Kauno apylinkės teismo įsakymas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20916-17 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kelmės r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta Jonavos rajono savivaldybėje), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2017 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, laikotarpiu nuo 22 val. iki 22.30 val., namuose (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų V. L., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia diržu sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius į dešinės kojos blauzdą ir sėdmenis, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. L. fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su A. J. turi bendrą sūnų V. L., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o sūnus kartu su mama nuo 2016-12-01 gyvena nuomojamame name (duomenys neskelbtini) Gyvena (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) grįžta savaitgaliui, paprastai nuo penktadienio vakare iki sekmadienio, per tą laiką būna tame pačiame name (duomenys neskelbtini) Pastaruoju metu dėl to, kad pas A. J. atsirado kitas vyras ir tarp jų prasidėjo nesutarimai. 2017 m. balandžio mėnesio pradžioje, datos tiksliai nepamena, buvo name (duomenys neskelbtini). Apie 22.00 – 22.30 val., vaikas jau turėjo miegoti, jis sėdėjo ant lovos, buvo jau nusirengęs. A. J. buvo tame pačiame kambaryje, ji tuo metu žaidė su planšetiniu kompiuteriu. Jis pasakė V. L., kad jau laikas miegoti, nes ryte reikės anksti keltis į darželį, o sūnus jam atsakė: „eik šikt“. Pasakė, kad taip kalbėti negalima, nemandagu ir dar kartą paprašė eiti miegoti, bet jis pakartojo tuos pačius žodžius, tuo metu atsistojo ir nuėjo paimti diržo. Paėmęs diržą du kartus juo nesmarkiai sudavė sėdėjusiam ant lovos V. L. per šlaunį, per nugarą nemušė. Kai sudavė, V. L. pradėjo verkti, mano, kad daugiau iš išgąsčio, negu iš skausmo, nes norėjo pagąsdinti, o ne sukelti jam skausmą. Nesudavė smūgių užsimojęs diržu iš viršaus, tiesiog įtempdamas diržą, paleisdavo jį nukreipęs link vaiko šlaunų, todėl stiprių smūgių nebuvo. Kai vaikui sudavė, A. J. nesureagavo, nieko nesakė. Per Velykas tarp jo ir A. J. kilo konfliktas, dėl to, kad praeidamas pro šoną, pastebėjo, kad ji susirašinėja su vyru, kuris buvo įvestas jos telefone vardu „Anatolijus meistras“, todėl jis paprieštaravo. 2017-04-19 A. J. nuėjo į Vaikų teisių apsaugos skyrių ir pasakė, kad jis muša vaiką. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų sūnaus atžvilgiu, tiesiog jo išsakyti žodžiai „eik šikt“ iššaukė negatyvias emocijas, įspėtas sūnus vis vien tai kartojo, todėl norėjo jį pamokyti. Kaip jau minėjo, nenorėjo sukelti jam fizinio skausmo, tiesiog norėjo jį sudrausminti, pagąsdinti, kad jis suprastų, jog keiktis nėra gerai ir daugiau taip nesakytų ir nevartotų šių žodžių nei jo, nei kitų žmonių atžvilgiu (b. l. 53-55, 57-58, 68-69).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. L. kaltę be jo paties prisipažinimo įrodo nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei kita byloje esanti medžiaga:

apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. L. parodė, kad su tėvu V. L. santykiai yra geri. Yra blogų dalykų, kurie jam nepatinka bendraujant su tėčiu, bet jis šito sakyti nenori. Tėtis kartais ant jo šaukia, kartais muša, tai buvo du kartus. Kaip viskas vyko neprisimena, sakyti nenori. Jis pasakė tėčiui juokais „eik šikti“, tėtis to nesuprato, jis paėmė diržą ir du kartus trenkė. Vieną kartą pataikė į dešinę koją žemiau kelio, kitą kartą per sėdmenis. Kai tėtis jam trenkė, jis tuo metu sėdėjo ant lovos mamos kambaryje, kai sudavė labai verkė, nustojo verkti tik tada kai užmigo. Kai tėtis jam trenkė mama sėdėjo šalia kambaryje, tėtis vos jai nepataikė į koją. Buvo ir daugiau kartų kai tėtis trenkė jam su diržu, bet tuo metu trenkė tik vieną kartą. Tėtis jį su diržu mušė naktį, matė, kad lauke tamsu. Kai tėtis trenkė jis nuėjo miegoti, labai verkė, negalėjo užmigti, nes labai skaudėjo. Buvo žaizda, bet paskui pradingo. Po to kai tėtis jam trenkė, jie bendrauja kitaip, tėtis pasitaisęs, tai jis mato iš tėčio veido, nes jo veidas dabar gražesnis ir linksmesnis. Po to karto tėtis daugiau jo su diržu nemušė (b. l. 37-38 ).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. J. parodė, kad V. tėvas – V. L. nuolat su ja ir sūnumi negyvena, jis atvažiuoja tik savaitgaliais, todėl pagrindinis bendravimas su sūnumi ir būna savaitgaliais. Tėvo ir sūnaus santykiai geri, jie bendrauja, vaikas prie tėvo yra prisirišęs, tėvas irgi vaiku rūpinasi, bet kartais V. L. būdamas su vaiku praranda savitvardą ir vaiką paauklėja. Kartais būna, kad paauklėja diržu, kartais pliaukštelėja ranka. Kada V. L. pirmą kartą buvo pakėlęs ranką prieš sūnų, pasakyti negali, ji to nepamena, gal tai buvo prieš trejus metus, bet kaip konkrečiai viskas vyko pasakyti negali, nepamena. Tai nebuvo labai dažnai, sakytų retkarčiais, paskutinį kartą balandžio mėnesį, kada buvo prieš tai ir kokiems aplinkybėms esant, pasakyti negali, nepamena. Kai ji gyveno kartu su V. L., jai tai atrodė normalu, manė, kad visose šeimose vaikai yra baudžiami, bet kai per žiniasklaidą pradėjo kelti klausimą dėl vaiko fizinių bausmių, suprato, kad toks elgesys su vaiku negalimas. 2017 m. balandžio mėnesį V. L. paskutinį kartą mušė sūnų. Kol ėjo iš virtuvės į kambarį, girdėjo vieną smūgį, antrą – pamatė savo akimis. Mano tas įvykis galėjo būti prieš Velykas, bet konkrečiai kurią dieną nepasakys, žino, kad tai buvo savaitgalis, galėjo būti balandžio 15 d., bet dėl to nėra tikra (b. l. 24, 27-28).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. O. parodė, kad ji dirba socialine pedagoge mokykloje-darželyje (duomenys neskelbtini) Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio yra V. L. auklėtoja. Dažniau vaiką į darželį atveda ir pasiima mama. Jai niekada nekilo įtarimu, kad vaikas yra mušamas. Praeitą savaitę V. mama jai yra pasakiusi, kad tėvas muša sūnų, kad ji prieš smurtą ir dėl to kreipsis į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Ji niekada nėra mačiusi ant V. kūno kokių nors smurto žymių, V. pats nėra sakęs, kad jį kas muša (b. l. 42 ).

2017-05-02 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus vieno aukšto namą (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos pėdsakų ir objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta (b. l. 14-19 ).

2017-04-19 raštu dėl psichologinės pagalbos Nr. 6B-14-663 nustatyta, kad A. J. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius privalomai rekomendavo psichologinę pagalbą. Bei informavo, kad A. J. gali kreiptis į Jonavos rajono apylinkės teismą, dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo (b. l. 23).

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. L. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 3 d., kadangi jis tyčia diržu sudavė mažamečiui sūnui V. L. ne mažiau kaip du smūgius į dešinės kojos blauzdą ir sėdmenis, tuo sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui V. L. fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo mažamečio V. L. parodymai, liudytos A. J. parodymai bei kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad V. L. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis V. L. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (b. l. 83-86). Nukentėjusysis V. L. ir jo įstatyminė atstovė A. J. 2017-06-29 informuoti apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų ir skundų nepateikta (b. l. 87).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nusikaltimais žmogaus sveikatai kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę, į tai, kad buvo smurtaujama prieš mažametį, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. V. L. neteistas, tačiau 2014-02-14 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. (b. l. 73-74), nebaustas administracine tvarka (b. l. 75), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 78), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje nesilankė, nesigydė (b. l. 81), dirbantis (b. l. 82).

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjo ir pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., ir paskirti jam 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. L. 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.

Skirti V. L. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant skirtą įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. L., jog jis baudą privalo sumokėti į VMI sąskaitą (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 6801) per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir banko kvitą pristatyti teismo raštinės darbuotojui. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai, pateikus vykdyti jos išieškojimą antstoliams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjo ir pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Lidija Deksnienė