Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2016 m. balandžio 11 d., apie 17:15 val., Juodasis kelias, Vilniuje, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įtariama neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo. Taip E. Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis vairavo automobilį, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka. Taip E. Š. padarė ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio, vykusio 2016-05-11, metu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. Š. nurodė, kad su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutinka. Paaiškino, kad mašina yra V. C. ir jis nežino, ar jis su savimi turėjo dokumentą. Jie niekur nevažiavo, stovėjo, nes benzinas baigėsi. Kokioje gatvėje stovėjo ir kelintą valandą tai nutiko, nepamena, nes buvo girtas. V. C. sėdėjo už vairo, jis sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, gale sėdėjo V. C. draugas E., kurio nepažįsta. Privažiavo ekipažas, įjungė „mirgalkes“, priėjo. V. C. atidavė raktelius, jį patikrino, jis buvo blaivus ir paleido. Tada jis išlipo iš mašinos ir jo paklausė, kas toks yra. Jis atsakė, kad yra E.. Tuomet paprašė jo dokumento ir jis pateikė. Pareigūnai užrašė, kad jis vairavo automobilį. Jis nevairavo automobilio, automobilis ne jo. Jis išgėrė ir turėjo pūsti, kadangi viešoje vietoje gėrė. Iš karto pūsti į alkotesterį neliepė, o tik tada, kai išgėrė alaus. V. C. matė, kai jam rašė protokolą, bet pareigūnai V. C. liepė eiti namo ar kur tik nori. Pareigūnai jam surašė dar vieną protokolą, kad šlapinosi ir keikėsi viešoje vietoje, tai jis pripažįsta ir gali atsakyti. 2016-05-26 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad prisiminė, kad buvo labai girtas, ir, kad tas Edvardas buvo už vairo. Jie sustojo kelkraštyje ir V. C. su E. pasikeitė vietomis. Automobilis buvo jo, jis priklauso jo dėdei V. V.. Jis nežinojo, kad E. buvo girtas. Jis (E. Š.) nevairavo.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą E. Š. nurodė, kad jis nevairavo (b. l. 2).

Liudytojas – policijos pareigūnas S. R., teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Mobilioje kuopoje vyriausiuoju patruliu. Paaiškino, kad patruliavo su kolega nustatytu maršrutu. Buvo šviesus paros metas. Prieš tai tikrino automobilį VOLVO ir tikrindami dokumentus pastebėjo priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę su įjungtais žibintais, kuri, galimai pamačiusi švyturėlius, greitai sustojo šalikelėje. Jie greitai atsisėdo į tarnybinį automobilį ir bandė privažiuoti, atstumas buvo apie 100-150 m, važiuodami pamatė, kaip keleivis ir vairuotojas išlipo ir per automobilio galą apsikeitė vietomis ir atsisėdo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. Š. išlipo iš vairuotojo pusės. Privažiavus keleivio pusėje sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. Š., o vairuotojo pusėje kitas asmuo. Dar buvo trečias asmuo, kuris sėdėjo gale. Priėję dviese su kolega prisistatė, tada vairuotojo vietoje sėdėjo kitas asmuo. Jie sakė, kad niekas nevairavo. Vairuotojas sakė, kad sėdėjo automobilyje, nenurodė, kad vairavo. Kitas asmuo sakė, kad jis sėdėjo ir nevairavo, tai nebuvo už ką surašyti jam protokolą. Kitas asmuo elgėsi normaliai, klausėsi nurodymų, jie netikrino jo blaivumo, bet iš požymių buvo matyti, kad jis blaivus. Buvo iškviestas kitas ekipažas, E. Š. atsisakė tikrintis neblaivumą. Tada dar buvo papildomai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai dviem asmenims už chuliganiškus veiksmus ir asmenys pristatyti į PK, kur buvo nustatytas blaivumas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė tikrintis blaivumą. Jis bandė pūsti gal penkis kartus, bet sąmoningai taip darė, kad neįpūstų. Visų asmenybės buvo nustatytos, jie visi buvo sulaikyti, duomenys atitiko su bazėje esančiomis nuotraukomis. Automobilis buvo be techninės apžiūros ir be draudimo.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir S. R. 2016-04-11 tarnybiniame pranešime (b. l. 4).

Liudytojas – policijos pareigūnas R. R., teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Mobilioje kuopoje. Paaiškino, kad neprisimena, kurį mėnesį, bet patruliavo su S. R., sustabdė VOLVO automobilį ir tuo metu priešais juos važiavo žalios spalvos automobilis MAZDA, kuris pamatęs juos staigiai sustojo kelkraštyje. Jie nusprendė patikrinti tą automobilį. Pradėjus jiems važiuoti link to automobilio matė, kaip vairuotojas su keleiviu pasikeitė vietomis: vairuotojas išlipo ir keleivis išlipo ir apsikeitė vietomis, berods per automobilio galą. Privažiavę paprašė dokumento. Nuo vairuotojo, tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. Š., sklido stiprus alkoholio kvapas. Jie aiškino, kad niekur nevažiavo. Iškvietė kitą ekipažą, kad būtų galima nustatyti neblaivumą. Atvažiavus kitam ekipažui E. Š. atsisakė pūsti. Iš pradžių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčijo ir sakė, kad jie tik stovėjo, bet jam bendraujant su juo prisipažino, jog vairavo, bet atsisakė pūsti. Gal ir bandė, bet neįpūtė, kitas ekipažas siūlė pūsti, nes jie alkotesterio neturėjo. Tiek E. Š., tiek dar kitas asmuo ėmė šlapintis ir keiktis, todėl buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir kitas ekipažas piliečius pristatė į PK. E. Š. PK jau pūtė ir buvo nustatytas girtumas.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir R. R. 2016-04-11 tarnybiniame pranešime (b. l. 5).

Liudytojas E. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad E. Š. yra jo pažįstamas, bet jie nėra draugai. Paaiškino, kad balandžio 11 d. susitiko su juo degalinės kolonėlėje ir pasiūlė E. išgerti. E. sutiko. Jie paėmė alaus. Klausė E. Š., ar gali pavairuoti, jis leido. Kai susitiko, visi buvo blaivūs. Jis (E. T.) buvo už vairo, kai važiuojant automobilis užgeso, nors teisių ir neturi. Tada jie ėmė „baliavoti“. Stovėjo gal valandą laiko. Jiems „bebaliavojant“ atvažiavo policija. Atvažiavus pareigūnams jis sėdėjo gale, o į priekį persėdo V. C., kad pažiūrėti, kas nutiko automobiliui, E. Š. sėdėjo priekyje, keleivio sėdynėje. Atvykus pareigūnams jie pradėjo su jais ginčytis, pareigūnai uždėjo antrankius ir nuvežė į 2PK, išrašė baudą už girtuokliavimą viešoje vietoje bei šlapinimąsi ir paleido. V. C. pažįsta iš E. pusės.

Liudytojas V. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad E. Š. yra jo kaimynas, jie ne draugai. E. T. tik du sykius matė. Paaiškino, kad E. Š. su E. T. važiavo iš kolonėlės ir paėmė jį. Vairavo E. T.. Bevažiuojant automobilis užgeso, tada jis paprašė, kad leistų pažiūrėti, kas nutiko, nes supranta apie mašinas, sėdo už vairo ir tuo metu iš priekio privažiavo pareigūnai, pasakė duoti raktelius. Jį paleido ir jis parėjo namo. Jis sėdo už vairo, nes norėjo pažiūrėti, kas nutiko, ir kaip tik tuo metu privažiavo pareigūnai. Tas, kuris vairavo, atsisėdo gale. Prie jo niekas negėrė, po to tik gėrė, kai policija paėmė raktus.

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad šie duomenys patvirtina E. Š. kaltę padarius ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus.

E. Š. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę neigė, tvirtino, kad automobilio jis nevairavo, 2016-05-11 teismo posėdžio metu nurodė, kad jie (jis, V. C. ir E. T.) niekur nevažiavo, stovėjo, nes benzinas baigėsi, V. C. sėdėjo už vairo, jis sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, gale sėdėjo E. T., kai privažiavo policijos pareigūnai, o 2016-05-26 teismo posėdžio metu jau nurodė, kad prisiminė, jog buvo labai girtas, ir, kad E. T. buvo už vairo, o kai jie sustojo kelkraštyje, V. C. su E. T. pasikeitė vietomis. Tačiau, vertinant E. Š. parodymus kitų byloje esančių faktinių duomenų ir aplinkybių kontekste, tokie jo parodymai yra neįtikinantys, nelogiški ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Abu teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – policijos pareigūnai S. R. ir R. R. patvirtino, kad jie tiesiogiai matė automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo faktą, taip pat patvirtino, kad važiuodami link minėto automobilio matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. Š. išlipo iš automobilio MAZDA vairuotojo pusės, kaip iš to automobilio išlipo keleivis ir kad jie per automobilio galą apsikeitė vietomis ir vėl atsisėdo į automobilį, tai yra matė, kaip E. Š. iš vairuotojo vietos persėdo į keleivio vietą. Be to, abu šie liudytojai patvirtino, kad buvo nustatyti klinikiniai E. Š. neblaivumo požymiai, o būtent alkoholio kvapas, todėl E. Š. buvo paprašyta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau jis atsisakė tikrintis blaivumą. Šio fakto neginčijo ir pats E. Š.. Minėti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – policijos pareigūnai S. R. ir R. R. – parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, iš esmės sutampa tarpusavyje ir papildo vienas kitą, taip pat jie sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, byloje duomenų apie tai, kad minėti asmenys dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti E. Š., nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymų objektyvumu ir patikimumu, tad vertina juos kaip patikimus įrodymus ir jais vadovaujasi. Šie įrodymai patvirtina teismo konstatuotas faktines aplinkybes, kurios tinkamai kvalifikuotos pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

E. Š. įvykio versiją, kad jis nevairavo automobilio, patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. T. ir V. C.. Tačiau teismas, įvertinęs šiuos įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą byloje surinktų įrodymų visuma, jais nesivadovauja. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad minėtų asmenų parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teismas, vertindamas liudytojų E. T. ir V. C. bei administracinėn atsakomybėn traukiamo E. Š. parodymus, sprendžia, kad pastarieji nėra nuoseklūs, jų parodymai prieštarauja nustatytoms byloje faktinėms aplinkybėms, kitų liudytojų parodymams bei nevisiškai sutampa tarpusavyje, skirtingai aiškinant tam tikras nagrinėjamo įvykio detales. Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. Š. pirmo teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio jis nevairavo, kad jie niekur nevažiavo, stovėjo, nes benzinas baigėsi, V. C. sėdėjo už vairo, jis sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, gale sėdėjo V. C. draugas E., kurio nepažįsta, tačiau kito teismo posėdžio metu jis pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad už vairo buvo E. T., jie sustojo kelkraštyje ir V. C. su E. T. pasikeitė vietomis, jis nežinojo, kad E. T. buvo girtas. Tuo tarpu teismo posėdyje apklausti E. T. ir V. C. nurodė, kad prieš užgęstant automobiliui jį vairavo E. T.. Taip pat pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad E. T. nepažįsta, kad jis V. C. draugas, tuo tarpu, E. T. nurodė, kad E. Š. yra jo pažįstamas, bet jie nėra draugai, o V. C. pažįsta iš E. Š. pusės, taip pat nurodydamas, kad susitiko būtent su E. Š., o V. C. nurodė, kad E. T. tik du sykius matė. Taip pat liudytojas E. T. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad kai automobilis užgeso, jie ėmė baliavoti, stovėjo gal apie valandą laiko ir jiems bebaliavojant atvažiavo policija. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. Š. nenurodė, kiek laiko jie stovėjo sustojus automobiliui, nurodydamas, kad V. C. sėdėjo už vairo, jis sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, gale sėdėjo V. C. draugas E., kurio nepažįsta, privažiavo ekipažas, įjungė „mirgalkes“, priėjo, o liudytojas V. C. išvis nurodė, kad jiems bevažiuojant automobilis užgeso, jis atsisėdo prie vairo pažiūrėti, kas nutiko, ir kaip tik tuo meti iš priekio privažiavo policijos pareigūnai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas policijos pareigūnas R. R. nurodė, kad iš pradžių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčijo ir sakė, kad jie tik stovėjo, bet jam bendraujant su juo prisipažino, jog jis vairavo. Pažymėtina ir tai, kad, kaip jau minėta, teisminio bylos nagrinėjimo metu E. Š. kelis kartus keitė įvykio versijas. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nevertina E. Š., E. T. bei V. C. paaiškinimų kaip patikimų įrodymų ir jais nesivadovauja. O visuma kitų aukščiau paminėtų duomenų sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad E. Š. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

E. Š. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį dėl to, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistruotas nustatyta tvarka. Pats E. Š. neginčijo, kad automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, iš pradžių nurodydamas, kad automobilis priklauso V. C. ir jis nežino, ar V. C. su savimi turėjo dokumentą, o paskui nurodydamas, kad automobilis priklauso jo dėdei V. V.. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys, o būtent policijos pareigūnų S. R. ir R. R. 2016-04-11 tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad paaiškėjo, jog automobilis nustatyta tvarka yra neįregistruotas. Visų šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti ir visi ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta nei E. Š. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia į Išrašo apie E. Š. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenis, iš kurių matyti, kad jam 2016-01-22 buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad 2016-01-22, 03.20 val., Merkinės g., Vilniuje, vairavo automobilį MITSUBISHI CARISMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapsidraudus, nesant apdraustam privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, skirtą baudą E. Š. sumokėjo 2016-02-01, todėl, vadovaujantis esama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, taigi šiuo atveju sunkinančių E. Š. atsakomybę aplinkybių nėra. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, taip pat ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius E. Š. - anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe ir kelis kartus už KET pažeidimus (vieną kartą ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės), duomenų apie jam skirtų baudų sumokėjimą nėra, todėl nuobaudos galioja, nedirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o E. Š. skirtinos nuobaudos, artimesnės ATPK 123 straipsnio 1 dalies ir 126 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytų nuobaudų vidurkiams. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skirtos nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Kadangi blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias numatyta atsakomybė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, jis prilygintinas vairavimui apsvaigus nuo alkoholio. Taigi ir nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminai skaičiuotini ne vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, o išimtine ATPK 330 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-2012). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog E. Š. neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

E. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:

pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 35 € (trisdešimt penkių eurų) baudą;pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 700 € (septynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti – 700 € (septynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) - 16056871540, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad jeigu iš jo vairuotojo pažymėjimas nėra paimtas, vairuotojo pažymėjimą jis privalo nedelsiant atiduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.