- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- 1A-335-211/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-54535-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Darius Pranka, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- Ž. N.
- Nukentėjusysis
- J. K., R. R.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Prankos, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ž. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. N. pripažinta kalta padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK), 182 straipsnio 1 dalyje ir nubausta:
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika J. K. atžvilgiu) laisvės atėmimu 4 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika R. R. atžvilgiu) laisvės atėmimu 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta Ž. N. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu, patenkinus nukentėjusiųjų J. K. ir R. R. civilinius ieškinius, iš Ž. N. priteista:
- J. K. naudai 413 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti;
- R. R. naudai 407 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Ž. N. nuteista už tai, kad ji apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai J. K. priklausantį turtą, o būtent: ji 2018 m. rugpjūčio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, socialiniame tinklapyje „Facebook“, savo paskyroje „(duomenys neskelbtini)“, patalpino melagingus skelbimus apie parduodamas prekes, kurių neturėjo, ir žinodama, kad užsakytų prekių už jas sumokėjus nepateiks, susirašinėdama internetu su prekėmis susidomėjusia nukentėjusiąja J. K., nurodė jai pervesti pinigus už norimas įsigyti prekes į AB Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, kai nukentėjusioji J. K. į minėtą Ž. N. sąskaitą 2018 m. rugpjūčio 7 d. pervedė 70 eurų už kuprinę, 2018 m. rugpjūčio 10 d. 135 eurus už batus bei odinę rankinę, 2018 m. rugpjūčio 21 d. 150 eurų už odinę rankinę bei kuprinę, 2018 m. rugsėjo 11 d. 58 eurus už rankinę bei telefono dėklą, prekių nukentėjusiajai neišsiuntė, pinigų negrąžino. Tokia savo veika Ž. N. apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai J. K. priklausantį turtą – 413 eurų.
2. Be to, ji įgijo svetimą, nukentėjusiajai R. R. priklausantį turtą, o būtent: 2018 m. rugpjūčio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, socialiniame tinklapyje „Facebook“, savo paskyroje „(duomenys neskelbtini)“, patalpino melagingus skelbimus apie parduodamas prekes, kurių neturėjo, ir žinodama, kad užsakytų prekių, už jas sumokėjus, nepateiks, susirašinėdama internetu prekėmis susidomėjusia nukentėjusiąja R. R., nurodė jai pervesti pinigus už norimas įsigyti prekes į AB Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, kai nukentėjusioji R. R. į Ž. N. nurodytą sąskaitą 2018 m. rugsėjo 1 d. iš savo draugės K. V. sąskaitos pervedė 260 eurų už vaikišką kostiumą ir dvejus moteriškus batus, 2018 m. rugsėjo 12 d. iš tėvo S. V. sąskaitos pervedė 80 eurų už vyriškus marškinėlius bei vyrišką rankinę, 2018 m. rugsėjo 17 d. iš nukentėjusiosios tėvo S. V. sąskaitos pervedė 64 eurų už moterišką džemperį ir automobilio kvepalus, Ž. N. prekių nukentėjusiajai neišsiuntė, pinigų negrąžino. Tokia veika Ž. N. apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai R. R. priklausantį turtą – 407 eurus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. 2020-04-10 Vilniaus apygardos teisme gautas Ž. N. apeliacinis skundas, kuriuo ji prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendį ir paskirti jai savo dydžiu mažesnę bei švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
4. Apeliaciniame skunde nurodo, jog augina mažametį sūnų, savo elgesį tinkamai įvertino, padarė teisingas išvadas, pasižada ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Teigia, jog, būdama laisvėje, galėtų dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
5. Vilniaus apygardos teisme gauti nuteistosios gynėjo ir prokurorės atsiliepimai į apeliacinį skundą, kuriuose nuteistosios gynėjas palaiko apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistosios Ž. N. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Nuteistoji neginčija veikų kvalifikavimo, tik teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta.
8. Apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.
9. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
10.Parenkant nuteistajai Ž. N. bausmės rūšį bei jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad ji, būdama daug kartų bausta administracine tvarka, šešis kartu teista, didžiąja dalimi už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, iš jų du kartus atidedant bausmės vykdymą, naujas nusikalstamas veikas nuosavybei padarė, turėdama neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, o tai rodo, jog ji nedaro teisingų išvadų ir yra linkusi nusikalsti, pagrįstai paskyrė Ž. N. realias laisvės atėmimo bausmes savo dydžiu artimas BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies minimumui. Paskirtos Ž. N. bausmės yra subendrintos, pasirenkant dalinio sudėjimo būdą, subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją mažinti nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad subendrinant bausmes, teismas nesilaikė BK 63 straipsnio 4 d. nuostatos, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis: šiuo atveju 3 mėnesiai, ir bendrinant nuteistajai Ž. N. bausmes, pridėjo tik du mėnesius. Nagrinėjamu atveju apeliacinė instancija, nesant prokuroro apeliacinio skundo, nuteistosios teisinės padėties sunkinti negali, o esant tik nuteistosios apeliaciniam skundui ir minėtam įstatymo pažeidimui, palankiam teisine prasme jai, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo dar labiau švelninti jai paskirtą subendrintą bausmę. Dėl nuteistosios apeliacinio skundo argumentų, kad ji augina mažametį vaiką, pažymėtina, kad ši aplinkybė neatsirado staiga, ji nuteistajai buvo žinoma, tačiau nesulaikė jos nuo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
11. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios Ž. N. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.