- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2-38-377/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Ieškovas
- B. K.
- Atsakovas
- S. G., D. J.
- Trečiasis asmuo
- I. R., Tauragės rajono savivaldybės Mažonų
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos ekspertei S. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovams S. G., D. J., tretiesiems T. T. rajono 1-ojo notarų biuro notareiT. T. rajono savivaldybės administracijos Mažonų seniūnijai, I. R. dėl testamento, paveldėjimo teisės liudijimo ir turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. K. ieškinyje prašo 2007-07-23 testamentą, kuriuo M. K. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besudėtų paliko S. G., pripažinti negaliojančiu, 2010-01-07 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išduotą S. G., pripažinti negaliojančiu, 2010-05-19 dovanojimo sutartį reg. Nr. 2433, kuria S. G. neatlygtinai perleido D. J. nekilnojamą turtą: 0.1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 59,37 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius adresu (duomenys neskelbtini) Parko g. 8 Tauragėje, pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją.
Ieškovės atstovė advokatė Z. R. ieškinį palaiko.
Šalies argumentai
A. S. G. ir D. J. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovių atstovas advokatas R. J. prašo ieškinį atmesti.
Tretysis T. T. rajono I-ojo notaro biuro notarė A. B. ieškinį palieka spręsti teismo nuožiūrai.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo I. R. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Tauragės rajono savivaldybės Mažonų seniūnas J. S. su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos CK 5.15 str. 2 d., 5.16 str. 1 d., 5.17 str., 5.11 str., 5.8 str., 1.189 str., )
Ieškovė B. K. paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 26 d. mirė jos motina M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas 2009-09-28 Nr. 35. Po jos mirties liko trys dukros: S. G., I. R. ir B. K.. Po motinos mirties ieškovė kreipėsi T. T. rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė jai paaiškino, kad mirusioji M. K. yra surašiusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko vienai iš dukrų atsakovei S. G.. Advokatei išreikalavus paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad M. K. testamentą pasirašė 2007 m. liepos 23 d., jį T. T. rajono savivaldybės administracijos Mažonų seniūnijos seniūnas J. S.. Testamento T. T. rajono pirmojo notarų biuro notarė A. B. 2010 m. sausio 7 dieną atsakovei išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą. Šis testamentas kaip neatitinkantis tikrosios testatorės valios naikintinas CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes palikėja M. K. testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Neesant mirusiosios valios išreiškimo, jos įstatyminiai atstovai paveldi pagal įstatymą (CK 5.11 str.), todėl naikintinas ir 2010-01-07 atsakovei išduotas Paveldėjomo pagal testamentą teisės liudijimas. Mamos M. K. sveikata pablogėjo 2006 metų pradžioje: ji pradėjo prarasti atmintį, neatpažinti žmonių, nesiorientavo aplinkoje. Tuo pat metu ji apako ir dėl šio susirgimo ji kreipėsi į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur 2006 m. gegužės 10 d. jai operavo akies kataraktą. Kadangi mama visiškai nesiorientavo kur randasi, nesuprato kas su vyksta, tai yra buvo visiškai neveiksni, ligoninėje kartu su ja gulėjo ir ji, ją prižiūrėjo. Po gydymo parsivežė ją slaugyti į namus, suderino kitos akies operacijos laiką – ji buvo atlikta netrukus. Mama pas ją išbuvo iki birželio pabaigos – ja reikėjo rūpintis kaip vaiku, ji nesugebėjo savęs prisižiūrėti, atlikti jokių buitinių darbų, nebepažino net artimųjų žmonių, nesuprato kas vyksta ir kur randasi. Į namus Tauragėje mamą parvežė greitosios pagalbos automobilis, ji atlydėjo. Kadangi gydytojai pripažino, jog mamai reikalinga nuolatinė slauga, už tai bus mokami pinigai, atsakovei tai paaiškino ir pasiūlė jai apsiimti mamą slaugyti. Sesuo nedirbo ir turėjo pakankamai laisvo laiko. Atsakovei sutikus, dokumentus dėl mamos slaugos sutvarkė ji. Mamą nuolat lankė, vežė jai vaistus, maistą, tačiau jos psichinė sveikata negerėjo, žmonių ji neatpažino. 2007 m. gruodžio 30 d. mamą ištiko insultas, ji buvo T. T. centrinėje ligoninėje. Tačiau dėl senyvo amžiaus ir psichinės būklės jai nedarė tyrimų. Šios ligos pasekmės – ji nebevaldė rankos. 2008 m. vasario pradžioje mamą susirgo abiejų plaučių T. T. centrinėje ligoninėje ji buvo gydoma 20 dienų, kartu su mama gulėjo ir ji, nes dėl mamos psichinės būklės medikai nesiėmė jos prižiūrėti be artimųjų pagalbos. Būtent šio susirgimo metu mamai ligoninėje atliko išsamius tyrimus ir nustatė, kad mamai buvęs insultas, išlikusios kraujo išsiliejimo į smegenis pasekmės. Šiose gydymo įstaigose yra mamos ligos istorijos, ji yra įsitikinusi, kad jose konstatuota mamos psichinė būklė, nes priešingu atveju nebūtų buvę teisinio pagrindo jos guldyti kartu su mama, kad ja pasirūpintų ir prižiūrėtų. Nurodė, kad M. K. ligos istorijose medikų reikalavimu ji pasirašė už mamą, nes pastaroji to negalėjo atlikti dėl psichinės būklės – nesuprato kur randasi, kodėl, nesiorientavo aplinkoje, medikai susikalbėti su ja taip pat negalėjo. Tad jau nuo 2006 metų pradžios mamos iki pat mirties mamos sveikatos būklė buvo bloga – ji prarasdavo atmintį, nesiorientavo aplinkoje, nepažindavo artimųjų. Motiną nuolat slaugė atsakovė, kuri ir įtakojo motiną atlikti veiksmus, kurių mama nesuprato ir kurie nebuvo mamos valios išraiška. Tokia išvada darytina ir iš atsakovės veiksmų –nors nuolat lankė motiną, rūpinosi jos gydymu, kartu gulėjo ligoninėje, kur rūpinosi mamos priežiūra ir slauga, sesuo niekada neužsiminė apie testamento surašymą. Nurodė, kad mama dėl sveikatos būklės nuo 2006 metų niekada neišėjo iš namų, sunkiai kalbėjo, nepažino žmonių, nesiorientavo aplinkoje, todėl negalėjo rūpintis ir testamento surašymu, tai atlikti galėjo tik suinteresuotas asmuo atsakovė. Žino, kad mama negalėjo skambinti ir telefonu, nes jau nuo 2006 metų nesugebėjo juo naudotis.
Atsakovė S. G. paaiškino, kad jos mama M. K. turėjo sveikatos problemų, bet jos buvo susijusios su rega- akių liga katarakta. Katarakta - akies lęšiuko sudrumstėjimas sukeliantis regėjimo sutrikimus vyresnio amžiaus žmonėms ir vienintelė veiksminga tokios ligos gydymo priemonė yra operacija. Todėl normalu, kad jos mama buvo operuota, bet tai visiškai nesusiję su jos psichine būkle. Laiko, kad palikėja M. K. testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Esant mirusios valios išreiškimui 2010-01-07 atsakovei buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. Ji 2010-05-19 savo paveldėtą turtą dovanojimo sutartimi Nr. 2433 padovanojo savo dukrai D. J..
Atsakovė. D. J. paaiškino, kad jai mama S. G. 2010-05-19 dovanojimo sutartimi Nr. 2433 padovanojo paveldėtą nekilnojamąjį turtą: 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 59,37 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-0618-7982; pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius Parko g. 8, Mažonų kT. T. r.; 0,5900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Mažonų kT. T. r.; 0,5500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Mažonų kT. T. r.; 0,7800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Mažonų kT. T. r.; 0,9500 ha žemės sklypą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Mažonų kT. T. r. Nurodė, kad ji yra sąžininga turto įgijėja. Ieškovė nenurodė nei vienos priežasties dėl ko dovanojimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia. Nurodė, kad ji turtą įgijo sąžiningai, su močiutės tstamentu nėra susijusi, todėl šis turtas negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens ir restitucija jo atžvilgiu netaikytina.
Tretysis asmuo I. R. paaiškino, kad mama M. K. iki 2007 m. gruodžio mėn. pabaigoje ištikusio insulto, buvo tokios būsenos, kad galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Mano, kad M. K. būdama blaivaus proto galėjo pati nuspręsti kam palikti savo turtą.
Tauragės rajono savivaldybės Mažonų seniūnas J. S. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad testatorė M. K. buvo vietinė seniūnijos gyventoja. Ją gerai pažinojo. M. K. ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) netoli seniūnijos, tik vėliau persikėlė pas savo dukrą S. G., gyv. (duomenys neskelbtini) Artimieji niekada nesiskundė seniūnijos soc. darbuotojams ir jam, kad jų mama yra riboto veisnumo. Seniūnijoje nebuvo tvirtinti įgaliojimai pensijai ar kitoms išmokoms paimti. Šiuos veiksmus atlikdavo pati M. K.. Prieš patvirtindamas M. K. testamentą 2007-07-22 jis aplankė testatorę namuose, apie valandą bendravo asmeniškai. Tada sužinojo, kad M. K. turi vieną dukrą gyvenančią Kaune, kita yra I. R.. Pokalbio metu M. K. pareiškė, kad visą turtą nori palikti savo dukrai S. G., gyvenančiai kartu su ja. 2007-07-23 parengęs testamento projektą vėl nuvyko pas M. K., kad pasirašytų testamentą. Jį į namo vidų įsileido pati M. K., ji teigė, kad dukra S. G. yra išvykusi į Tauragę. Testamentą perskaitė balsiai, labai nustebo, kad testatorė testamentą ir notarinių veiksmų registrų knygoje pasirašė be akinių. Testatorė puikiai suprato savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.
Liudytoja D. C. parodė, kad palikėja M. K. buvo jos draugės mama, su ja bendraudavo. Su ja bendravo Kaune, ji lankėsi pas ieškovę B. K. namuose, kai jos mamai M. K. 2006 m. gegužės mėn. ir gruodžio mėn. buvo paskirtos akių operacijos. Nurodė, kad M. K. sunkiai kalbėjo, nepažino žmonių, nesiorientavo aplinkoje.
Analogiškus parodymus davė liudytoja J. G..
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos ekspertė S. Š. teisme paaiškino, kad M. K. 2007-07-23 testamento parašymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. M. K. 2007-07-23 testamento parašymo metu buvusi sveikatos būklė, t. y. 2007 m. esant nustatytiems kaulų, sąnarių pažeidimams, 2006 m. kraujo paėmimas namuose, ruošiant operacijai, 2006 m. gegužės- gruodžio laikotarpiu guldant M. K. KMU akių klinikoje pasirašant dukrai ligoninės dokumentuose ir su visomis tuo metu buvusiomis komplikacijomis, neturėjo įtakos jos psichinei būklei, veiksmų suvokimui ir atminties sutrikimui. Ji galėjo logiškai mąstyti ir tinkamai įvertinti savo veiksmų teisines pasekmes. Nėra medicininiuose dokumentuose jokių duomenų, kad M. K. būtų sirgusi psichinėmis ligomis.
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 25-28 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-59 ( b.l. 154-155 ) matyti, kad M. K. 2007-07-23 testamento parašymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.
Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad testatorė M. K. mirė 2009-09-28, būdama 88 metų amžiaus ( b.l. 5 ). 2007-07-23 M. K. parašė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besudėtų paliko savo dukrai S. G.. Šį testamentą T. T. rajono savivaldybės administracijos Mažonų seniūnijos seniūnas J. S. ( b.l. 10 ).
Vertinant turimus įrodymus, teismas daro išvadą, kad testatorė M. K. sirgo kaulų, sąnarių, akių ligomis.
Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį, o ieškinį šiuo pagrindu gali pareikšti pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, ir jo įpėdiniai, paveldėję jo turtines ir neturtines teises bei pareigas. LR CK 1.89 straipsnyje normoje nustatyta, kad gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir būdamas juridiškai veiksnus - nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu - bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagrindu, t. y. faktiškai neveiksnus sudarant sandorį. Ieškovė B. K. nepateikė teismui įrodymų, kad testatorė būtų negalėjusi suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Vien ta aplinkybė, kad ji blogai matė, sirgo kaulų, sąnarių ligomis neleidžia daryti išvados, kad ji pati negalėjo pasirašyti testamento. Liudytojų D. C. ir J. G. paaiškinimus teismas vertina kritiškai, nes šios liudytojos yra ieškovės draugės. Todėl teismas laiko, kad testamentu buvo išreikšta tikroji M. K. valia.
Lietuvos Respublikos CK 5.29 str. nurodoma, kad jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, tai, jo prašymu, testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito pareigūno, turinčio teisę patvirtinti testamentą, ir ne mažiau dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, nesąs testamentinis įpėdinis, kartu nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Ši įstatymo norma negali būti aiškinama plečiamai. Joje nurodyta, kad pirmiausia, jeigu dėl kokių nors priežasčių testatorius pats negali pasirašyti testamentą, tai tik jo prašymu gali pasirašyti už jį kitas asmuo. Įstatymo leidėjas nenumato, kad notaras turi teisę nuspręsti kada gali pasirašyti pats testatorius, o kada reikalinga, kad už jį pasirašytų kitas asmuo. Kaip matyti iš bylos duomenų, testatorė M. K. pati pasirašydavo dokumentus, tame tarpe buvo pasirašiusi savo asmens pase ir jame nebuvo nurodyta, kad ji yra beraštė. Ji pasirašyti mokėjo, todėl testamente pasirašė pati ir seniūnas galiojančių materialinės teisės normų, leisdamas pačiai testatorei pasirašyti testamentą, nepažeidė. Ta aplinkybė, kad testatorė buvo senyvo amžiaus, sirgo kaulų, sąnarių, akių ligomis jai netrukdė apsispręsti kam palikti savo turtą ir kieno naudai parašyti testamentą. Byloje nėra surinkta duomenų, kad testatorė nebūtų supratusi savo veiksmų, o priešingai, seniūnas J. S. patvirtino, kad noras parašyti testamentą 2007 m. buvo testatorės M. K. ir tam niekas įtakos neturėjo. Todėl teismas laiko, kad 2007-07-23 M. K. pasirašytas testamentas yra teisėtas ir nėra juridinio pagrindo jo panaikinti. Pripažinus 2007 m. liepos 23 d.testamentą teisėtu, nėra juridinio pagrindo pripažinti negaliojančiu 2010 m. sausio 7 d. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo bei 2010-05-19 dovanojimo sutarties bei taikyti restitucijos.
Ieškovės B. K. ieškinys yra neįrodytas, todėl atmestinas.
Iš ieškovės priteistinos 19,50 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės B. K. ieškinį atmesti.
P. T. rajono apylinkės teismo 2010-09-28 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti S. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) T. T. r., paveldėtą nekilnojamąjį turtą: 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 59,37 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-0618-7982; pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) T. T. r.; 0,5900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį 0. T. T. r.; 0,5500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) T. T. r.; 0,7800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) T. T. r.; 0,9500 ha žemės sklypą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) T. T. r.
Priteisti iš ieškovės B. K. 19, 50 Lt. ( devyniolika litų 50 ct. ) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.