Kauno apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 34.4.;.34.4.1.;121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 14 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, Miglei Lukoševičiūtei dalyvaujant ieškovui V. K. ir jo atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovui A. K. ir jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3337-435/2010 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui A. K. bei trečiajam asmeniui Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarei Ritai Lugienei, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, siekdamas nustatyti, ar testatorė S. K., surašydama testamentą, išreiškė savo tikrąją valią, paskyrė byloje pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. 2009-12-30 teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog duomenų, kad S. K. testamento sudarymo metu sirgo psichinėmis ligomis, nėra; jai testamento sudarymo metu psichotropiniai vaistai nebuvo skiriami; kitos bendro pobūdžio ligos nesutrikdė S. K. psichikos ( mąstymo, veiksmų suvokimo, savikontrolės). Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas S. Simanauskas patvirtino ekspertizės akte išdėstytas išvadas, nurodydamas, kad apie S. K. psichinę būseną, kuri būtų ribojusi jos gebėjimą išreikšti savo valią, visiškai suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti testamento sudarymo metu, nėra ir bendra jos sveikatos būklė testamento sudarymo metu negalėjo turėti įtakos jos psichinei būklei, valiai sudarant testamentą. Ekspertizės akto išvados teismui abejonių nekelia, todėl teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi šiuo aktu. Teismas svarbiais laikė notarės paaiškinimus ir būtent tą aplinkybę, kad notarė ne vieną kartą bendravo su testatore ir jokių abejonių dėl jos psichinės būklės jai nekilo. Mirusioji, sudarydama testamentą nesivadovavo standartiniu testamento turiniu, o savo turtą konkretizavo ir numatė žemės paveldėjimo būdus, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog ji elgėsi apdairiai ir protingai. Teismas konstatavo, kad ieškovo ir atsakovo paaiškinimai apie motinos sveikatos būklę buvo priešingi, kaip liudytojų, kurių pusėje jie davė paaiškinimus, parodymai. Surinktų įrodymų pagrindu, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų apie aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad ginčijamą testamentą S. K. sudarė būdama tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. O jos paaiškinimas notarei, kad ji palieka visą turtą vienam iš sūnų dėl to, kad jis ja daugiau rūpinasi, teismo nuomone, yra logiškas. Todėl teismas laikė, kad S. K. savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ši valia gerbtina ir testamento sąlygos vykdytinos po jos mirties. Taip pat ieškovas nurodė, kad testatorė testamentu paliko broliui visą turtą jo įkalbėta. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 5.18 straipsnio 1 dalį įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui, psichologinė ar kitokia prievarta nebuvo įrodinėjama, todėl šį ieškovo argumentą atmetė kaip teisiškai nepagrįstas.

Skunde nurodoma, kad 2008 m. gruodžio 15 d. mirusi jo mama S. K. gerokai prieš mirtį nesiorentuodavo laike ir erdvėje, kas gerai buvo žinoma tiek jam tiek bendravusiems su ja aplinkiniams. Po Kauno I-ojo teismo psichiatrijos skyriaus atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės į bylą buvo išreikalautas S. K. ligos istorijos išrašas iš VšĮ Kauno Šančių poliklinikos Psichikos Sveikatos centro. Pastaroji įstaiga pateikė faktus, kurie galėjo keisti atliktos S. K. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 97 punkto 3.3. papunktis nustato, kad ekspertizei daryti turi būti pateikta visų liudytojų apklausos protokolai ir jų parodymai teismo posėdžio metu. Teismas paskirdamas pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizė S. K. pažeidė minėtą nuostatą. Pirmiausia teismas turėjo apklausti byloje iškviestus liudytojus, ką padarė po ekspertizės atlikimo, ir tik po to skirti ekspertizę, nes buvo reikalinga pridėti liudytojų apklausos protokolus ir parodymus teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas prašymą skirti papildomą ekspertizę atmetė ir į teismo posėdį iškvietė ekspertą S.Simanauską. Teismas išskirtinai vadovavosi eksperto S.Simanausko nuomone, kad po ekspertizės gauti papildomi įrodymai įtakos ekspertizės išvadoms neturėtų. Atkreiptinas dėmesys, kad VšĮ Šančių poliklinika pateiktos S. K. ligos istorijoje yra objektyvus įrodymas 2005-04-19 įrašas - S. K. nusiskundimai bloga atmintimi. Psichiatrinės ekspertizės išvadose dėl šio nusiskundimo nepasisakyta. Kadangi po psichiatrinės ekspertizės išvadų pateikimo buvo surinkti papildomi įrodymai, o ekspertas S.Simanauskas teismo posėdžio metu išsakė savo išankstinę nuomonę, jis pateikė prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją kitai ekspertų įstaigai. Teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę. Byloje buvo pateikti dokumentai, kurie patvirtino faktą, kad S. K. 2002 metais lankėsi pas gydytoją-psichiatrą. Jos testamentas buvo sudarytas ir pasirašytas 2007-07-05. Kauno I-ojo teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams buvo pateikti tik dokumentai, patvirtinantys, kad S. K. pas psichiatrą lankėsi tik po testamento pasirašymo, t.y. po 2007-07-05. Apsilankymo pas psichiatrą 2002 metais aplinkybė, t.y. gerokai prieš testamento pasirašymą, nei eksperto, nei teismo nebuvo įvertinta. Liudytojai - mamos sesuo A. B., mamos pusbrolis P. Č. bei medicinos sesuo B. M. paaiškino, kad S. K. turėjusi tokių sutrikimų kaip nesiorientavimas laike ir erdvėje. Dėl tokių liudytojų paaiškinimų ekspertas nepasisakė, o teismas nevertino, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnį.

Testatorė pakankamai sklandžiai ir nuosekliai dėstė reikalo esmę, domėjosi testamento turiniu bei jo įgyvendinimu, todėl apelianto teiginiai, kad S. K. gerokai prieš mirtį nesiorientavo laike ir erdvėje negali būti sutapatinamos su testamento surašymo momentu, juolab, kad kiekvienos šalies liudininkai įvairiai interpretavo S. K. sveikatos sutrikimus, vieni minėjo tik visiems senatvinio amžiaus sulaukusiems asmenims būdingus ir pasitaikančius nereikšmingus sveikatos sutrikimus, kiti visai juos neigė. Apie tai, kad testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų ir tai turėjo įtakos jos valiai, nenustatė ir paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo posėdžio metu ekspertas S. Simanauskas, atsakydamas į klausimus dar kartą patvirtino, kad testamento sudarymo metu S. K. nesirgo psichinėmis ligomis, psichotropiniai vaistai nebuvo skiriami ir testamento sudarymo metu esančios bendro pobūdžio ligos nesutrukdė S. K. mąstymo, suvokimo, savikontrolės, kas galėtų turėti įtakos jos valiai, sudarant testamentą. Anaiptol, testatorė, sudarydama testamentą nesivadovavo standartiniu testamento turiniu ir nepaliko viso savo turto vienam iš vaikų, o savo turtą konkretizavo ir netgi numatė žemes paveldėjimo būdus. Tai rodo, jog testatorė elgėsi apdairiai ir protingai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. K. yra S. K., mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus. 2007 07 05 Kauno I-ojo Notarų Biuro notarė R.Lugienė patvirtino tą pačią dieną surašytą S. K. testamentą, pagal kurį jai priklausančius nuosavybės teise pastatus, adresu (duomenys neskelbtini) bei po jais esantį žemės sklypą, kuris mirties dienai jai priklausys, įmokas už jį ar/ir teisę išpirkti iš valstybės šį žemės sklypą ji paliko savo sūnui A. K.. Teismas taip pat nustatė, kad 2009 02 03 Kauno miesto 23-ojo Notarų biuro notarė J. M. išdavė liudijimą, kad S. K., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė sūnus A. K., o 2002 07 16 Kauno m. 5-ojo Notarų Biuro notaras R. P. išdavė paveldėjimo teisė liudijimą, patvirtinantį, kad J. K., mirusio (duomenys neskelbtini) turtą paveldėjo sutuoktinė S. K.. 2009 12 30 Teismo psichiatrijos aktu Nr. 83TPK-285 (b.l.75,76) nustatyta, kad 1) Duomenų, kad S. K. testamento sudarymo metu sirgo psichinėmis ligomis, nėra; 2) S. K. testamento sudarymo metu psichotropiniai vaistai nebuvo skiriami, psichotropinis medikamentas (truksalis) išrašytas 2007 08 03; 3) tuo metu kitos bendro pobūdžio ligos nesutrikdė S. K. psichikos (mąstymo, veiksmų suvokimo, savikontrolės); 4) medicininių dokumentų duomenimis paskutinį kartą medikamentai iki testamento sudarymo buvo išrašyti 2007 01 04 (širdies veiklą gerinantys, paskirti medikamentai įtakos jos psichinei būklei neturėjo).

V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad po Kauno I-ojo teismo psichiatrijos skyriaus atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės į bylą buvo išreikalautas S. K. ligos istorijos išrašas iš VŠĮ Kauno Šančių poliklinikos Psichikos sveikatos centro. Pastaroji įstaiga pateikė faktus, kurie galėjo keisti atliktos S. K. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas. VšĮ Kauno Šančių poliklinikos Psichikos sveikatos centras nurodė, kad S. K. pas gydytoją, t.y. psichiatrą lankėsi pirmą kartą ne 2007 08 03 ( po 2007 07 05 testamento sudarymo ir pasirašymo), kaip nurodyta ankstesniuose teismui pateiktuose dokumentuose, bet 2002 04 02. Nurodo, kad S. K. buvo skirti vaistai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad po S. K. atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės byloje buvo apklausti liudytojai A. B., P. Č., V.S. B. ir Į. B.. Apeliantas nurodo, kad esant šiems duomenims teismas be pagrindo atmetė jo prašymą skirti pakartotinę teismo ekspertizę pavedant ją atlikti kitai ekspertų įstaigai.

V. K. apeliacinio skundo argumentai dėl pakartotinės ekspertizės atmestini dėl sekančių motyvų. Iš bylos duomenų matosi, kad 2010 m. spalio 19 d. teismo posėdyje dalyvavo ekspertas Sigitas Simanauskas. Teismo posėdžio metu ekspertas susipažino su medicininiais dokumentais gautais iš VšĮ Kauno Šančių poliklinikos ir parodė, kad 2002 m. įrašai neįtakotų medicininės ekspertizės išvados, taip pat ekspertas pareiškė, kad yra įvertinti ir liudytojų parodymai. Sunku remtis jų parodymais, nes pagrinde remiamasi medicininiais objektyviais duomenimis. Ekspertas davė išvadą, kad netikslinga skirti byloje pakartotinę ekspertizę. Apeliantas V. K. nenurodė naujų duomenų ar įrodymų, kurie nebūtų teismo aptarti ir įvertinti. Be to, pirmosios instancijos teismas laikė svarbiais notarės paaiškinimus apie tai, kad ji ne vieną kartą bendravo su testatore ir jokių abejonių dėl jos psichinės būklės nėra kilę. Nustatyta taip pat svarbi aplinkybė, patvirtinanti, kad S. K. savo valią testamente išreiškusi laisvai ir aiškiai, ji sudarydama testamentą nesivadovavo standartiniu testamento turiniu, o savo turtą konkretizavo ir numatė žemės paveldėjimo būdus, kas teismui pagrįstai leido daryti išvadą, jog ji elgėsi apdairiai ir protingai.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų A. B., P. Č., B. M. paaiškinimų, kurie nurodė, kad S. K. turėjusi tokių sutrikimų kaip nesiorientavimas laike ir erdvėje. Tačiau apeliacinio skundo argumentas atmestinas dėl sekančių motyvų. Pirmosios instancijos teismas ištyrė, kad šie liudytojai bendravo su mirusiąja pakankamai retai. Tuo tarpu atsakovo liudytojai V.S. B., I. B., A. P., testatorės kaimynai, kurie bendravo su mirusiąja nuolat ir iki pat jos mirties, ir kurie iš esmės laikytini visiškai nesuinteresuotais asmenimis, nurodė, kad S. K. buvo sąmoninga, orientuota, gyveno viena, pati susitvarkydavo, ir jos sveikata pablogėjo maždaug likus pusmečiui iki jos mirties. Teismas pagrįstai sprendė, kad šių liudytojų parodymai atitinka ekspertizės išvadas, eksperto ir notarės paaiškinimus, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad ginčijamą testamentą S. K. sudarė būdama tokios būklės, dėl kurios negalėjo suprasti veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pagrįstai dėl to ieškovo ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmetė. Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.

Kadangi apeliacinis skundas atmestinas iš ieškovo atsakovui priteistinos turėtos advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme.(CPK 98 str.) Tačiau sutinkamai su Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ šioje byloje atsakovo turėtos 1500 Lt dydžio atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga ir nėra didelės apimties mažintinos, priteisiant 800 litų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonis šimtus) litų turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 32,40 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinėje instancijoje sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 123904300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660.