Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Dainorai Sruogienei, dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui Arnoldui Glodeniui, administracine tvarka nubaustam pareiškėjui R. J., jo atstovui advokatui S. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto Arnoldo Glodenio 2019 m. vasario 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-683-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamu nutarimu R. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį nubaustas 75 Eur bauda už tai, kad 2019 m. sausio 15 d., 12.20 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje vairuotojui iš kairės pusės įėjusio pėsčiojo, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus.

2019 m. kovo 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas R. J. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad šioje byloje egzistuoja tik prielaidos, jog R. J. padarė KET 30 punkto pažeidimą, kaltinimas yra nesuformuluotas, pareiškėjas nežino nuo ko gintis. Nurodo, kad institucija nenustatė visų būtinų aplinkybių, nes neapklausė kartu su pareiškėju važiavusių asmenų, nesivadovavo in dubio pro reo principu.

Teismo posėdžio metu R. J. nurodė, kad susipažino su vaizdo įrašu ir jame savo pažeidimo neįžvelgė, nes tuo metu, kai stovėjo prie perėjos ir pradėjo važiuoti, to žmogaus (pėsčiojo) nebuvo. Po to jis (pėstysis) iš kažkur atsirado, ėjo iš galo. Sustojo prieš perėją, nes buvo žmonių, juos praleido. Stovėjo apie 10 sek. Sustojo prie dviejų žmonių, juos praleido, paskui praleido atskubantį dar vieną žmogų. Tuo metu snigo. Pareigūnai buvo toli nuo perėjos, jie stovėjo tarp automobilių, negalėjo gerai matyti perėjos. Pareigūnas nestovėjo prie važiuojamosios dalies. Žmogus pėsčiųjų perėjoje praėjo pro galą. Pareigūnai galėjo apsirikti, nes matomumas nebuvo geras. Iš vaizdo įrašo matė, kad kažkas praėjo pro automobilio galą. Sankryža yra netipinė. Sustojo likus pusei metro iki perėjos. Iš kairės pusės niekas nėjo, praleido žmones iš dešinės pusės. Mano, kad žmogus, ėjęs iš galo, stovėjo prie kiosko.

Institucijos atstovas Arnoldas Glodenis teismo posėdžio metu nurodė, kad R. J. yra nubaustas pagrįstai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad R. J. vairuojama transporto priemonė nepraleidžia iš kairės pusės ėjusio pėsčiojo, tą pripažino ir pats pareiškėjas, ir jo advokatas. Vaizdo įraše matyti iš kairės einantis pėstysis, kuris kažkur ties gatvės viduriu prasilenkia su dviem praeinančiais pėsčiaisiais. Iš vaizdo įrašo galima daryti neabejotiną išvadą, kad buvo padarytas pažeidimas. Tą patvirtino ir abu pareigūnai. Prašo atmesti skundą.

Liudytojas Ž. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. sausio mėn., tikslios datos nepasakys, dirbo (duomenys neskelbtini). Kontroliavo vairuotojų pareigas pėstiesiems, t. y. ar vairuotojai praleidžia pėsčiuosius per perėją. Savo akimis matė 2-3 padarytus pažeidimus, kitu metu rašė administracinio nusižengimo protokolus. Neatsimena ar matė tamsios spalvos automobilį Volkswagen Passat, kuris tą dieną nepraleido pėsčiojo. Praėjo nemažai laiko, be to, tą dieną buvo intensyvus darbas, todėl visų įvykių neatsimena. Viskas turėtų matytis iš vaizdo įrašo. Tarnybiniame automobilyje įmontuota stacionari įranga. Visus automobilius stabdė V. Ž.. Tuo metu matomumas buvo geras, niekas netrukdė matyti perėjos, atstumas nebuvo didelis – apie 100 m, paros metas buvo šviesus. Vaizdo įrašo nematė, neturi kompetencijos peržiūrėti šiuos įrašus, juos matė tik Kelių policijos tarnybos specialistas. Negali prisiminti, ar matė R. J. išlipęs iš automobilio. Filmavimo kamera pritvirtinta prie automobilio galinio stiklo iš vidinės pusės 155-160 cm aukštyje. Pareigūnas, išlipęs iš automobilio, mato daugiau nei kamera.

Liudytojas V. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas, vairuodamas automobilį, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleido pėsčiųjų. Tuo metu vykdė specialią policijos priemonę. Tarnybinis automobilis stovėjo priekiu į šaligatvį. Dabar visų įvykio aplinkybių neatsimena, tą dieną fiksavo kelis pažeidimus. Viskas matyti vaizdo įraše. Stovėjo išlipęs iš automobilio, stebėjo perėją. Pradžioje oro sąlygos buvo geros, vėliau prasidėjo nestipri šlapdriba, po to išvažiavo. Pareiškėjas nebuvo sustojęs prieš pėsčiųjų perėją. Nebuvo jokių kliūčių stebėti kelią. Galinė kamera prisitvirtinta maždaug 150 cm aukštyje. Matė daugiau nei fiksavo kamera. Reguliariai praeina medicininę patikrą, jo regėjimas yra puikus.

Liudytojas P. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo kartu su R. J. ir įmonės direktore, suko į dešinę iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. Sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Direktorė juokais pasakė, kad reikia praleisti žmones per perėjas, nes baudos yra didelės. R. J. sustojo prieš perėją, praleido žmones, einančius iš abiejų pusių, tada vėl pradėjo važiuoti. Prie teismo sustabdė policija. Sėdėjo be diržo, todėl pagalvojo, kad sustabdė už tai. Vėliau paaiškėjo, kad buvo sustabdyti už tai, kad R. J. per perėją nepraleido pėsčiųjų. Ėmė apie tai kalbėti su policininkais. Vienas vilnietis policininkas buvo konfliktiškas, sakė „jūs, panevėžiečiai, esate visą laiką nepatenkinti“ . Po jų sustabdė moterį, kuri taip pat sakė, jog per perėją praleido žmones. Yra įsitikinęs, kad R. J. sustojo ir praleido pėsčiuosius, stovėjo apie 2 min. Buvo daug žmonių. Stabdė pareigūnas, kuris buvo išlipęs iš automobilio. Tuo metu buvo didelis sniegas, ėmė ginčytis su juo, kad jis negalėjo matyti įvykio.

Liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. sausio mėn. važiavo automobiliu Volkswagen Passat su R. J. ir P. P.. Vairavo R. J., ji sėdėjo gale. Suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, į dešinę. Prieš perėją sustojo, nes dešinėje pusėje stovėjo žmonės. Matė kaip viena moteris prabėgo. Iš kairės niekas nėjo. Važiuodami kalbėjosi, pasakė, kad reikia sustoti prieš perėją, nes baudos už pėsčiųjų nepraleidimą yra didelės. Stovėjo iki 1 min. prie perėjos, negali pasakyti sekundėmis. Prie paminklo, prieš teatrą sustabdė pareigūnas. Ji išlipo, nes skubėjo į draudimą, nuėjo. Pareigūnas stovėjo už (duomenys neskelbtini) teismo, tarpe tarp paminklo ir teismo. Sugrįžus iš draudimo, automobilis dar stovėjo ir matė du pareigūnus. Tuo metu snigo.

Iš vaizdo įrašo, pridėto CD laikmenoje prie administracinio nusižengimo bylos (registro objekto kodas (duomenys neskelbtini)), matyti, kad tamsios spalvos automobilis „Volkswagen Passat“, sukdamas į dešinę iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir dar neįvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, sustoja prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pažymėtą atitinkamu kelio ženklinimu bei kelio ženklu, praleidžia žmones, einančius per perėją vairuotojui iš dešinės pusės ir iš karto vėl važiuoja toliau, tačiau nueinantys pėstieji dar yra pėsčiųjų perėjoje apie gatvės vidurį, taip pat, tuo pačiu metu vienas pėstysis, išėjęs į važiuojamąją kelio dalį perėjoje vairuotojui iš kairės pusės, būdamas maždaug gatvės viduryje, kiek paeina atgal, praleisdamas automobilį „Volkswagen Passat“, automobilis važiuoja toliau į priekį, o pėstysis apeina automobilį jam iš galo.

Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo sankryžos prasideda vienpusis eismas.

Iš Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio Ž. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. sausio 15 d., nuo 10.00 val. iki 22 val., kartu su kolega V. Ž. tarnybiniu automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo Panevėžio apskrityje. 12.20 val. Panevėžyje (duomenys neskelbtini) g., sustabdė automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas R. J. nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusio pėsčiojo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nutarimas panaikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Pažymėtina, kad institucijos priimtas procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.

Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, skundžiamo nutarimo motyvus bei R. J. skundo argumentus, šioje byloje skundą nagrinėjantis teismas nustatė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat toks dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas kai: 1) nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas nusižengimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties požymius. ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio nusižengimo protokolo turinio elementai. Be to, šioje normoje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio nusižengimo padarymo esmę. O pažeidimo esme ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje yra įtvirtina, jog nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas, kaip kad kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje, turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti. Protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos proceso ribos (ANK 567 straipsnis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Pabrėžtina, kad protokolas surašomas ir tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tuomet, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Taigi, suformuluotas kaltinimas gali lemti ir gynybos strategiją.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje skundžiamu nutarimu R. J. pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį už tai, kad pažeidė KET 30 punkto reikalavimus (pažeidimo metu galiojusi redakcija). Šiame punkte yra numatyta, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Nustatyta, jog nors vairuotojas R. J. prieš įvažiuodamas sankryžoje į (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo praleisti jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusių dviejų pėsčiųjų, tačiau nepraleido jam iš kairės pusės per vienos krypties eismo gatvę pėsčiųjų perėjoje ėjusį asmenį, privertė jį sustoti, pasitraukti atgal, kad išvengtų automobilio „Volkswagen Passat“ užvažiavimo ant jo, ir paskui toliau važiuojant automobiliui, baigti eiti per perėją automobilį apeinant iš galo. Šios administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nustatytos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 str. 4 d., sudėtį yra įrodytos tiek iš dalies paties pareiškėjo bei liudytojų parodymais, tiek vaizdo įrašu, kuris nėra suklastotas ar kaip kitaip pakeistas, iškreipiant jo turinį.

Tačiau skundą nagrinėjant teisme, nustatytos ir kitos aplinkybės, kurios privalomai turėjo būti nurodytos tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime, bei šių aplinkybių vertinimas pagal Kelių eismo taisyklių atitinkamą punktą. Pats R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai vienas žmogus pėsčiųjų perėjoje praėjo pro jo vairuojamo automobilio galą, taip pat, kai jis pradėjo važiuoti per pėsčiųjų perėją po sustojimo, tie asmenys, kuriuos jis praleido, dar nebuvo išėję iš važiuojamosios dalies. Minėta aplinkybė yra matyti ir vaizdo įraše, ją taip pat teismo posėdžio metu patvirtino ir institucijos atstovas Arnoldas Glodenis, nurodęs, kad vaizdo įraše matyti iš kairės einantis pėstysis, kuris kažkur ties gatvės viduriu prasilenkia su dviem praeinančiais pėsčiaisiais. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir liudytojo P. P. parodymai, kad matė, jog pėstieji ėjo iš abiejų pusių. Taigi, iš to, kas aptarta, matyti, jog R. J. nors ir sustojo praleisti dviejų pėsčiųjų jam iš dešinės pusės, tačiau įvažiavo į pėsčiųjų perėją tuomet, kai pėstieji nebuvo išėjęs iš jo užimamos eismo juostos. Toks pažeidimas yra numatytas KET 32 punkte, tačiau institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, šio punkto taikymo galimybės nesvarstė, su šiuo galimai padarytu KET pažeidimu susijusių aplinkybių netyrė ir dėl jų argumentuotai nepasisakė. Pažymėtina, jog KET 30 ir 32 punktuose yra numatyti du savarankiški, atskiri pažeidimai, kurie savo požymiais skiriasi tarpusavyje. Kaip minėta, administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, kad R. J. pažeidė KET 30 punkto reikalavimus, tačiau nei surašant šį protokolą, nei priimant skundžiamą nutarimą nebuvo svarstyta, jog pareiškėjas galimai pažeidė ir KET 32 punkto nuostatas, todėl laikytina, kad šioje byloje tinkamai neatskleista R. J. galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė.

Skundą nagrinėjantis teismas neturi galimybės savo iniciatyva papildyti administracinio nusižengimo protokolo naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar plėsti kaltinimo ribas, tuo labiau sunkinti pareiškėjo padėties daugiau, nei nurodyta skundžiamame nutarime, kadangi tokiu atveju būtų apribota traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisė į gynybą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo atstovas teisingai pažymėjo, jog administracinio nusižengimo protokolas yra neatitinkantis ANK keliamų reikalavimų ir tai laikoma esminiu pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis. Teismas daro išvadą, kad įvykį tyrusi institucija netinkamai surašė administracinio nusižengimo protokolą, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Toks nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl šis procesinis dokumentas naikintinas ir byla grąžintina įgaliotai institucijai tinkamam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

R. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto Arnoldo Glodenio 2019 m. vasario 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-683-2019 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Lietuvos kelių policijos tarnybai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.