- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- 1A-259-744/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13275-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas (pirm.), Ernesta Montvidienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- M. L.
- Kategorijos
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo M. L. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui paskelbus, pakeistos į suėmimą ir M. L. suimtas teismo salėje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
M. L. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, būtent: 2017 m. kovo 19 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) pastato, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai V. R. į veidą, tuo padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - nosies kaulų lūžį, kairės akiduobės medialinės ir apatinės sienelės lūžį, kraujosruvas nosies nugarėlėje ir kairės akies apatiniame voke, nes dėl nosies kaulų ir kairės akiduobės medialinės ir apatinės sienelės lūžių nukentėjusiosios V. R. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir taikyti jam intensyvią priežiūrą. Nurodo, kad savo kaltę pripažino visiškai, su nukentėjusiąja V. R. susitaikė ir atlygino padarytą žalą. Taip pat nurodo, kad yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra sudaręs sutartį su Šiaulių teritorine ligonių kasa ir sutinka geranoriškai atlyginti privalomo sveikatos draudimo fondo patirtą žalą. Tvirtina, kad su nukentėjusiąja V. R. po jo padaryto nusikaltimo gyveno kartu ir planuoja ateityje kurti šeimą, taip pat teigia, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Nurodo, kad teismas, paskirdamas jam griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, padarė klaidingą išvadą, jog kitaip nebus pasiektas teisingumas. Teigia, kad būdamas laisvėje galėtų būti naudingas, atlygintų žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Pažymi, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme jis neturėjo gynėjo advokato, todėl nežinojo bylos nagrinėjimo teisme tvarkos ir nežinojo, kada pateikti sutartį dėl žalos atlyginimo ir individualios veiklos liudijimą, kuris patvirtina, kad jis yra dirbantis ir turi pastovias pajamas. Nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo išvada, kad buvo surastas tik praėjus mėnesiui po padaryto nusikaltimo, nes, pasak apelianto, jis į policiją nuvyko iškart, kai tik sužinojo, jog yra ieškomas. Nurodo, kad darydamas nusikaltimą nemanė, jog taip sunkiai sužalos nukentėjusiąją, kadangi įspyręs nukentėjusiajai, pasišalino ir nematė pasekmių. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. L. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras siūlė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme ir prašoma ją sušvelninti.Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į M. L. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas įvykdytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas). M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). M. L. anksčiau teistas net 5 kartus, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė teistumui neišnykus, praėjus tik kiek daugiau nei dviem mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos (2017 m. sausio 12 d. jis buvo paleistas iš Vilniaus pataisos namų). Įvertinus visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė M. L. realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra ženkliai mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju pripažinti, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga bei ją švelninti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.Vertinant nuteistajam M. L. paskirtos bausmės rūšį, pažymėtina, kad jis šiuo nuosprendžiu nuteistas jau šeštą kartą, o anksčiau apeliantui jau du kartus buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas (2003 m. vasario 13 d. ir 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiais), tačiau jis nesilaikė 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu nustatytų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas į pataisos namus atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Vėlesniais nuosprendžiais nuteistasis buvo baustas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, dalis nusikalstamų veikų buvo padarytos panaudojant ar grasinant panaudoti fizinį smurtą (97-113 b. l.). Šios aplinkybės rodo, jog M. L. nelinkęs laikytis įstatymų, todėl jam bausmės vykdymo apylinkės teismas neatidėjo konstatavęs, jog tokiu atveju nebūtų pasiekti bausmės skyrimo tikslai, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Taip pat pažymėtina, jog M. L. nusikalstamą veiką padarė prieš moterį, nukentėjusiajai smūgis koja buvo suduotas į galvą, tai yra į gyvybiškai svarbų organą. Tai rodo didesnį nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat, kad nuteistasis yra neigiamai orientuota asmenybė, linkusi daryti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Atsižvelgus į visas pirmiau nurodytas aplinkybes nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam M. L. paskyrus švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.Nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jis susitaikė su nukentėjusiąja, kuri jam atleido, jai atlygino žalą, sudarė sutartį su Šiaulių teritorine ligonių kasa dėl žalos jai atlyginimo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis, negali būti iškeliamos aukščiau už nuteistajam paskirtos bausmės paskirties ir baudžiamumo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo principus. Kolegijos vertinimu, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati tiek padarytos veikos, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumui ir tikėtina, kad ja bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.Dėl nuteistojo skundo nurodytų aplinkybių, kad jis nežinojo, jog spirdamas nukentėjusiajai į veidą, ją sužalojo, bei nežinojo, jog jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nesislapstė nuo policijos pareigūnų, pažymėtina, jog iš 2017 m. kovo 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis kitą dieną po įvykio, tai yra 2017 m. kovo 20 d., darbdavius informavo, kad išeina iš darbo ir išvyksta į užsienį. Be to, iš to paties tarnybinio pranešimo matyti, kad nuteistasis iškart po įvykio skambino ir nukentėjusiajai V. R., kuriai nurodė, kad yra Vilniuje ir į Šiaulius nežada grįžti, o po to savo mobilųjį telefoną išjungė ir su juo susiskambinti nebebuvo galimybės (40 b. l.). Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad nuteistasis žinojo, jog sužalojo nukentėjusiąją ir, išeidamas iš darbo, neatsiliepdamas telefonu, ir, galbūt, išvykdamas iš Šiaulių, stengėsi išvengti atsakomybės. Todėl, šiuo atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis gali slėptis nuo bausmės vykdymo. Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį švelninant nuteistajam skirtą bausmę ir jos vykdymą atidėti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.