- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- I-4501-331/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02403-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) ir prašo įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nepriimti vykdymui Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos 2017 m. gegužės 22 d. prašymo (reg. Nr. 23i2-17005971) dėl 5 859,99 Eur nesumokėtų mokesčių ir delspinigių išieškojimo iš pareiškėjo iki ši institucija Lietuvos valstybei nepateiks neabejotinus duomenis apie UAB ,,Nokveja“, ,,Vikenco“ AS išskaičiuotus ir sumokėtus/nesumokėtus mokesčius. Pareiškėjas 2017 m. birželio 11 d. paštu gavo VMI 2017 m. birželio 6 d raginimą Nr. (23.1-08)RNA-17999, kuriame nurodyta, kad VMI 2017 m. gegužės 25 d. gavo ir priėmė vykdymui Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašymą išieškoti iš pareiškėjo 5 859,99 Eur nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolą už 2015 metus, kai pareiškėjas dirbo Norvegijoje. Pareiškėjo teigimu, visi privalomi mokesčiai iš darbo santykių dirbant UAB ,,Noveja“ ir ,,Vikenco“ AS yra sumokėti, juos sumokėjo UAB ,,Nokveja“, tačiau Norvegijos mokesčių administracijos prašymo dėl pagalbos išieškant mokesčius nurodoma, kad už 2015 m. pareiškėjas nėra sumokėjęs 52 739 Norvegijos kronų mokesčių bei paskaičiuota 2 253 Norvegijos kronų delspinigių. Pareiškėjas 2017 m. birželio 12 d. Stavangerio mokesčių administracijos centriniam biurui užsienio reikalams išsiuntė skundą dėl mokesčių duomenų, t. y. kad jo gautos pajamos iš darbo santykių atitiko metinį darbo užmokestį ir jam nepriklauso mokėti papildomo pajamų mokesčio. Pareiškėjo manymu, Norvegijos mokesčių surinkimo tarnyba dar kartą apskaičiavo pareiškėjui pajamų mokestį pagal jo darbo užmokestį ir pateikė VMI reikalavimą išieškoti iš jo 5 859,99 Eur. Pareiškėjo manymu, VMI, prieš priimdama Norvegijos prašymą dėl pagalbos išieškant mokesčius, turėtų išsiaiškinti kokio dydžio pajamų mokestį darbdavys išskaičiavo iš jo pajamų, gautų Norvegijoje, ir tik po to spręsti dėl prašymo išieškoti skolą vykdymo, t. y. veikti taip, kad pareiškėjo pajamos nebūtų apmokestintos dvigubai.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir bylą nutraukti. Atsiliepime (b. l. 13–14) paaiškino, kad 2017 m. gegužės 25 d. VMI gavo Norvegijos Karalystės prašymą išieškoti iš pareiškėjo 5 859,99 Eur skolą. 2017 m. birželio 6 d. raštu „Dėl išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą“ informavo pareiškėją, kad nesumokėjus prašomos sumos per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos, skola bus išieškota priverstine tvarka, prie rašto buvo pridėtas Norvegijos institucijos prašymas su vertimo forma. 2017 m. birželio 22 d. VMI gavo pareiškėjo 2017 m. birželio 19 d. pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Norvegijos Karalystės atitinkamas institucijas dėl prašomos išieškoti skolos užginčijimo. 2017 m. liepos 10 d. VMI pateikė atsakymą pareiškėjui, kuriame paaiškino, kad atsižvelgus į pareiškėjo pareiškime suformuotą prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, VMI, remdamasi protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais, sustabdė išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo iki bus gauta papildoma informacija iš Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos. Šiuo metu papildoma informacija iš Norvegijos Karalystės nėra gauta, o skolos išieškojimas iš pareiškėjo nėra atnaujintas. Todėl VMI neatliko jokių veiksmų, kurie pareiškėjui nustatytų papildomas pareigas ar pažeistų jo interesus, o Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašymo išieškoti skolą iš pareiškėjo priėmimas, pats savaime, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjui nesuformulavus kitokių reikalavimų dėl pažeistų teisių gynimo, sprendimas tik dėl Norvegijos Karalystės prašymo priėmimo yra negalimas. Toks sprendimas neturėtų įtakos tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nesukeltų pareiškėjui materialiųjų teisinių pasekmių, t. y. jo turimų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, jokie įstatymo saugomi jo interesai negalėtų būti apginti, toks procesas būtų beprasmis, toks ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme.
Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl VMI veiksmų, vykdant Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašymą išieškoti iš pareiškėjo Norvegijos Karalystėje nesumokėtus mokesčius bei delspinigius.
Nustatyta, kad VMI 2017 m. gegužės 25 d. gavo Norvegijos mokesčių administracijos prašymą dėl pagalbos išieškant mokesčius iš pareiškėjo (b. l. 15–23).
VMI 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-17999 (b. l. 24) informavo pareiškėją apie gautą Norvegijos mokesčių administracijos prašymą išieškoti iš pareiškėjo 5 859,99 Eur nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolą už 2015 metus. Pareiškėjui pranešta, kad jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdys, ji bus išieškoma iš jo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar/ir turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Pareiškėjas 2017 m. birželio 19 d. pareiškimu (b. l. 25–26) kreipėsi į VMI, nurodydamas, kad su skundu dėl apskaičiuotų mokesčių kreipėsi į Stavangerio mokesčių administracijos centrinį biurą užsienio reikalams ir prašė nepriimti vykdymui VMI 2017 m. gegužės 25 d. gauto Norvegijos karalystės mokesčių surinkimo tarnybos 2017 m. gegužės 22 d. prašymo.
Teikdamas pagalbą užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms), mokesčių administratorius dėl mokesčių mokėtojų ar trečiųjų asmenų turi tokias pat teises kaip ir atlikdamas kitas jam priskirtas funkcijas (MAĮ 28 straipsnio 4 dalis).
MAĮ 105 straipsnio 1 dalis nustato, kad Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų, įskaitant atvejį, kai mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal MAĮ 106 straipsnio 1 dalį mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma: 1) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; 5) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. MAĮ 106 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai mokesčių administratorius įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais atlieka išieškojimą kitos valstybės naudai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu VMI nepriėmė jokio sprendimo dėl priverstinio Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos sprendimo dėl mokestinių nepriemokų išieškojimo iš pareiškėjo. Pareiškėjui VMI 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-17999 (b. l. 24) buvo išsiųsta informaciją apie gautą vykdymui Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos sprendimą dėl 5 859,99 Eur nesumokėtų mokesčių ir delspinigių išieškojimo iš pareiškėjo ir raginimas įvykdyti prievolę. VMI nevertina kitų valstybių kompetentingų įstaigų priimtų sprendimų dėl asmenims nustatytų mokestinių nepriemokų. Gavusi pareiškėjo 2017 m. birželio 19 d. prašymą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas dėl jam apskaičiuotos mokestinės nepriemokos kreipėsi skundu į Norvegijos Karalystės kompetentingą įstaigą, VMI, vadovaudamasi MAĮ 110 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais, sustabdė mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo iki bus gauta informacija iš Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos ir apie tai 2017 m. liepos 10 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-22193 informavo pareiškėją (b. l. 33). Kadangi mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai sustabdyti, nepriimtas joks VMI sprendimas dėl priverstinio išieškojimo vykdymo, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos, todėl jo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.