Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant atsakovo atstovui Juliui Jasaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. V. (toliau pareiškėjas) padavė teismui skundą, reikalaudamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės jo naudai 350000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde ir patikslintuose skunduose nurodoma, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo siejamas su Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmais, dėl kurių pareiškėjo registravimas kandidatu rinkimams į savivaldybių tarybas buvo panaikintas tuo pagrindu, kad jis Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos 9 punkte pažymėjo „Ne“. Šiame punkte kandidatai turėjo nurodyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. 1 d. numatytą informaciją.

Pareiškėjas aiškina, kad jis buvo nuteistas nepagrįstai, nes tokiu būdu buvo vykdomas politinis užsakymas. Be to, BK 246¹ str., pagal kurį jis buvo nuteistas, Konstitucinio teismo nutarimu buvo pripažintas pažeidžiančiu Konstituciją. Taip pat nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2004 07 30 nutartimi atleido pareiškėją nuo bausmės ir panaikino teistumą. Todėl pareiškėjo manymu jo padaryta veika užtraukia atsakomybę tik pagal ATPK, bet ne pagal BK, tuo pačiu jokio nusikaltimo jis nėra padaręs.

Teisminiame bylos nagrinėjime pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdį pareiškėjui pranešta teismo šaukimu, kuris įteiktas laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 73 str. 2 d. reikalavimų, todėl, vadovaujantis ABTĮ 78 str. 3 dalimi nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjui.

Paaiškina, kad pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pagal CK 6.271 str. atsiranda tik esant bendroms civilinės atsakomybės sąlygoms, numatytoms CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Teigia, kad pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. VRK turi teisę nustatyti rinkimuose naudojamų dokumentų pavyzdžius ir formas. Anketos forma nėra nei norminis, nei individualus teisės taikymo aktas, todėl apskritai negali pažeisti jokių asmenų teisių. Anketos 9 punkte yra įrašyta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalis. Pareiga užpildyti kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą ir ją pateikti VRK kyla ne iš VRK sprendimų, o iš Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatų. Vyriausiasis administracinis teismas 2007 02 21 sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl VRK 2007 02 08 sprendimo Nr. 95, kuriuo buvo panaikintas M. V. registravimas kandidatu į Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narius, panaikinimo. Nenustačius neteisėtų VRK veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškimą dėl žalos atlyginimo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš viso nėra argumentuotas, todėl turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs ginčui taikytinus teisės aktus bei faktines aplinkybes, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.

Nustatytos faktinės ginčo aplinkybės, jog pareiškėjas M. V., siekdamas tapti kandidatu į savivaldybės tarybos narius, 2007 01 17 užpildė Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą (b.l. 29), kurios forma patvirtinta Vyriausiosios rinkimų komisijos 2006 12 03 sprendimu Nr. 67. Šios anketos 9 punktas reikalauja nurodyti, jeigu kandidatas turi ką nurodyti, pagal LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 89 str. 1 dalyje išdėstytus reikalavimus. Pačioje anketoje yra pilnutinai išdėstyta minėta įstatymo norma. Šioje grafoje pareiškėjas įrašė „NE“.

Įstatymo 89 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad „kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.“ Taigi, toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad atitinkami duomenys turi būti nurodomi, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnykęs, ar panaikintas, ar, kad nusikalstama veika vėliau buvo dekriminalizuota. Taigi pareiškėjo paaiškinimai dėl Konstitucinio Teismo sprendimų įtakos dekriminalizuojant Baudžiamojo kodekso atitinkamą straipsnį nesuteikė jam teisės nepaminėti anketoje to fakto, kad baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-0786-02, kuri yra prijungta prie šios administracinės bylos, yra įsiteisėjęs 2002 09 24 nuosprendis, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal BK 246¹ str. 2 d. ir nuteistas atitinkama kriminaline nuobauda (minėtos baudžiamosios bylos 48 lapas). Paminėjus pareiškėjui anketoje šį faktą, tai nesukeltų tokių pasekmių, kaip įregistravimo kandidatu panaikinimas. Teismas pripažino, kad LR Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 02 08 sprendimas Nr. 95 „Dėl LR vyriausios rinkimų komisijos 2007 02 04 sprendimo Nr. 89 „Dėl kandidatų, nenurodžiusių, kad teismo buvo pripažinti kaltais, įregistravimo panaikinimo“ pakeitimo“ dalyje dėl M. V. įregistravimo kandidatu Radviliškio rajono rinkimų apygardoje Nr. 37 panaikinimo būtent dėl tos priežasties, kad jis anketoje nenurodė apie minėtą teismo nuosprendį, yra pagrįstas ir teisėtas (LVAT 2007 02 21 sprendimas administracinėje byloje Nr. R/3-25-07).

Taigi visi Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmai buvo teisėti. Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos forma, kurią patvirtino Vyriausioji rinkimų komisija nebuvo nuginčyta, ar pakeista, anketoje labai aiškiai parašyta, ką privalo nurodyti kandidatas. Be to, šie reikalavimai išplaukia tiesiogiai iš Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo nuostatų, todėl akivaizdu, kad jie teisėti. Dėl to, nei anketos forma, nei kitais veiksmais atsakovė nepadarė žalos pareiškėjui. Pareiga atlyginti žalą atsiranda tik esant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kurias nustato Civilinio kodekso 6.245 – 6.248 straipsniai. Šių sąlygų buvimas šiuo atveju nenustatytas, nes nenustatytas neteisėtų veiksmų faktas, kaltė, priežastinis ryšis. Be to, pareiškėjas neįrodė netgi neturtinės žalos atsiradimo fakto bei nenurodė jos galimo buvimo teisinio pagrindo. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Pareiškėjas nenurodo, koks įstatymas šiuo atveju suteikia jam teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodomos Baudžiamojo kodekso normos (BK 172 str. 1 d.) šiuo atveju netaikytinos, nes joks asmuo nėra nuteistas pagal nurodytą straipsnį už trukdymą pareiškėjui realizuoti savo teisę būti išrinktam.

Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo skundas pripažįstamas nepagrįstu, todėl netenkinamas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85str.- 87str., 88 str. 1 p., 127str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo M. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.