Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Gerybos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi gyvenamąją vietą: (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota darbo biržoje, nebausta administracine tvarka, neteista.

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2017-07-02, apie 20.15 val., namo esančio adresu (duomenys neskelbtini) prieangyje tyčia rankomis trenkė mažamečiui G. G. po vieną kartą per abu skruostus, taip mušdama sukėlė nukentėjusiajam G. G. fizinį skausmą.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pati R. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja kalta prisipažino ir parodė, kad prieš kokį mėnesį, tikslios datos nežino, jos vaikas su dviem draugais buvo išėjęs į mokyklos stadioną pažaisti krepšinio. Sūnus į namus grįžo sumuštas, jam apie dešinę akį buvo sumušimas. Ji jo paklausė, kas atsitiko, o jis jai atsakė, kad jam sėdinčiam „G. bakiojo nugarą“, t. y. tris kartus jam trenkė į nugarą, o paskui atsistojęs jam trenkė į akį. Taip pat sūnus jai pasakė, kad G. G. pabėgo pas tokią Š., kuri gyvena prie mokyklos. Supykusi ji sėdo ant dviračio ir nuvažiavo pas Š.. Jai ten nuvažiavus, G. G. su dar dviem Š. vaikais sėdėjo namo prieangyje. Ji buvo dideliam šoke, labai susinervinusi, todėl pradėjo šaukti ant G. G., kad jis sumušė jos sūnų, klausė kodėl jis taip padarė, o paskui tiesiog priėjo prie jo sėdinčio ir delnais trenkė jam po vieną kartą per abu skruostus. Galisi, kad trenkė vaikui, daugiau taip tikrai nebesielgs (b. l. 55-56).

Kaltinamosios R. K. kaltė be jos pačios prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusiojo G. G. parodymais, kuris parodė, kad 2017-07-02, jis su draugu G. žaidė krepšinį ir jis jį netyčia pastūmė. Po to, kai jį pastūmė jis jam trenkė, o jis jam atgal, todėl jie susimušė. Po to draugas išėjo namo, o jis išėjo pas draugą L. Š.. Pas L. Š. į namus atėjusi G. mama trenkė jam nieko nesakydama į veidą per abu skruostus. Po to pradėjo kažką aiškinti, bet jis nepamena ką, tačiau prasivardžiavo. Ji jam trenkė smarkiai. Jam skaudėjo. Jam trenkė abejomis rankomis - viena ranka į vieną skruostą, o kita ranka į kitą skruostą. Jam trenkė viena ranka, ta ant kurios buvo žiedas, po to tas skuostas buvo sutinęs. K. G. mama jam sudavė, tai matė L. Š. ir M. Š. (b. l. 29-30).

Liudytojos L. G. parodymais, kuri parodė, jog 2017-07-02, apie 20.15 val., jai į telefoną paskambino A. Š. ir pasakė, kad ji atvažiuotų pas ją į namus, kadangi R. K. muša jos sūnus G. G.. Ji tada labai susijaudino ir jie abu su vyru labai greitai nuvažiavo į A. Š. namus. Atvykus į A. Š. namus, namo prieangyje sėdėjo jos sūnus, o šalia buvusi R. K. šaukė ant jos sūnaus vadindama jį necenzūriniais žodžiais. Ji iškart suprato, kad R. K. jį mušė, ir pradėjo jai sakyti, kad ji neturi jokios teisės mušti jos vaiko, tačiau R. K. jos visiškai nesiklausė. R. K. išėjus iš kiemo, ji nuėjo pas savo sūnų G. G. ir jį apramino, nes jis labai verkė, net pasikūkčiodamas, paskui paklausė kas čia nutiko ir jis jai pasakė, kad R. K. jam trenkė iš delnų per skruostus, iš jo pasakojimo ji suprato, kad ji skirtingomis rankomis jam per skuostus trenkė po vieną kartą. Matėsi, kad skruostai yra paraudę. Vaikas buvo išsigandęs ir susijaudinęs. Jo kairys skruostas buvo labiau raudonas, ji net galvojo, kad liks mėlynė, bet jos neliko. Jie į jokius gydytojus nesikreipė ir vaistų nenaudojo. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau papildomos apklauso metu nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš (b. l. 18-20; 21-22; 23).

Liudytojo L. Š. parodymais, kuris parodė, kad 2017-07-02 su draugu G. G. sėdėjo pas jį namuose koridoriuje, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jie ten buvo dviese, paskui pamatė, kad atėjo R. K. ir jos draugui G. G. du kartus trenkė per veidą iš savo delno. G. G. tuo metu sėdėjo. Ji pradėjo šaukti, kad jis jos vaiko nemuš ir kad džiaugtųsi, jog nėra jo tėčio, nes užmuštų. G. G. tada pradėjo verkti, nieko nesakė. Tada po smūgių atėjo ir jo sesuo M. Š. ir užstojo G. G., kad R. K. jo nebemuštų. Paskui atvažiavo G. G. mama L. G. su savo vyru ir pradėjo kalbėti su R. K., sakė jai, kad ji neturi teisės mušti vaiko. Paaiškino, kad tą pačią dieną, šiek tiek anksčiau G. G. ir tas R. K. sūnus G., mokyklos kieme buvo susimušę, jie mušėsi dviese, o paskui kai jie baigė, jis ir G. G. parėjo į jo namus (b. l. 35-36).

Liudytojos M. Š. parodymais, kuri parodė, kad 2017-07-02, apie 19.30 val., ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini) pamatė, kad į namus parėjo jos brolis L. Š. ir jo draugas G. G.. Jie parėjo pas juos į koridorių pabūti. Jie parėjo dviese, po kokių 3 minučių ir ji pas juos atėjo į koridorių pasikalbėti. Jie ten buvo, kai atvažiavo kito vaiko su kuriuo susibarė G. G. mama, ji pradėjo sakyti G. G., kad jis sumušė jos vaiką ir tada trenkė G. G. su delnu du kartus į žandą. G. G. tuo metu sėdėjo, o ji sėdėjo šalia jo, todėl kai tik R. K. jam trenkė, ji atsistojo ir pradėjo jai sakyti, kad ji neturi teisės mušti vaikų. Tada ji nuėjo ir paskambino G. G. mamai. Neilgai trukus G. G. mama atvažiavo. Ji jai pasakė, kad R. K. G. G. trenkė du kartus, tada L. G. paklausė R. K., kodėl ji tranko jos vaiką, o R. K. kažką atsakė ir pasiėmusi dviratį išvažiavo (b. l. 38-39).

2017-07-02 įvykio registravimo duomenimis, iš kurių matyti, kad 2017-07-02, 20.30 val., buvo pranešta apie smurtą prieš vaiką (b. l. 7-8).

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 3 dalis užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai aptarti veiksmai padaromi mažamečiui asmeniui, t. y. kai nukentėjęs asmuo yra jaunesnis nei 14 metų. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš mažametį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Šioje byloje R. K. kaltinama tuo, kad suduodama du smūgius mažamečiui G. G. delnu per skruostus, sukėlė jam fizinį skausmą. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Taigi, vertinant kaltinamosios veiksmus, kaip nusikalstamus, būtina nustatyti, jog jos veiksmai buvo toks dirgiklis, kuris neišvengiamai sukėlė fizinį skausmą. Teismas, ištyręs rašytinius bylos įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju BK 140 straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – fizinio skausmo sukėlimas, yra nustatyti, t. y. kaltinamoji R. K. atliko veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą, dėl jos veiksmų nukentėjusysis G. G. jautė fizinį skausmą. Akivaizdu, kad šia veika buvo pažeista labai svarbi visuomeninių santykių sritis – mažamečio asmens interesai. Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios R. Kontrimaitės kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau neteista (b. l. 43), administracine tvarka nebausta (b. l. 44), į priklausomybės ligomis sergančių neįrašyta (b. l. 46), nedirbanti, registruota darbo biržoje (b. l. 47, 48). Kaltinamosios R. Kontrimaitės atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta ir asmuo ateityje nedarys nusikalstamų veikų, paskyrus kaltinamajai R. K. BK 140 straipsnio 3 dalies straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 9 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pilnai pripažino savo kaltę, R. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 9 MGL dydžio, t. y. 338,94 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti galutinę bausmę – 6 MGL dydžio, t. y. 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct) baudą.

Išaiškinti nuteistajai R. K., jog paskirtą baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. mokant kas mėnesį po 37,66 Eur, į valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti R. K., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.