo atostogomis, o joms pasibaigus išsiėmė nedarbingumą nurodytu laikotarpiu. Prie apklausos pateikia civilinį ieškinį bei priedus (1 t., b. l. 117-120). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju papildomai, nukentėjusysis V. S. nurodė, kad starterių/generatoriaus meistrą, vardu Z., jis žino iš anksčiau, jo garaže iki įvykio yra lankęsis ir anksčiau, bet labai seniai, maždaug prieš penkerius metus. Kuomet pas Z. lankėsi pirmą kartą, prieš jam atvykstant, jis Z. telefonu neinformavo, nes buvo netoliese. Z. garažo durys buvo atlapotos, nes buvo vasaros metas, todėl aiškiai matė garaže esantį meistrą Z. ir kitą asmenį, kurį matė tą vienintelį kartą, jo neatpažintų. Nepažįstamas asmuo, kaip jis suprato, taip pat ten dirbo, nes jo rankos buvo tepaluotos, kažką tvarkė prie stalo. Kaip ir įvykio dieną, taip ir tąkart, jokių ženklų ar užrašų, draudžiančių žmonių judėjimą nebuvo. Ar, kas buvo ant priekinės durų pusės, pasakyti negali, nes kaip ir minėjo, durys pirmuoju atveju buvo atlapotos. Ir pirmuoju atveju jis buvo užėjęs į garažo vidų, nes reikėjo aptarti jam reikalingos detalės tvarkymo kainą. Jis neatsimena ar garažo duobė buvo atvira ar ne. Pirmuoju atveju meistras Z. nedraudė jam užeiti į garažo vidų, nedraudė ir vaikščioti garaže. Įvykio diena, t. y. 2021 m. gruodžio 29 d., buvo antras kartas kai jis lankėsi pas Z.. Tiksliai neprisimena, ar jo telefono numerį turėjo įsivedęs į adresų knygutę, esančią jo telefone, ar per pažįstamus jį susižinojo. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, įvykio dieną atvažiavęs į garažų masyvą, esantį (duomenys neskelbtini) ir sustojęs, paskambino meistrui Z. ir pasakė, kad yra prie garažų, tačiau tiksliai neprisimena, kuris garažas. Z. atsakė, kad (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo tos vietos, kur sustojo iki garažo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), buvo iki 35 metrai. Jis Z. telefonu pasakė, kad yra šalia, tuoj bus. Z. atsakė, kad gerai. Pokalbis tuo ir baigėsi. Jis tiksliai prisimena, kad Z. tikrai nesakė, kad privažiavus prie jo garažo paskambintų dar kartą, ar kad Z. jį pasitiks, tokių jo žodžių tikrai nebuvo. Jei Z. būtų jam liepęs paskambinti dar kartą, kai bus prie pat jo garažo durų, kad šis jį pasitiktų, jis taip ir būtų pasielgęs (1 t., b. l. 123-126).

Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nurodė, kad jis su Z. R. yra pažįstami apie 10 metų, jį charakterizuotų kaip ramų, nekonfliktišką asmenį, todėl jis labai pergyvena dėl 2021 m. gruodžio 29 d. įvykio, kuomet jo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), susižalojo žmogus, kurio jis asmeniškai nepažįsta. Jį matė vienintelį kartą, kuomet jis po įvykio atvyko su jaunesniu vyru, turbūt sūnumi, reikšti pretenzijų Z. R., pareikalaudamas 2000 eurų. Kiek jis girdėjo, jie tarpusavyje bendravo mandagiai, tačiau ką tiksliai kalbėjo tikrai nesiklausė, tačiau Z. R., išvykus vyriškiams, papasakojo pokalbio turinį. Z. R. nėra iš iškalbių žmonių, todėl daug nepasakojo. Su Z. R. jis 2021 m. sausio 5 d. yra sudaręs negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį (ją prideda prie apklausos), pagal kurią jis perdavė naudotis minėtu garažu, kuriame atlieka automobilių ir jų detalių remontą iki šios dienos. Įvykio dieną garaže jis pats nedirbo, todėl aplinkybių nežino, tačiau būdavo dienų, kuomet su Z. R. dirbdavo kartu, kiti asmenys garaže nedirbdavo. Klientų lankymosi tvarka garaže aiški ir paprasta: klientai pasibeldžia į duris ir tuomet jis arba Z. R., priklauso kas ta dieną dirba, nueina jų atidaryti, juolab kad ant išorinių durų pusės yra nurodytas telefono numeris, taip pat yra ženklas, kuris informuoja, kad pašaliniams eiti draudžiama. Taip pat ant vidinių durų pusės yra užrašas „Pašaliniams eiti draudžiama". Ženklas uždėtas dėl to, jei paliekamos atviros durys. Po įvykusio įvykio Z. R. papildomai į duobę įstatė metalinę konstrukciją, kad jei dar kuris užeitų be leidimo, nesusižalotų. Tačiau Z. R. to daryti neprivalėjo, nes kaip ir minėjo, pašaliniai įeiti į garažą be jų leidimo negali, tai nurodo ir ženklai ir natūralu, kad jie patys atvykdami pas svetimus žmones į jų namus be leidimo neina. Todėl nelabai suvokė nukentėjusio žmogaus poelgio, kuomet šis nesulaukęs Z. R. įėjo į garažą, juolab dar buvo plastikinė užuolaida, kuri saugo nuo įeinančio šalčio. Minėti įspėjamieji ženklai, draudžiantys vaikščioti pašaliniams, jau buvo pasirašant panaudos sutartį, t. y. 2021 m. sausio 5 d. (1 t., b. l. 129-134).

Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad 2021 m. gruodžio 29 d. įvykio jis nematė, tačiau minėtą dieną į jo mobilųjį telefoną, paskambino jo tėtis V. S., kuris paaiškino, kad šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini), prie garažų, laukia automobilyje, kol meistras pataisys jo generatorių. Skundėsi, kad skauda nugarą, nes įkrito į garažo duobę ir susižeidė, minėjo, kad pradžioje jam buvo pasidarę silpna. Jis tėčiui iškart liepė kviestis greitąją arba važiuoti į ligoninę, bet tėtis buvo užsispyręs ir su jo siūlymu nesutiko, manydamas, kad praeis. Tą pačią dieną, tėčiui grįžus iki namų, tėtis, sėdėdamas automobilyje, jam paskambino, sakydamas, kad negali savo jėgomis išlipti iš savo automobilio ir jis nuėjo tėčiui padėti. Jis tėtį persodino laikydamas kairėje rankoje starterį, dešine ranka pasibeldė į garažo Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir iškart darė duris, į priekinę keleivio vietą, o pats sėdo už vairo ir nuvežė jį į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jau tėtis nesiginčijo su sūnumi, Jis suprato, kad tėčiui labai skaudėjo. Sužalojimų ant tėčio jis nematė, nes buvo žiemos metas, tėtis buvo apsirengęs. Tik po gydytojų apžiūros sužinojo, kad tėčiui nustatė juosmens slankstelio ir šonkaulio lūžį. Jis kartu su tėčiu 2022 m. vasario 25 d., apie 13.30 val., važiavo į garažą, kur tėtis susižalojo, adresu (duomenys neskelbtini) tuo tikslu, kad jo tėtis susitartų su meistru dėl žalos atlyginimo, kad šis susižalojo. Jis iškart pradėjo savo mobiliuoju telefonu filmuoti, ant garažo, ant kurio buvo užrašytas skaičius (duomenys neskelbtini), durų matė iškabą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), padarė dvi fotonuotraukas. Jo darytus 3 vaizdo įrašus ir 2 fotonuotraukas elektroniniu paštu ikiteisminio tyrimo tyrėjai pateikė jo tėvas. Minėtą dieną nei ant garažo durų, nei vidinėje, nei išorinėje pusėje, ar kitose vietose, nebuvo jokių ženklų ar užrašų, draudžiančių žmonių vaikščiojimą. Taip pat buvo dalinai atidengta garažo duobė, kaip tėtis sakė, taip pat ji atrodė ir įvykio dieną, jokios apsauginės tvorelės nebuvo, plastikinė plėvelė (širma), kuri buvo susukta į viršų, buvo iškart įėjus į garažą, tarp durų ir garažo duobės. Apie savo atvykimą jie meistro neinformavo, jie iškart užėjo į vidų (tai matosi filmuotoje medžiagoje), ši kartą jau žinojo, kad reikia saugotis garažo duobės, kadangi plastikinė širma buvo susukta, todėl duobė matėsi iškart. Jo tėtis bendravo su meistru Z., šis bendravo mandagiai, buvo tylus, nesiginčijo, sakė pagalvos apie žalos atlyginimą tėčiui, tačiau jo kolega, kurį tą dieną matė pirmą kartą kaip ir Z. pradėjo kištis į pokalbį, bendravo nemandagiai, todėl šiam pasakė nesikišti. Jis pats į tėvo ir meistro pokalbį nesikišo (1 t., b. l. 137-140).

2022 m. kovo 21 d. pareiškime nurodyta, kad V. S. kreipėsi į prokuratūrą pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl jo sužalojimo 2021 m. gruodžio 29 d., apie 8.37 val., garaže Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet jis atvyko pas meistrą, teikiantį automobilių remonto paslaugas, suremontuoti generatorių ir vos žengęs žingsnį į garažą į jį įkrito ir susilaužė šonkaulį bei patyrė stuburo ataugos lūžį (1 t., b. l. 1-4).

2022 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo nustatyta, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė. Garažas priklauso garažų eksploatavimo bendrijai (duomenys neskelbtini). Garažo durys metalinės, raudonos spalvos, virš jo yra užrašas (duomenys neskelbtini). Ant durų yra pakabinta lentelė su užrašu: "Starterių, generatorių remontas", be to yra užklijuotas lipdukas, kuris įspėja žmones, kad vaikščioti draudžiama. Į garažo vidų patenkama pro minėtas duris, kurios atsidaro į lauko pusę. Garažo grindys yra betonuotos, jame ant lentynų sudėti įvairūs daiktai, įrankiai. Garaže yra duobė, kurios dalis yra uždengta lentomis, o kita dalis atidengta. Atidengta dalis yra nuo įėjimo pusės, priekyje jos yra apsauginė tvorelė. Duobės pradžioje yra mediniai laiptai, vedantys į apačią. Nuo įėjimo į garažą iki duobės pradžios yra 26 cm. atstumas. Duobės plotis yra 92 cm., ilgis - 5 m, gylis - 2,25 m. Bendras garažo ilgis yra 6,30 m., plotis - 3,80 m. Virš garažo durų yra susukta pilkos spalvos polietileno plėvelė, kurią ištiesus matoma, kad ji yra lygiagrečiai su duobės pradžia. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nieko nepaimta. Įvykio vieta ir jos prieigos vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Pateikta fotolentelė su apžiūrėtos įvykio vietos nuotraukomis (1 t., b. l. 10-18).

Nukentėjusiojo V. S. pateiktos nuotraukose, nufotografuotose 2022 m. vasario 25 d., matyti, kad ant garažo Nr. (duomenys neskelbtini) durų matyti užrašas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ranka žemiau užrašytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tačiau lipduko, draudžiančio vaikščioti ant garažo durų nėra (1 t., b. l. 142, 143-143).

2022 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas V. S. pateiktas vaizdo įrašas. Įdėjus kompaktinę plokštelę į kompiuterio sisteminio bloko kompaktinio plokštelių nuskaitymo įrenginį matoma, kad įrašyti 3 vaizdo įrašai, kurie peržiūrėti VLC MEDIA PLAYER programos pagalba, ir 2 fotonuotraukos. Paleidus vaizdo įrašą „20220225_132828", matomas vaizdas garažo patalpoje, kurioje yra dalinai atidengta garažo duobė, joje matyti laiptai, likusi dalis uždengta lentomis, matomi įvairūs įrankiai. Matoma, kad filmuojantis asmuo išeina iš garažo patalpos, fiksuoja tik apatinę išorinių garažų durų dalį, jokių užrašų ant jų nematyti, ir vėl grįžta atgal. Vaizdo įraše matyti trys vyrai, filmuojančio asmens vaizdo įraše nematyti. Vaizdo įrašas trunka 1 min. 59 s. Paleidus vaizdo įrašą „20220225_133358", matoma, kad filmuojantis asmuo būdamas garažo viduje nukreipia kamerą į garažo duris, virš jų matoma susukta plastikinė uždanga, jokių užrašų nei ant durų, nei šalia jų, nematyti. Vaizdo įrašas trunka 17 s. Paleidus vaizdo įrašą „20220225_133433", matoma garažo patalpa, dalinai atidengta garažo duobė bei kalbantis vyras. Vaizdo įrašas trunka 8 s. Fotonuotraukose „20220225_140212" ir „20220225_140214" matomi garažo durų vaizdai, virš jų matyti užrašas (duomenys neskelbtini), ant jų matyti iškaba: "Starterių ir generatorių remontas, (duomenys neskelbtini)" (1 t., b. l. 144, 145-147).

2022 m. gegužės 6 d. Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninės rašto ir apsilankymo aprašymų bei ortopedo traumatologo konsultacijoje nurodyta, kad į ligoninę V. S. kreipėsi 2021 m. gruodžio 29 d., 12.12 val. Jam diagnozuotas juosmens slankstelio lūžis ir kairės pusės XI šonkaulio lūžis (1 t., b. l. 150-153).

2022 m. gegužės 19 d. – 2022 m. gegužės 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 923/2022 (02) nurodyta, kad V. S. konstatuoti kairio XI šonkaulio, I juosminio slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimai susidarė kontakto su kietais bukais daiktais ar paviršiais metu galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir vieno kritimo metu. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. gruodžio 29 d. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 158-160).

2022 m. spalio 3 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 18 d. Z. R. vykdo individualią veiklą: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvimą, taip pat nustačius, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo atvejais veikos atžvilgiu gali būti tyčia ir neatsargumas, tačiau padarinių atžvilgiu – tik neatsargumas (nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas nerūpestingumas). BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taigi BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius. Taigi BK 139 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padaryti veiksmai gali sukelti įvykį, dėl kurio gali kilti šiame straipsnyje nustatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo Z. R. visišku prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiojo V. S., liudytojų K. K. ir V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitais surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis Z. R. nesunkiai sužalojo žmogų dėl neatsargumo, o būtent, jis, 2021 m. gruodžio 29 d., apie 8.37 val., dirbdamas pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir teikdamas variklių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini) pažeisdamas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 11 straipsnio 1 punkto reikalavimus teikti vartotojui tik saugią paslaugą, žinodamas, kad V. S., ketindamas pateikti jam automobilio generatorių remontui, tuoj pat ateis į garažą, kuris dėl prie pat įėjimo į garažą esančios atidengtos automobilių remontui skirtos duobės yra vartotojams nesaugus, žinodamas, kad garažo patalpa dėl šalčio yra uždengta polietileno uždanga ir dėl šios priežasties įeinantis į garažą V. S. neturi galimybės pamatyti atidengtos garažo duobės ir pats apsisaugoti, pažeisdamas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 11 straipsnio 4 punkto reikalavimą imtis veiksmų galimai ne minimaliai vartotojo gyvybei ir sveikatai rizikai pašalinti, dėl nusikalstamo pasitikėjimo nesiėmė jokių veiksmų V. S. sveikatai apsaugoti, t. y. neinformavo V. S. apie jam gręsiantį pavojų, nepasitiko jo ateinančio, neuždengė ar kitaip nepažymėjo garaže esančios atidengtos duobės, ko pasėkoje V. S. įėjęs į garažą, praskleidęs plastikinę uždangą žengė žingsnį ir iškart įkrito į atidengtą garažo duobę patirdamas sužalojimus – kairio XI šonkaulio, I juosmeninio slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimus, tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė V. S. sveikatą.

Kaltinamojo Z. R. kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

Kaltinamojo Z. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir aplinkybę, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis Z. R. padarė vieną neatsargų baigtą nusikaltimą, kaltės forma – nusikalstamas pasitikėjimas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Z. R. prisipažino padariusi šį nusikaltimą, pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiojo V. S. atsiprašė, su juo susitaikė, atlygino jam 1 000,00 eurų žalą, įsipareigojo iki 2023 m. birželio 1 d. atlyginti 1 000,00 eurų likusią žalos dalį ir iki 2023 m. liepos 1 d. atlyginti nukentėjusiajam 1 000,00 eurų patirtas advokato pagalbos išlaidas, nukentėjusysis jam atleido, kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamojo gynėja pateikė teismui 2023 m. balandžio 3 d. susitarimą - pareiškimą, kuriuo kaltinamasis Z. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, jis atsiprašė nukentėjusiojo V. S., atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą 1 000,00 eurų dydžio žalą, įsipareigojo iki 2023 m. birželio 1 d. atlyginti likusią dalį žalos 1 000,00 eurų, o iki 2023 m. liepos 1 d. atlyginti nukentėjusiajam 1 000,00 eurų jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o nukentėjusysis V. S. kaltinamajam atleido, jie susitaikė, prašo atleisti Z. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (2 t., b. l. 85).

Be to, kaltinamasis Z. R. pateikė teismui 2023 m. balandžio 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad kaltininkas 2023 m. balandžio 5 d, atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 215, 45 Eur žalą, todėl civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje atsisako ir neprieštarauja, kad kaltininkas ir nukentėjusysis susitaikytų (2 t., b. l. 86).

Be to, kaltinamasis Z. R. pateikė teismui 2023 m. balandžio 7 d. Kauno teritorinės ligonių kasos raštą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje dėl 234,97 Eur žalos, patirtos gydant nukentėjusįjį V. S., kadangi Z. R. 2023 m. balandžio 6 d. pilnai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 234,97 Eur dydžio žalą. Apie ieškinio atsisakymo pasekmes Kauno teritorinei ligonių kasai yra žinoma (2 t., b. l. 89).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Z. R. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, dirba, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, nesilankė, praeityje baustas administracine tvarka, baustumai išnykę, jis nukentėjusiojo atsiprašė, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam dalį nusikaltimu padarytos žalos, įsipareigoja atlyginti likusią dalį žalos ir nukentėjusiojo patirtas advokato pagalbos išlaidas, kaltinamasis ir nukentėjusysis prašo kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti, be to, kaltinamasis atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis Z. R. laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Konstatuotina, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamasis Z. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, o baudžiamoji byla nutrauktina, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis ir 303 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamajam Z. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - viena kompaktinė plokštelė su nukentėjusiojo pateiktais vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, laikoma voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 144), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Z. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo Z. R. ir nukentėjusiojo V. S. susitarimą, kuriuo kaltinamasis Z. R. įsipareigojo iki 2023 m. birželio 1 d. atlyginti nukentėjusiajam V. S. 1 000,00 (vieną tūkstantį) eurų nusikaltimu padarytą žalą ir iki 2023 m. liepos 1 d. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam 1 000,00 (vieną tūkstantį) eurų nukentėjusiojo patirtas advokato pagalbos išlaidas.

Patvirtinti civilinių ieškovų Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsisakymą nuo civilinių ieškinių.

Išaiškinti Z. R., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu Z. R. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam Z. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinę plokštelę su nukentėjusiojo V. S. pateiktais vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, laikomą voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 144), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje;

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Tatjana Butkienė