Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-04-05 · Byla Nr. N-502-721-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-05
Bylos Nr.
N-502-721-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N5 – 721/2007Procesinio sprendimo kategorija 26.2; 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutarties R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Plungės rajono policijos komisariato pareigūnas 2006 m. rugsėjo 18 d. R. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. rugsėjo 18 d. 22.10 val. Plungėje, Mačernio g. ties kavine „Gondingėlė“ vairuodamas transporto priemonę, vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 70 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje.

Plungės rajono policijos komisariato pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad R. D. 2006 m. rugsėjo 18 d. 22.10 val. Plungėje, Mačernio g. ties kavine „Gondingėlė“ vairavo automobilį „Peugeot“ ir, sustabdžius policijos pareigūnams, vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 70 punkto reikalavimus. Pareigūnas atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, o nustatė atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, augina vieną vaiką. Pareigūnas R. D. pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 2200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 25 mėnesiams.

Šalies argumentai

R. D. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti nutarimą, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėjas nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe. Netekus teisės vairuoti, gali prarasti galimybę rūpintis šeima, kurioje auga nepilnametė dukra, tėvais bei uošviais.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija prašė skundo netenkinti.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 4 d. nutartimi skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad R. D. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais įrodyta, jog R. D. 2006-09-18 apie 22.10 val. Plungėje, Mačernio gatvėje, ties kavine „Gondingėlė“, vairuodamas automobilį „Peugeot 406“, vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nutarimu paskirtą baudą sumokėjo, tačiau nebuvo mokytas ir testuotas pagal alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai programą. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas yra vedęs, augina nepilnametę dukrą, dirba UAB „Kauno Saulėtekis“ parduotuvės vadovu, darbe charakterizuojamas teigiamai, mokosi Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Neakivaizdinio skyriaus III kurse.

Iš R. D. rašytų paaiškinimų administraciniame teisės pažeidimo protokole, pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo bei pasiaiškinime teismas nustatė, kad R. D. buvo apsvaigimo būsenoje ir realiai transporto priemonės vairuoti nebegalėjo, nes kėlė grėsmę tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismo vertinimu, tik policijos pareigūnų prevencinių veiksmų dėka R. D. buvo sustabdytas ir jam nebebuvo leista vairuoti transporto priemonės. Todėl, teismo vertinimu, pareigūnas pagrįstai atsižvelgė į pažeidimą padariusio asmens asmenybę ir pagal ATPK 30² straipsnyje nustatytas baudos skyrimo taisykles, paskyrė sankcijoje numatytos baudos dydį, artimą minimumui ir analogišku principu paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teismas nenustatė ATPK 30¹ straipsnio taikymo sąlygų. Teismas nenustatė išskirtinių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tokių kaip veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas ir kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas. Teismas nurodė, kad R. D. vairavo automobilį, vengė neblaivumo patikrinimo, tokiu būdu tyčia įvykdė vieną iš sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Taigi, teismo vertinimu, institucija, atsižvelgusi į pažeidimo esmę, pažeidimo sunkumą, pagrįstu nutarimu siekia administracinio teisės pažeidimų prevencijos ir taiko įstatymo numatytą administracinę nuobaudą. Įstatymo leidėjas, įvertinęs pažeidimo pavojingumą, galimas pasekmes, už tokio pobūdžio pažeidimus yra numatęs griežtas sankcijas. Specialiosios teisės atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą, jis yra taikomas net ir tada, kai teisė vairuoti yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis (ATPK 27 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad specialiosios teisės atėmimas, numatytas sankcijoje už teisės pažeidimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, gali būti neskiriamas tik tuo atveju, kai yra gaunama Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma (ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis), o baudos sumokėjimas nėra lengvinanti aplinkybė – tai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareiga. Todėl teismas nurodė neturįs pagrindo R. D. nurodytus motyvus pripažinti švelninančiais atsakomybę ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

III.

R. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir institucijos nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis buvo neblaivus. Apeliantas nurodo, kad yra nubaustas ne už vairavimą neblaiviam, o už vengimą pasitikrinti neblaivumą. Tai savarankiškas teisės pažeidimas, kuris nebūtinai susijęs su neblaivumu. Apeliantas teigia, kad faktiškai buvo blaivus, o tikrintis neblaivumą vengė pasikarščiavęs, supykęs dėl pareigūnų veiksmų. Apeliantas nurodo, kad dėl atimtos teisės vairuoti šeima atsidūrė sunkioje padėtyje. Praradęs teisę vairuoti, negalės dirbti UAB „Kauno Saulėtekis“ parduotuvės vadovu, bus apsunkintas mokymasis Šiaulių universitete. Žmona teisės vairuoti neturi. Jis privalo rūpintis garbaus amžiaus tėvais ir uošviais. Privalo parvežti dukrą iš šokių pamokų, kurios baigiasi vėlai vakare. Šiuo metu išklausė ir švietėjišką kursą.

Atsiliepimas

Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyris atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Institucija nurodo, kad palaiko teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apelianto kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta byloje surinktais įrodymais, prisipažinimu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantas, 2006 m. rugsėjo 18 d. 22.10 val. Plungėje, Mačernio g. ties kavine „Gondingėlė“ vairavo automobilį „Peugeot“ ir, sustabdžius policijos pareigūnams, vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 70 punkto reikalavimus.

ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su privalomu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apelianto manymu, jam neturėtų būti skiriama sankcijoje numatyta privalomai skiriama nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo galima tik nustačius pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio normas. Tačiau šio straipsnio normos gali būti taikomos esant išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Institucija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nenustatė.

Apelianto padarytas pažeidimas pavojingas transporto eismo saugumui, savo pobūdžiu jis nėra išskirtinai mažiau pavojingas, nei kiti padaromi analogiški pažeidimai. Teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje esančius duomenis, iš kurių galima matyti kaltės formą, motyvą. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad apelianto vairuojamas automobilis vinguriavo po kelią, iš apelianto burnos sklido alkoholio kvapas, alkoholio naudojimo faktas nurodomas medicininės apžiūros akte, apie apelianto būseną įvykio metu galima spręsti iš jo ranka rašytų paaiškinimų administracinio teisės pažeidimo protokole, pranešime dėl nušalinimo. Iš šių tarpusavyje sutampančių duomenų, kurie nėra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, matyti, kad pažeidimas padarytas tyčia, siekiant išvengti konkretaus neblaivumo laipsnio nustatymo ir atsakomybės už vairavimą neblaiviam. Taigi, pažeidimo pavojingumo laipsnis nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, nukrypti nuo įstatymų leidėjo nustatytos už šį pažeidimą sankcijos. Apelianto nurodomos aplinkybės, apibūdinančios teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą buityje ir darbe, duomenys, pakankamai teigiamai apibūdinantys apelianto asmenybę (dirba, sukūręs šeimą, augina nepilnametę dukrą, mokosi), esant aptartam pažeidimo pobūdžiui, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir nukrypti nuo įstatymų leidėjo nustatytų poveikio už pažeidimo padarymą ribų. Apeliantas šiurkščiai piktnaudžiavo suteikta specialiąja teise, todėl turi jos netekti. Tik taip bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Tai, kad apeliantas dėl pažeidimo padarymo nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią institucija, parinkdama nuobaudų dydžius sankcijos ribose, atsižvelgė.

Nenustatyta, kad apeliantui būtų paskirtos neteisingos nuobaudos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ATPK normas, reglamentuojančias administracinių nuobaudų skyrimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. D. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas