Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-29 · Administracinė byla Nr. I-4501-331/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-29
Bylos Nr.
I-4501-331/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02403-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4501-331/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02403-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) ir prašo įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nepriimti vykdymui Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos 2017 m. gegužės 22 d. prašymo (reg. Nr. 23i2-17005971) dėl 5 859,99 Eur nesumokėtų mokesčių ir delspinigių išieškojimo iš pareiškėjo iki ši institucija Lietuvos valstybei nepateiks neabejotinus duomenis apie UAB ,,Nokveja“, ,,Vikenco“ AS išskaičiuotus ir sumokėtus/nesumokėtus mokesčius. Pareiškėjas 2017 m. birželio 11 d. paštu gavo VMI 2017 m. birželio 6 d raginimą Nr. (23.1-08)RNA-17999, kuriame nurodyta, kad VMI 2017 m. gegužės 25 d. gavo ir priėmė vykdymui Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašymą išieškoti iš pareiškėjo 5 859,99 Eur nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolą už 2015 metus, kai pareiškėjas dirbo Norvegijoje. Pareiškėjo teigimu, visi privalomi mokesčiai iš darbo santykių dirbant UAB ,,Noveja“ ir ,,Vikenco“ AS yra sumokėti, juos sumokėjo UAB ,,Nokveja“, tačiau Norvegijos mokesčių administracijos prašymo dėl pagalbos išieškant mokesčius nurodoma, kad už 2015 m. pareiškėjas nėra sumokėjęs 52 739 Norvegijos kronų mokesčių bei paskaičiuota 2 253 Norvegijos kronų delspinigių. Pareiškėjas 2017 m. birželio 12 d. Stavangerio mokesčių administracijos centriniam biurui užsienio reikalams išsiuntė skundą dėl mokesčių duomenų, t. y. kad jo gautos pajamos iš darbo santykių atitiko metinį darbo užmokestį ir jam nepriklauso mokėti papildomo pajamų mokesčio. Pareiškėjo manymu, Norvegijos mokesčių surinkimo tarnyba dar kartą apskaičiavo pareiškėjui pajamų mokestį pagal jo darbo užmokestį ir pateikė VMI reikalavimą išieškoti iš jo 5 859,99 Eur. Pareiškėjo manymu, VMI, prieš priimdama Norvegijos prašymą dėl pagalbos išieškant mokesčius, turėtų išsiaiškinti kokio dydžio pajamų mokestį darbdavys išskaičiavo iš jo pajamų, gautų Norvegijoje, ir tik po to spręsti dėl prašymo išieškoti skolą vykdymo, t. y. veikti taip, kad pareiškėjo pajamos nebūtų apmokestintos dvigubai.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir bylą nutraukti. Atsiliepime (b. l. 13–14) paaiškino, kad 2017 m. gegužės 25 d. VMI gavo Norvegijos Karalystės prašymą išieškoti iš pareiškėjo 5 859,99 Eur skolą. 2017 m. birželio 6 d. raštu „Dėl išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą“ informavo pareiškėją, kad nesumokėjus prašomos sumos per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos, skola bus išieškota priverstine tvarka, prie rašto buvo pridėtas Norvegijos institucijos prašymas su vertimo forma. 2017 m. birželio 22 d. VMI gavo pareiškėjo 2017 m. birželio 19 d. pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Norvegijos Karalystės atitinkamas institucijas dėl prašomos išieškoti skolos užginčijimo. 2017 m. liepos 10 d. VMI pateikė atsakymą pareiškėjui, kuriame paaiškino, kad atsižvelgus į pareiškėjo pareiškime suformuotą prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, VMI, remdamasi protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais, sustabdė išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo iki bus gauta papildoma informacija iš Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos. Šiuo metu papildoma informacija iš Norvegijos Karalystės nėra gauta, o skolos išieškojimas iš pareiškėjo nėra atnaujintas. Todėl VMI neatliko jokių veiksmų, kurie pareiškėjui nustatytų papildomas pareigas ar pažeistų jo interesus, o Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašymo išieškoti skolą iš pareiškėjo priėmimas, pats savaime, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjui nesuformulavus kitokių reikalavimų dėl pažeistų teisių gynimo, sprendimas tik dėl Norvegijos Karalystės prašymo priėmimo yra negalimas. Toks sprendimas neturėtų įtakos tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nesukeltų pareiškėjui materialiųjų teisinių pasekmių, t. y. jo turimų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, jokie įstatymo saugomi jo interesai negalėtų būti apginti, toks procesas būtų beprasmis, toks ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl VMI veiksmų, vykdant Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašymą išieškoti iš pareiškėjo Norvegijos Karalystėje nesumokėtus mokesčius bei delspinigius.

Nustatyta, kad VMI 2017 m. gegužės 25 d. gavo Norvegijos mokesčių administracijos prašymą dėl pagalbos išieškant mokesčius iš pareiškėjo (b. l. 15–23).

VMI 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-17999 (b. l. 24) informavo pareiškėją apie gautą Norvegijos mokesčių administracijos prašymą išieškoti iš pareiškėjo 5 859,99 Eur nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolą už 2015 metus. Pareiškėjui pranešta, kad jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdys, ji bus išieškoma iš jo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar/ir turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pareiškėjas 2017 m. birželio 19 d. pareiškimu (b. l. 25–26) kreipėsi į VMI, nurodydamas, kad su skundu dėl apskaičiuotų mokesčių kreipėsi į Stavangerio mokesčių administracijos centrinį biurą užsienio reikalams ir prašė nepriimti vykdymui VMI 2017 m. gegužės 25 d. gauto Norvegijos karalystės mokesčių surinkimo tarnybos 2017 m. gegužės 22 d. prašymo.

VMI 2017 m. liepos 10 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-22193 (b. l. 33) informavo pareiškėją, kad atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, tai, kad pareiškėjas pateikė kreipimosi į užsienio šalies kompetentingą instituciją kopiją, vadovaudamasi protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais, stabdo mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus iki bus gauta informacija iš Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos dėl tolimesnių išieškojimo veiksmų.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 28 straipsnio 1 dalis numato, kad centrinis mokesčių administratorius su užsienio valstybių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) bendradarbiauja tarptautinių sutarčių ar susitarimų pagrindu. Pagal minėto straipsnio dalį, jei kitaip nenumato tarptautinė sutartis ar susitarimas, pagalba užsienio valstybės mokesčių administracijai (kompetentingai institucijai) teikiama, jei užtikrinamas bendradarbiavimo abipusiškumas ir: 1) kreipiamasi dėl būtinos pagalbos; 2) užtikrinama, kad teikiama informacija bus naudojama išimtinai apmokestinimo ar mokesčių teisės pažeidimų tyrimo tikslais; 3) patenkinus kreipimąsi nebus pažeisti Lietuvos Respublikos ar jos asmenų teisėti interesai ir nebus paskleista valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudaranti informacija; 4) bus užtikrintas informacijos slaptumas; 5) užsienio valstybės institucija, kuri kreipiasi, yra išnaudojusi visas įprastines galimybes tikslui, dėl kurio kreipiamasi, pasiekti.

Teikdamas pagalbą užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms), mokesčių administratorius dėl mokesčių mokėtojų ar trečiųjų asmenų turi tokias pat teises kaip ir atlikdamas kitas jam priskirtas funkcijas (MAĮ 28 straipsnio 4 dalis).

1993 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (toliau – ir Sutartis) 28 straipsnis, reglamentuojantis pagalbą renkant mokesčius, be kita ko, numato: sutartį sudarančios šalys įsipareigoja teikti viena kitai pagalbą renkant nesumokėtus mokesčių mokėtojo mokesčius, kurių dydį galutinai nustato pagalbos prašymą pateikusios sutartį sudarančios šalies įstatymai (Sutarties 28 str. 1 p.); kai sutartį sudaranti šalis prašo surinkti mokesčius, kurių surinkimui pritarė kita sutartį sudaranti šalis, tai ta kita sutartį sudaranti šalis renka šiuos mokesčius, vadovaudamasi savo mokesčių rinkimo įstatymais, ir renka juos taip, kaip mokesčius, kurie priklauso jai pačiai (Sutarties 28 str. 2 p.); bet koks sutartį sudarančios šalies prašymas rinkti mokesčius pateikiamas kartu su tokiu pažymėjimu, kokio reikalauja tos šalies įstatymai, kad būtų galima galutinai nustatyti mokesčio mokėtojo nesumokėtų mokesčių dydį (Sutarties 28 str. 3 p.); 3 ar 4 paragrafe aprašytą prašymą sutartį sudaranti šalis pateikia tik tada, kai mokesčių mokėtojas, kuris nesumokėjo mokesčių, neturi toje šalyje pakankamai turto, galinčio padengti nesumokėtus mokesčius (Sutarties 28 str. 5 p.); šiame straipsnyje sąvoka „mokesčiai“ reiškia mokesčius, kuriems taikoma ši sutartis, ir apima bet kokias su jais susijusias palūkanas bei baudas (Sutarties 28 str. 8 p.). Sutarties 26 straipsnis, reglamentuojantis abipusio susitarimo procedūrą, numato: jeigu asmuo mano, kad vienos arba abiejų sutartį sudarančių šalių veiksmai baigiasi arba baigsis jo apmokestinimu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų, jis gali, neatsižvelgiant į tų šalių vidaus įstatymuose numatytas priemones, šiuo klausimu kreiptis į sutartį sudarančios šalies, kurios rezidentas jis yra, arba jeigu jo atvejis numatytas 25 straipsnio 1 paragrafe, – į tos sutartį sudarančios šalies, kurios pilietybę jis turi, kompetentingą asmenį. Pareiškimas turi būti paduotas per trejus metus nuo pirmo pranešimo apie veiksmus, vedančius prie šios sutarties nuostatų neatitinkančio apmokestinimo (Sutarties 26 str. 1 p.); jeigu kompetentingas asmuo mano, kad priekaištai yra pagrįsti, ir jeigu pats negali rasti priimtino sprendimo, tai jis stengiasi išspręsti šį klausimą abipusiu susitarimu su kitos sutartį sudarančios šalies kompetentingu asmeniu, kad būtų išvengta šios sutarties neatitinkančio apmokestinimo. Tuo atveju, kai kompetentingi asmenys susitaria, šiuo susitarimu remdamosi sutartį sudarančios šalys leidžia grąžinti arba kredituoti mokesčius. Bet koks pasiektas susitarimas vykdomas neatsižvelgiant į bet kokius sutartį sudarančių šalių vidaus įstatymų nustatytus laikinius apribojimus (Sutarties 26 str. 2 p.); kompetentingi sutartį sudarančių šalių asmenys abipusiu susitarimu stengiasi šalinti bet kokius sunkumus ar abejones, kylančias aiškinant ar taikant šią sutartį. Jie taip pat gali bendrai konsultuotis, kaip išvengti dvigubo apmokestinimo šioje sutartyje nenumatytais atvejais (Sutarties 26 str. 3 p.).

MAĮ 105 straipsnio 1 dalis nustato, kad Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų, įskaitant atvejį, kai mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal MAĮ 106 straipsnio 1 dalį mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma: 1) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; 5) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. MAĮ 106 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai mokesčių administratorius įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais atlieka išieškojimą kitos valstybės naudai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu VMI nepriėmė jokio sprendimo dėl priverstinio Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos sprendimo dėl mokestinių nepriemokų išieškojimo iš pareiškėjo. Pareiškėjui VMI 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-17999 (b. l. 24) buvo išsiųsta informaciją apie gautą vykdymui Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos sprendimą dėl 5 859,99 Eur nesumokėtų mokesčių ir delspinigių išieškojimo iš pareiškėjo ir raginimas įvykdyti prievolę. VMI nevertina kitų valstybių kompetentingų įstaigų priimtų sprendimų dėl asmenims nustatytų mokestinių nepriemokų. Gavusi pareiškėjo 2017 m. birželio 19 d. prašymą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas dėl jam apskaičiuotos mokestinės nepriemokos kreipėsi skundu į Norvegijos Karalystės kompetentingą įstaigą, VMI, vadovaudamasi MAĮ 110 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais, sustabdė mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo iki bus gauta informacija iš Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos ir apie tai 2017 m. liepos 10 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-22193 informavo pareiškėją (b. l. 33). Kadangi mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai sustabdyti, nepriimtas joks VMI sprendimas dėl priverstinio išieškojimo vykdymo, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos, todėl jo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas