Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-3198-438/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-18
Bylos Nr.: eI3-3198-438/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00100-2023-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Romanas Klišauskas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: D. P.
Trečiasis asmuo: A. N., J. N.
Atsakovas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3198-438/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00100-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 18 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. N. ir J. N. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ,,Dėl naujai išnagrinėto 2020-08-14 skundo“ Nr. 2D-23337 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti skundą išnagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė Inspekcijai skundą, kuriuo prašė patikrinti ir įvertinti: ar naujai pastatyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), statyba buvo vykdoma pagal turimą statybą leidžiantį dokumentą, išduotą statinio rekonstravimui; ar lietaus ir drenažo nuotekų išvedimo iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), yra teisėtas; ar Žemės sklypo reljefo sukėlimas atliktas teisėtai. Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu atsisakyta nagrinėti skundą. Sprendimą apskundė, tačiau Departamento sprendimu skundo nagrinėjimas nutrauktas. Departamento sprendimą apskundė, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3612-583/2021 skundas atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-289-520/2022 įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundą. Skundžiamu sprendimu Departamentas iš naujo išnagrinėjęs 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundą dalyje dėl namo rekonstrukcijos neteisėtumo paliko nenagrinėtu dėl pavėluoto kreipimosi nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo, o kitoje dalyje skundą atmetė.

Tvirtina, kad inžinerinių įrenginių (lietaus nuotekų ir drenažo nuotekų) statybos darbai yra neteisėti. Pirmą kartą teisme nagrinėjant bylą buvo pateiktas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos raštas „Dėl teisių išaiškinimo“, jog Žemės sklype pastatyto Gyvenamojo namo baigiamasis statybos aktas yra įregistruotas tik dalyje dėl Gyvenamojo namo rekonstrukcijos, nes dėl inžinerinių įrenginių nebuvo gautas pareiškėjos sutikimas. Atsakovė pakartotinai nagrinėdama skundą, turėjo pareigą ištirti, ar leidimas statybai gautas Gyvenamojo namo rekonstrukcijai statytojui suteikė teisę minėtus inžinerinius įrenginius įrengti. Žemės sklypo savininkas išvedė nuotekas į pareiškėjos žemės sklypą ir kitų gretimų savininkų sklypus per savo Žemės sklype esantį griovį. Iš Žemės sklypo ir griovio be jos ir kitų kaimynų sutikimo, vanduo nuteka į jos sklypą, nes dalis griovio yra jos sklype. Nuo skundo padavimo iki šiol faktinės aplinkybės šiek tiek pasikeitė dėl asmens, rekonstravusio namą veiksmų – buvo nutrumpintas lietaus vandens nuvedimo vamzdis taip, kad jo atstumas iki pareiškėjos sklypo ribos atitiktų 1 m atstumą. Tačiau tokie asmens rekonstravusio namą veiksmai nešalina inžinerinių statinių (drenažo ir lietaus kanalizacijos įrenginių) pastatymo neteisėtumo. Teigia, kad Departamentas neteisingai nustatė, kad į pareiškėjos ir aplinkinius sklypus iš Žemės sklypo drenažo ir lietaus nuotėkos nenuteka. Tai niekuo nepatvirtinti faktai, nors Departamentas ir pateikia nuorodą į kažkokį aktą, su kuriuo pareiškėja nėra supažindinta. Griovys, į kurį nuteka nuotekos iš Žemės sklypo, dalinai patenka ir į jos sklypo ribas. Tas griovys nėra atskirtas nuo griovio, esančio kituose sklypuose. Jokio nei pareiškėjos, nei kitų asmenų, į kurių sklypų teritorijas patenka nuotekos iš Žemės sklypo, sutikimo leisti nuotekas į tą griovį, Žemės sklypo savininkas nėra prašęs ir nėra gavęs. Įrengiant inžinerinius įrenginius, susijusius su drenažo ir lietaus nuotekų nuvedimu į gretimą sklypą, yra reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas ir tai nustatyta statybą reglamentuojančiuose dokumentuose (Statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 p.), Mažeikių rajono savivaldybės tvarkymo taisyklėse (Mažeikių rajono tvarkymo ir švaros taisyklių 17 p.). Sklypų savininkų sutikimo drenažo ir lietaus nuotėkų nuvedimui į bendrą griovį nebuvimas laikytinas kaip šių inžinerinių įrenginių pastatymas (įrengimas) be statybą leidžiančio dokumento.

Pažymi, kad tai, jog Žemės sklypo savininkas į griovį išvedė drenažą ir dėl to, jog griovys nuolat persipildo, nuotekos patenka į pareiškėjos bei kitų skundų nepadavusių kaimynų žemės sklypus, pažeidžia ir Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 19 p.. Akcentuoja, kad atsakovė pakartotinai skundą tikrino žiemos metu, kai nebuvo polaidžio, todėl griovys nebuvo persipildęs. Skundo teismui surašymo metu, esant pliusinei temperatūrai, yra polaidis ir griovys yra persipildęs. Tai patvirtina naujai padarytos fotofiksacijos ir pateikiami vaizdo įrašai. Akcentuoja, kad jos žemės sklypas iš galo ribojasi su žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), todėl šių sklypų ribose griovyje nenubėgantis vanduo skandina jos sklypą.

Teigia, kad Gyvenamojo namo rekonstrukcija apėmė ir lietaus bei drenažo nuotekų nuvedimo sistemų įrengimą, kuriems statybos leidimas nebuvo prašomas ir, atitinkamai, nebuvo išduotas, tokiu būdu pažeista pareiškėjos ir kitų žemės sklypų savininkų, į kurių sklypuose esantį griovį nuteka Žemės sklypo nuotėkos, teisė neduoti sutikimo šių įrenginių įrengimui ant sklypo ribos (Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p.). Teisė neduoti sutikimo nuotekų nuvedimui į jų sklypus, numatyta kituose statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir Mažeikių rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros tvarkymo taisyklių 19 p..

Nurodo, kad Departamentas atliko pakartotinį faktinių aplinkybių tyrimą ir surašė 2022 m. gruodžio 6 d. faktinių duomenų vietoje patikrinimo aktą Nr. FAK-250 (toliau – ir Patikrinimo aktas), tačiau pareiškėjai jis pateiktas nebuvo. Nustatė, kad statybos darbai Žemės sklype buvo atlikti po 2019 m. rugpjūčio 8 d. deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą Nr. ACCR-20-190808-02441 (toliau – ir Deklaracija) surašymo. Tačiau nurodoma, kad drenažo ir lietaus nuotekų nuvedimo sistemos buvo įrengtos iki 2019 m. liepos 10 d., ką patvirtina UAB “Geota ir Co“ 2019 m. liepos 15 d. kontrolinis geodezinis planas. Teigia, kad minėtas planas jai nebuvo pateiktas. Departamentas nurodo, kad jokie neteisėti Žemės sklypo žemės darbai statinio statybos metu ir po statybos užbaigimo, t. y. po Deklaracijos surašymo, atliekami nebuvo. Tvirtina, kad gerbūvio darbai, Žemės sklypo aukščio pakėlimas ir atraminės sienutės įrengimas, kurie, remiantis Departamento teigimu, buvo atlikti po Deklaracijos surašymo, t. y. iki 2020 m. rugsėjo mėn., gali būti atlikti be statybos leidimo. Nurodyti darbai yra tiesiogiai susiję su drenažo ir lietaus nuotekų nuvedimu į kaimyniniuose žemės sklypuose esantį griovį. Departamentas visiškai netyrė Žemės sklypo geodezinių nuotraukų iki jo rekonstrukcijos pradžios ir po namo rekonstrukcijos bei gerbūvio darbų atlikimo dalyje dėl namo ir Žemės sklypo vertikalių projektinių reikalavimų laikymosi. Nurodoma, kad atraminė sienelė, ant kurios pastatyta Žemės sklypo tvora, pareiškėjos žemės sklypo pusėje yra 1 m atstumu nuo jos žemės sklypo, o jos aukštis 30-70 cm ir su tvora siekia tik 1,28 m. Tačiau nieko nerašoma apie Žemės sklypo vertikalių geodezinių matavimų statybos pradžioje sugretinimą su geodezinėmis nuotraukomis po statybos užbaigimo ir, atitinkamai, su taip vadinamomis „išpildomosiomis nuotraukomis“, kurios paprastai sudaromos po atitinkamų darbų atlikimo ir iš kurių galima spręsti, ar namas rekonstruotas ir inžineriniai įrenginiai pastatyti nepažeidžiant rekonstrukcijos projekte ir statybos techninėse normose numatytų aukštingumo reikalavimų. Neatlikus Žemės sklypo geodezinių vertikalių duomenų, buvusių rekonstrukcijos pradžioje ir po statinio rekonstrukcijos ir gerbūvio darbų atlikimo ir inžinerinių statinių pastatymo sugretinimo, nėra jokio pagrindo teigti, kad statyba, įskaitant ir atraminių sienučių pastatymą, buvo atlikta nepažeidžiant Statybos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų (Statybos techninių reglamentų) reikalavimų. Namo pastatymas, pakeitus Žemės sklypo vertikalius matavimus, gali reikšti, kad ne tik atskiri sklype esantys inžineriniai įrenginiai, bet ir pats namas rekonstruotas nukrypstant nuo projekto ir nesilaikant statiniams keliamų aukštingumo reikalavimų.

Akcentuoja, kad išsaugojo Žemės sklypo fotofiksaciją iš MAPS, iš kurios matyti, jog kaimyninis sklypas iki namo rekonstrukcijos buvo panašiame aukštyje nuo jūros lygio kaip ir jos. Po namo rekonstrukcijos ir žemės darbų bei inžinerinių įrenginių (atraminių sienučių) pastatymo Žemės sklypas ryškiai iškilo virš kitų sklypų. Teigia, kad skundas dalyje dėl Žemės sklypo aukštingumo reikalavimų laikymosi ir tokių inžinerinių įrenginių kaip atraminės sienelės įrengimo teisėtumo ištirtas neišsamiai, todėl nepagrįstai nustatyta, kad statinio rekonstrukcija ir inžinerinių sistemų įrengimas atlikti nepažeidžiant projektinės dokumentacijos ir statybą reglamentuojančių aktų.

Pažymi, kad Departamentas, nagrinėdamas skundą remiasi Skundo padavimo metu galiojusiomis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (redakcija nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. lapkričio 2 d.) (toliau – ir Taisyklės) 46.9 ir 46.9.5 p.. Akcentuoja, kad ji skundė tuos Žemės sklypo savininko veiksmus, kurie nesusiję su 2019 m. rugpjūčio 8 d. deklaracija apie Gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimą. Teigia, kad Žemės sklypo savininkas neprašė statybą leidžiančio dokumento drenažo ir lietaus kanalizacijos įrengimui, nuvedant nuotekas į gretimuose sklypuose esantį griovį, taip pat neprašė leidimo ir Žemės sklypo aukštingumo pakėlimui ir atraminių sienučių pastatymui savo sklypo ribose, kurių aukštingumo laikymąsi pareiškėja kvestionuoja. Skundas buvo tirtinas visoje apimtyje, išskyrus tą namo rekonstrukcijos apimtį, kuriai iš savivaldybės buvo gautas leidimas ir dėl kurio buvo surašyta Deklaracija.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl lietaus nuotekų ir drenažo nuvedimo vamzdžių pažymi, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 22 d. statybos leidimas Nr. LRS-81-180522-00014 (toliau – ir Statybos leidimas) išduotas Gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Statybos leidimu nėra suteikta teisė įrengti lietaus nuotekų ir drenažo nuvedimo vamzdžius. Inspekcija, atlikusi faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje Žemės sklype, nustatė, kad lietaus nuotekų vamzdis yra 110 mm diametro, o drenažo vamzdis yra 100 mm diametro. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 9.5. p. ir šio reglamento 3 lentelės 2.2. p., inžineriniai statiniai priskirtini I grupės nesudėtingosios kategorijos statiniams. Inspekcija nustatė, kad Žemės sklypas nepatenka į STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcijos nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. spalio 10 d.) (toliau – ir Reglamentas) Reglamento 3 priedo 1.1. p. nustatytas teritorijas, todėl konstatavo, kad lietaus nuotekų ir drenažo vamzdžių statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas.

Remiantis atliktu faktinių aplinkybių patikrinimu surašytas Patikrinimo aktas. Nustatyta, kad Žemės sklypo pietinėje dalyje, kuri ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (priklauso pareiškėjai) ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini) yra riboženkliai. Įvertinus lietaus nuotekų ir drenažo vamzdžių atstumą iki riboženklių konstatuota, kad statiniai patenka į Žemės sklypo ribose esantį atvirą griovį ir iki gretimų sklypų (duomenys neskelbtini) ribos yra apie 1,0 m. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir Reglamento 7 priedo 3 p. nustatytą reglamentavimą konstatuota, kad lietaus nuotekų ir drenažo vamzdžių statybai nereikalingi gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Akcentuoja, kad statybos leidimas nėra tapatus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimams. Inspekcija atlikto patikrinimo metu vertino ne tai, kur iš ginčo statinių nuteka nuotekos, o ginčo lietaus nuotekų ir drenažo vamzdžių statybos teisėtumą, kadangi Inspekcijos kompetencijai, įtvirtintai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 str. 2 d., priskirtinas statybos vykdymo teisėtumo tikrinimas.

Pažymi, kad Inspekcijoje nebuvo gautas pareiškėjos rašytinis prašymas pateikti 2022 m. gruodžio 6 d. Patikrinimo aktą. Atsižvelgiant į Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 (vadovaujamasi Inspekcijos viršininko 2022 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 1V-149 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 19.3. p., Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo kartu su Skundžiamu sprendimu teikti Patikrinimo akto, todėl patikrinimo metu nustatytos aplinkybės buvo nurodytos Skundžiamame sprendime.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad Inspekcijos nustatytos aplinkybės yra neteisingos ir ginčo statinių statybai buvo reikalingi gretimų žemės sklypų savininkų rašytiniai sutikimai, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Mano, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, jog ginčo lietaus nuotekų ir drenažo vamzdžių statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir gretimų žemės sklypų savininkų rašytiniai sutikimai, nes ginčo statiniai nėra arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Nenustačius pažeidimų Inspekcija neturėjo pagrindo imtis Priežiūros įstatymo 11 ar 14 str. nustatytų veiksmų, todėl Skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra teisėtas.

Dėl sklypo reljefo ir atraminės sienelės statybos pažymi, kad įvertinus Žemės sklypo reljefą, nustatyta, jog Žemės sklypo paviršius yra išlygintas. Žemės sklypo ribose visu perimetru įrengta atraminė sienelė, ant kurios sumontuota metalinių konstrukcijų tvora. Atraminės sienelės aukštis nuo 0,3 m iki 0,7 m aukščio, metalinių konstrukcijų tvoros ant atraminės sienelės aukštis – 1,28 m. Nustatyta, kad Žemės sklypo pietinėje dalyje, kuri ribojasi su pareiškėjos ir kito asmens žemės sklypais, įrengtos atraminės sienelės, kurios aukštis nuo 0,5 m iki 0,7 m. Ant atraminės sienelės įrengta metalinių stulpelių su metalinės vielos segmentais ažūrinė tvora, kurios aukštis apie 1,28 m. Pamatuotas atraminės sienelės Žemės sklypo pietinėje dalyje ilgis – apie 23,0 m, atstumas šioje dalyje iki kaimyninių žemės sklypų ribų yra apie 1,60 m. Įvertinus atraminės sienelės aukštį, vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.2 p. konstatuota, kad atraminė sienelė priskirtina I grupės nesudėtingosios kategorijos statiniams. Įvertinus nustatytą tvoros ant atraminės sienelės aukštį ir vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.2 p. konstatuota, kad tvora ant atraminės sienelės priskirtina I grupės nesudėtingosios kategorijos statiniams. Vadovaujantis Reglamento 3 priedo 1 p. konstatuota, kad atraminės sienelės ir tvoros, esančios ant atraminės sienelės, statybai nebuvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis Reglamento 7 priedo 2.2. p. įtvirtintu reglamentavimu ir įvertinus tai, kad atraminės sienelės aukštis yra mažesnis už horizontalų atstumą nuo jos iki kaimyninių žemės sklypų ribų konstatuota, jog atraminės sienelės ir tvoros statybai nėra privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų ribų savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai).

Nurodo, kad nenustatyta, jog Žemės sklype būtų vykdomi žemės paviršiaus reljefo keitimo darbai vykdant statinių statybą, baigus rekonstruoti Gyvenamąjį namą, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio mėn.. Pietinėje Žemės sklypo dalyje atlikti reljefo formavimo darbai nėra susiję su statinių statybos procesu. Kadangi Inspekcijai priskirta kompetencija susijusi su statybos procesu, o patikrinimo metu bei laikotarpiu nuo Gyvenamojo namo statybos darbų užbaigimo atlikti Žemės sklypo reljefo formavimo darbai, atsižvelgiant į STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4.1. p. įtvirtintą sampratą, nėra priskirtini prie statybos darbų, Inspekcija pagrįstai nurodė, kad ji neatlieka Žemės sklypo formavimo darbų, nesusijusių su statyba, priežiūros ir kontrolės, todėl neturi pagrindo imtis veiksmų Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymi, kad Gyvenamojo namo statybos darbai Žemės sklype užbaigti 2019 m. rugpjūčio 8 d. surašius Deklaraciją. Atsižvelgiant į Priežiūros įstatymo 8 str. 2 d. reglamentavimą, Inspekcijos Departamentas Deklaracijos teisėtumo patikrinimo neatliko. Nors pareiškėja nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundu buvo skundžiami tie statybos veiksmai, kurie nesusiję su Deklaracija, tačiau visgi kvestionuoja lietaus nuotekų ir drenažo vamzdžių įrengimą, Žemės sklypo aukštingumo pakėlimą ir atraminės sienelės pastatymą. Akcentuoja, kad Gyvenamojo namo rekonstrukcijai Mažeikių rajono savivaldybė išdavė Statybos leidimą, kuris buvo išduotas pagal projektą „Vieno buto gyvenamo namo (6.1) (u. n. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ Nr. 291-1802-TP-BD. Pažymi, kad STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 2 p. Žemės sklypo reljefo formavimas, tame tarpe ir pareiškėjos kvestionuojamas aukštingumo keitimas, galėjo būti apspręstas projekte, pagal kurį išduotas Statybos leidimas. Kadangi statyba yra baigta ir įregistruota Deklaracijos pagrindu, Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo vertinti Deklaracijos teisėtumo ir vertinti ar Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir inžinerinių sistemų įrengimas atlikti nepažeidžiant projektinės dokumentacijos ir statybą reglamentuojančių aktų. Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo vertinti ir Žemės sklypo aukštingumo išpildomųjų nuotraukų prieš ir po Gyvenamojo namo rekonstrukcijos, kadangi taip būtų vertinama statybos atitiktis statinio projektui, kas reikštų Deklaracijos teisėtumo tikrinimą.

Teigia, kad Skundžiamame sprendime Inspekcija išsamiai įvertino atraminės sienelės statybos teisėtumą ir konstatavo, jog statybos leidimas šio statinio statybai nebuvo privalomas, taip pat neprivalomi ir gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, kitų pažeidimų, susijusių su Žemės sklypo reljefo formavimu taip pat nebuvo nustatyta, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo imtis veiksmų numatytų Priežiūros įstatymo 11 ar 14 str.. Mano, kad Skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pareiškėjos skunde nurodytais argumentais naikinti nėra pagrindo.

Inspekcijos vertinimu, nagrinėjant pareiškėjos skundą, nebuvo pažeistos jokios procedūros. Inspekcija nustatė ir išsamiai įvertino visas ginčui reikšmingas aplinkybes ir pateikė faktinėmis aplinkybėmis ir aktualiu teisiniu reglamentavimu pagrįstas išvadas. Pažymi, kad Skundžiamame sprendime nurodyta, jog administracinio subjekto priimti sprendimai nepanaikina pareiškėjos teisės ginti savo galbūt pažeidžiamas ar pažeistas teises vadovaujantis civilinio proceso nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys A. N. ir J. N. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) atsiliepimu nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, tarp jų ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2018 m. gyvenamojo namo rekonstravimo projektą (6.1.) (U.N.6193-90001-5012) (toliau – ir Projektas) ir 2018 m. gegužės 22 d. išduotą leidimą Nr. LRS-81-180522-00014 rekonstruoti statinį (toliau – ir Leidimas) buvo rekonstruojamas namas, esantis nurodytu adresu. Namo rekonstravimo pradžia – 2018 m. birželio 11 d., namo rekonstravimo darbų pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 8 d., surašant deklaraciją Nr. ACCR-20-190808-02441 apie rekonstrukcijos užbaigimą. Atlikus Projekte numatytus namo rekonstravimo darbus, tarp kurių buvo ir lietaus bei drenažo nuotekų išvedimo įrenginių nuvedimas, imtasi sklypo sutvarkymo darbų, sklypo gerbūvio darbų, sklypo reljefo aukštinimo bei išlyginimo, atraminės sienelės ir tvoros pastatymo darbų. Sklypo reljefas paaukštintas, kadangi ginčo sklypo dirvožemis ir gruntas buvo ne išvežtas, o sustumtas, o į grunto vietą pilamas smėlis, dėl ko išlyginus nustumtą dirvožemį ir gruntą, reljefas paaukštėjo. Siekiant, jog išlygintas gruntas nepatektų į besiribojančių sklypų savininkų žemes, ginčo sklype pastatyta atraminė sienelė, ant kurios pastatyta metalinė tvora. Lietaus nuotekų įrenginiai, įrengti ginčo sklypo ribose, sukonstruoti taip, jog lietaus vanduo nuo namo stogo tekėtų į ginčo sklypo ribose esantį griovį, kuriuo vanduo toliau nuteka į bendrą atvirą griovį, į kurį vanduo atiteka ir iš kitų besiribojančių sklypų, esančių Židikų ir Žaliosios gatvėse.

Dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto teisėtumo pažymi, kad 2022 m. lapkričio 14 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo skiltyje „juridiniai faktai“ pagal 2017 m. liepos 24 d. pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1M17-2485 A. N. ir J. N. tiek namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), atiteko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; gyvenamojo namo statyba pradėta 1939 m., baigta – 1939 m.. Žemės sklypas su statiniais nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. pagal deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą kaip daiktas buvo įregistruotas „rekonstrukcijos“ pagrindu. Vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 p., pažymi, kad neginčijama, jog namo plotas padidėjo, tačiau tai nereiškia, jog namas buvo statomas kardinaliai iš naujo, o ne rekonstruotas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str. 4 d., 4 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 str., pažymi, jog 2018-2019 m. įvykus namo rekonstravimo darbams ir to nenuginčijus bei nepaneigus, nėra pagrindo palaikyti pareiškėjos poziciją dalyje dėl to, jog atlikti darbai viršijo Projekte numatytuosius ar šių iš esmės neatitiko. Byloje esanti rašytinė medžiaga nepatvirtina pareiškėjos pozicijos, jog iš medinio namo buvo pastatytas mūrinis. Mano, kad siekiant įvertinti atliktų darbų teisėtumą, skundas, vadovaujantis Deklaracijos priėmimo metu galiojusiomis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintomis Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie aplinkos ministerijos taisyklėmis (46.9, 46,9.5 p.), galėjo būti paduotas per vienerius metus nuo deklaracijos surašymo ar patvirtinimo dienos.

Dėl lietaus ir drenažo nuotekų išvedimo įrenginių teisėtumo nurodo, kad pareiškėja neginčija to, jog inžineriniai įrenginiai iš ginčo sklypo nuvesti būtent per Sklypo savininkams priklausančiame sklype esantį griovį, tačiau pareiškėja pati patvirtina, jog į šį griovį lietaus nuotekos patenka ir iš kitų gretimų sklypų, tarp jų ir pareiškėjos sklypo, kadangi tiek pareiškėjos, tiek kitų gretimų savininkų sklypų ribose yra tas pats „atviras“ griovys, kuris nėra atskirtas pagal sklypų ribas, griovys yra bendras. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 9.5 p., 3 lentelės 2.2 p., STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 p., pažymi, kad ginčo sklypui pagal teisės aktus statybą leidžiantis dokumentas tiesti lietaus ir drenažo nuotekų išvedimo įrenginius nebuvo privalomas. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas, Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 3 p., pažymi, kad pareiškėja pati pripažįsta, jog atstumas nuo ginčo sklype nuvesto lietaus nuvedimo vamzdžio iki pareiškėjos sklypo ribos yra apie 1 m, ką patvirtina ir foto nuotraukos, darytos faktinių aplinkybių patikrinimo metu. Besiribojančių sklypų savininkų sutikimai, nuvedant lietaus ir drenažo nuotekų išvedimo įrenginius į atvirą griovį, esantį ginčo sklype, nebuvo reikalingi. Akcentuoja, kad į ginčo sklype esantį griovį lietaus vanduo patenka ir iš kitų aplinkinių sklypų, esančių Židikų ir Žaliosios gatvėse, kas buvo patvirtina ir 2021 m. kovo 17 d. patikrinimo akte Nr. 76/(14.5)-PA-746. Pažymi, kad pareiškėja faktiškai valdo ne tik sklypą, žemėlapyje pavaizduotą „613000190207“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bet ir sklypo, pavaizduoto „613000190106“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Abejuose šiuose sklypuose yra dvi kūdros, kuriose kaupiasi lietaus nuotekos: viena kūdra – einanti per abu pareiškėjos valdomis žemės sklypus, kita – einanti per pareiškėjos valdomą sklypą adresu (duomenys neskelbtini) ir per sklypą, žemėlapyje pavaizduotą „613000190211“, kuris yra vienas iš pagrindinių vandens nuotekų kaupimo telkinių, kadangi ši ir dar dvi kitos kūdros, esančios dar dvejuose sklypuose, žemėlapyje pavaizduotuose kaip „613000190024“ ir „613000190162“, pagal savo lokacijos vietą yra žemiausioje vandens surenkamojoje grandyje. Būtent iš šių sklypų didžiąja dalimi sukauptas perteklinis vanduo bei nuotekos teka iki pat kanalo ties sklypu, žemėlapyje pavaizduotu „440019897997“, adresu (duomenys neskelbtini), praeidamas ir pro pareiškėjos valdomų sklypų ribas, iš kurio nuotekos nuteka į bendrą miesto paviršinių nuotekų griovį. Taip pat pažymi, kad tarp ginčo sklypo ir pareiškėjos sklypų bendrų kūdrų nėra, o duomenų, jog per inžinerinių tinklų įrengimo laikotarpį bei pareiškėjos atliekamą slaptą darbų stebėjimo laiką būtų bent kartą nustatyta, jog pareiškėjos sklypo griovys būtų užpiltas būtent iš ginčo sklypo vamzdžio nutekančiomis nuotekomis ar, kad tinklų vamzdžio galas būtų bėgantis ar šlapias, užfiksuota nebuvo. Akcentuoja, kad atviras griovys egzistavo iki ginčo sklype įrengtų tinklų ir dar tada pareiškėja skundėsi, jog jos sklypas kaskart apsemtas (tai pareiškėja patvirtino dar 2020 m. rugpjūčio 14 d. skunde). Mano, kad inžinierinių tinklų nuvedimo teisėtumo klausimas neturėtų būti nagrinėjamas, nes praleistas įstatyme numatytas skundo padavimo terminas.

Dėl ginčo sklypo reljefo pakėlimo ir pastatytų atraminės sienelės bei tvoros teisėtumo. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.5 p. ir 3 lentelės 3.2 p., nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog atraminės sienelės aukštis yra iki 0,7 m, sienelės ilgis sklypo pietinėje dalyje – 23,0 m, o atstumas šioje dalyje iki kaimyninių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra apie 1,60 m, todėl ši sienelė prilyginama I grupės nesudėtingosios kategorijos statiniams. Ant sienelės pastatyta tvora priskirtina I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Sutinkamai su STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 p., nei atraminės sienelės, nei tvoros, esančios ant atraminės sienelės, statybai statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas (2021 m. gruodžio 8 d. Regionų apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. el3-306-422/2021). Remiantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas, Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 2.2 p. bei atsižvelgiant į tai, kad atraminės sienelės aukštis yra mažesnis už atstumą nuo jos iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl tokiai statybai rašytiniai besiribojančių sklypų savininkų sutikimai nebuvo reikalingi. Pažymi, jog, vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas projekto ekspertizė“ 8 priedo 2 p., į techninio projekto sudedamąsias dalis įeina ir tokie darbai kaip sklypo sutvarkymas, kurį pagal minėto Reglamento 8 priedo 6 p. sudaro sklypo reljefo formavimo (paaukštinimo, pažeminimo, lyginimo), jo reikmėms inžinerinių tinklų tiesimo, aikštelių, tvorų įrengimo, taip pat už sklypo ribų numatomų statyti susisiekimo komunikacijų inžinerinių tinklų ir jų reikmėms reikalingų pastatų teritorijos sutvarkymo projektiniai sprendiniai. Ginčo sklypo reljefo išlyginimas buvo atliekamas būtent pagal Gyvenamojo namo rekonstravimo projektą, siekiant išsaugoti derlingą dirvožemį. Atraminė sienelė, ant kurios pastatyta (duomenys neskelbtini) tvora, pareiškėjos sklypo pusėje yra 1 m atstumu nuo pareiškėjos sklypo, pagal teisės aktus sutikimų tokios atraminės sienos ir tvoros statymui nereikėjo. Gerbūvio darbai, sklypo sutvarkymas, sklypo aukščio pakėlimas, nors ir buvo atlikti po statybos užbaigimo deklaracijos, t. y. iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, visgi šiems darbams atlikti papildomo leidimo ar sutikimų nereikėjo, nes šie darbai yra gyvenamojo namo rekonstravimo Projekto sudėtinė dalis ir šie darbai nelaikytini atskirais savarankiškais statybos darbais.

Mano, kad atsakovės atsakymas priimtas pagal protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, todėl yra pagrįstas. Palaiko atsakovės poziciją, jog skundas dalyje dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir inžinerinių tinklų įrengimo teisėtumo atmestinas praleidus skundo padavimo terminą, o likusioje dalyje – dėl ginčo sklypo reljefo pakėlimo, atraminės sienelės ir tvoros pastatymo – atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi darbai atlikti teisėtai, jų atlikimui nebuvo reikalingas nei atskiras projektas, nei atskiras statybą leidžiantis dokumentas, nei besiribojančių sklypų savininkų sutikimai.

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčas kilęs dėl Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo ,,Dėl naujai išnagrinėto 2020-08-14 skundo“ Nr. 2D-23337 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) teisėtumo bei pagrįstumo.

Skundžiamu sprendimu buvo atsakyta į pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundą, kuriuo ji Inspekcijai apskundė trečiųjų suinteresuotų asmenų A. N. ir J. N. veiksmus, atliekant statybos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundu Inspekcijos prašė patikrinti ir įvertinti: ar naujai pastatyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), statyba buvo vykdoma pagal turimą statybą leidžiantį dokumentą, išduotą statinio rekonstravimui; ar lietaus ir drenažo nuotekų išvedimas iš Žemės sklypo, yra teisėtas; ar Žemės sklypo reljefo sukėlimas atliktas teisėtai.

Šį skundą iš esmės grindė tuo, kad į pareiškėjos žemės sklypą ir Žemės sklypą skiriantį „nefunkcionuojantį“ griovį neteisėtai, be jos sutikimo, buvo išvesti drenažo ir lietaus kanalizacijos vamzdžiai; vykdant Gyvenamojo namo statybas Žemės sklype neteisėtai, be jos sutikimo, buvo sukeltas sklypo reljefas; ant naujų pamatų pastatytas naujas Gyvenamasis namas, nors leidimas išduotas Gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Pareiškėjos teigimu dėl tokių trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmų Židikų, Žemaitės, Žaliosios gatvės kvartalo sklypai, kurie jau iki tol būdavo drėgni, drėksta dar labiau, daro žalą jos žemės sklypui ir pan..

Skundžiamu sprendimu pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundas netenkintas, konstatavus:1. kad pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundas yra pateiktas praėjus daugiau nei vieneriems metams po Gyvenamojo namo statybos užbaigimo bei Deklaracijos apie tai 2019 08 08 surašymo, dėl ko, Inspekcija neturi teisinio pagrindo atlikti veiksmų, numatytų Priežiūros įstatymo 11 ar 14 straipsniuose; 2. lietaus ir drenažo nuotekų išvedimas į pareiškėjos žemės sklypą ir Žemės sklypą skiriantį griovį yra atliktas teisėtai, nes tokio pobūdžio statybos darbams yra neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas ir neprivalomas statinio projektas bei rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai); 3. kad Žemės sklypo reljefo sukėlimas ir atraminės sienelės įrengimas yra atlikti teisėtai, nes tokio pobūdžio atraminės sienelės ir ant jos įrengtos tvoros statybai yra neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas ir neprivalomas statinio projektas, bei rašytinis pareiškėjos sutikimas, dėl ko šių statinių statyba nelaikytina savavališka. Žemės sklypo reljefo sukėlimas buvo suformuotas užbaigus Gyvenamojo namo statybą, t. y. iki 2019 08 08. Kadangi Inspekcija su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tais atvejais, kai sklypo reljefas pertvarkomas vykdant statinių statybą, t.y. kai žemės formavimo darbai priskirtini statybos darbams (iki statinio statybos užbaigimo procedūrų), todėl Inspekcija neturi pagrindo imtis veiksmų Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, nes patikrinimo metu nenustatyta, jog Žemės sklype būtų vykdomi žemės paviršiaus reljefo keitimas vykdant statinių statybą.

Pareiškėja nesutikimą su Skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Inspekcija nepilnai ir netinkamai ištyrė faktines aplinkybes, susijusias su lietaus ir drenažo nuotekų išvedimu į pareiškėjos žemės sklypą ir Žemės sklypą skiriantį griovį; žemės paviršiaus reljefo sukėlimu ir atraminės sienelės įrengimu, dėl ko padarė neteisingas išvadas bei neteisingai nusprendė, jog minėti statybos darbai buvo atlikti teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2022 m. lapkričio 23 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, sklype adresu (duomenys neskelbtini) bei 2022 12 06 surašė Faktinių duomenų vietoje patikrinimo aktą Nr. FAK-2502 (toliau - Aktas).

Akte užfiksuota, kad lietaus nuotekų vamzdis yra 110 mm diametro, o drenažo vamzdis yra 100 mm diametro. Todėl vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 2.2. papunkčiu, kuriame nustatyta, kad nuotekų tinklai, kurių išorinis skersmuo ≤ 160 mm priskirtini I grupės nesudėtingosios kategorijos statiniams, bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcijos nuo 2019-01-17 iki 2019-10-10) (toliau Reglamentas) 3 priedo 1.1. papunkčiu buvo padaryta išvada, kad ginčo lietaus nuotekų ir drenažo vamzdžių statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Akte taip pat nustatyta, kad ginčo statiniai patenka į Žemės sklypo ribose esantį atvirą griovį ir iki gretimų sklypų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ribos yra apie 1,0 m. Todėl remiantis Reglamento 7 priedo 3 punktu nustatančiu, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi, statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, padaryta išvada, jog ginčo lietaus nuotekų ir drenažo vamzdžių statybai nereikalingi gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai).

Akte taip pat nustatyta, kad Žemės sklypo paviršius yra išlygintas. Žemės sklypo ribose visu perimetru įrengta atraminė sienelė, ant kurios sumontuota metalinių konstrukcijų tvora. Atraminės sienelės aukštis nuo 0,3 m iki 0,7 m aukščio, metalinių konstrukcijų tvoros ant atraminės sienelės aukštis – 1,28 m. Nustatyta, kad Žemės sklypo pietinėje dalyje, kuri ribojasi su Pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų žemės sklypais, t. y. ginčo teritorijoje įrengtos atraminės sienelės, kurios aukštis nuo 0,5 m iki 0,7 m. Ant atraminės sienelės įrengta metalinių stulpelių su metalinės vielos segmentais ažūrinė tvora, kurios aukštis apie 1,28 m. Pamatuotas atraminės sienelės Žemės sklypo pietinėje dalyje ilgis – apie 23,0 m, atstumas šioje dalyje iki kaimyninių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ribų, yra apie 1,60 m.

Todėl vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.2 papunkčiu konstatuota, kad atraminė sienelė priskirtina I grupės nesudėtingosios kategorijos statiniams. Vadovaujantis anksčiau nurodyto Reglamento 3 priedo 1 punkte įtvirtintu reglamentavimu konstatuota, kad nagrinėjamu atveju atraminės sienelės ir tvoros, esančios ant atraminės sienelės, statybai nagrinėjamu atveju nebuvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Reglamento 7 priedo 2.2. papunktyje nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant atraminę sienelę savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos <...> Statant užtvarą ant atraminės sienelės, užtvarai taikomi šio priedo 1 punkte, o atraminei sienutei – šio priedo 2 punkte nustatyti reikalavimai. Todėl Inspekcija įvertinusi tai, kad atraminės sienelės aukštis yra mažesnis už horizontalų atstumą nuo jos iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ribų konstatuota, kad atraminės sienelės ir tvoros statybai nėra privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ribų savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai).

Akte nustatyta ir tai, kad Žemės sklypo reljefas buvo formuojamas atliekant gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, t. y. nuo 2019-08-08 iki 2020 metų rugpjūčio mėnesio atlikti Žemės sklypo reljefo formavimo darbai, atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4.1. papunktyje įtvirtintą sampratą, nėra priskirtini prie statybos darbų.

Byloje nustatyta ir tai nustatyta, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 22 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Gyvenamojo namo rekonstravimui. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad gyvenamojo namo rekonstravimo pradžia – 2018 m., rekonstravimo pabaiga – 2019 m., baigtumo procentas – 100 proc. Duomenų įregistravimo pagrindas – 2019 m. rugpjūčio 8 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/pakeitimą Nr. ACCR-20-190808-02441, įrašas galioja nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d..

Nagrinėjamus byloje teisinius santykius reglamentuoja Priežiūros įstatymas; Viešojo administravimo įstatymas bei Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės)

Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje (byloje taikoma redakcija, galiojusi 2020 m. rugsėjo 9 d.) nustatyta, kad statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-289-520/2022 konstatuota, kad pagal aptartą teisės normą, Inspekcijai yra pavesta atlikti statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; nagrinėti asmenų skundus, susijusius su statybos procesu. Teismų praktikoje, vadovaujantis aptartu Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytu teisiniu reguliavimu, nurodoma, kad Inspekcija, gavusi informaciją apie vykdytą (vykdomą) savavališką (neteisėtą) statybą, turi atlikti įstatymų leidėjo numatytą pareigą – patikrinti, ar asmuo neįvykdė (nevykdo) savavališkos statybos bei, ar esantys ginčo statiniai pastatyti teisėtai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1243-556/2015; kt.).

Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte (2016 06 30 įstatymo Nr. XII-2577 redakcija) įtvirtinta, kad „Skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.“

Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, kad Inspekcijos pareiga atlikti statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; nagrinėti asmenų skundus, susijusius su statybos procesu ir kt., yra ribota laike. Šias funkcijas Inspekcija gali vykdyti, jei nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo nepraėjo daugiau kaip vieni metai.

Minėta, kad gyvenamojo namo statyba buvo baigta 2019 m. rugpjūčio 8 d., surašius apie tai deklaraciją (apie statybos užbaigimą/pakeitimą Nr. ACCR-20-190808-02441), o pareiškėjos skundas Inspekcijai pateiktas 2020 m. rugpjūčio 14 d., t. y. nuo deklaracijos surašymo praėjus daugiau kaip vieniems metams.

Kadangi statybos darbai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalį, tai darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai), todėl tie trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atlikti statybos darbai, kurie buvo atlikti iki deklaracijos surašymo, taip pat nepatenka į Inspekcijai priskirtų funkcijų ratą.

Aptartas teisinis reglamentavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės lemia, kad pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundo Inspekcijai reikalavimas - patikrinti ir įvertinti: ar naujai pastatyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba buvo vykdoma pagal turimą statybą leidžiantį dokumentą, išduotą statinio rekonstravimui, negali būti Inspekcijai teisės aktais leisto tyrimo dalyku. Dėl ko Inspekcijos veiksmai atsisakant tirti bei vertinti Gyvenamojo namo statybos darbus, kurie buvo atlikti iki Gyvenamojo namo statybos užbaigimo, yra teisėti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, jog buvo vykdomi statybos darbai (Žemės sklypo reljefo sukėlimo darbai, lietaus nuvedimo ir drenažo sistemos įrengimo darbai, tvoros su klojiniais statymas) jau po to, kai Gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Šiuos darbus pareiškėja vertina kaip savavališką statybą, atliktą be reikiamų leidimų, jos ir kitų žemės sklypų savininkų sutikimo ir pan..

Minėta, kad Inspekcija 2022 m. lapkričio 23 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, sklype adresu (duomenys neskelbtini) bei 2022 12 06 surašė Faktinių duomenų vietoje patikrinimo aktą Nr. FAK-2502 (toliau - Aktas).

Akte užfiksuota, kad lietaus nuotekų vamzdis yra 110 mm diametro, o drenažo vamzdis yra 100 mm diametro. Lietaus nuotekų tinklo ir drenažo tinklo vamzdžiai pajungti į Žemės sklype esantį griovį, nuo jų iki gretimų sklypų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ribos yra apie 1,0 m..

Pagal riboženklius nustatyta, kad esamas griovys su į jį pajungtu lietaus nuotekų tinklu ir drenažo tinklu nėra pareiškėjai priklausančiame žemės sklype bei kad šis atviras griovys jungiasi su tokiu pat atviru grioviu, esančiu kaimyniniuose sklypuose, vakarinėje ir rytinėje pusėse.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 9.5 punktą nuotekų šalinimo tinklai – tai nuotekų surinkimo tinklai, nuotekų slėginiai tinklai, drenažo tinklai ir kiti, kurie priskirtini prie inžinerinių tinklų. Pagal šio reglamento 3 lentelės 2.2 papunktį nuotekų tinklai, kurių išorinis skersmuo mažesnis nei 160 mm, yra priskirtini prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 punktą, leidimas statyti naują I grupės nesudėtingą statinį reikalingas tik tam tikrais atvejais, kurie patenką į numatytąjį teritorijų sąrašą. Byloje duomenų, kad Žemės sklypas patenka į minėtą sąrašą nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėja.

Visa tai lemia, kad statybą leidžiantis dokumentas tiesti lietaus ir drenažo nuotekų išvedimo įrenginius Žemės sklype nebuvo privalomas.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas, Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 3 punkte nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių savininkų sutikimai privalomi tik tais atvejais, kai inžineriniai tinklai pastatyti arčiau nei 1 metro atstumu nuo besiribojančio sklypo ribos. Kadangi šis reikalavimas taip pat nepažeistas, todėl pareiškėjos priešingi šiuo klausimu teiginiai, kad buvo būtinas jos sutikimas, yra nepagrįstas bei neteisingas.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.5 punktą atraminė sienutė - inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.2 papunktyje nustatyta, kad atraminė sienelė, kurios aukštis daugiau nei 0,2 metrai, bet ne daugiau kaip 1 metras, priskirtina I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Kadangi atraminės sienelės aukštis yra iki 0,7 m., sienelės ilgis sklypo pietinėje dalyje – 23,0 metro, o atstumas šioje dalyje iki kaimyninių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra apie 1,60 metro, todėl ši sienelė priskiriama I grupės nesudėtingosios kategorijos statiniams.

Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.2 papunkčiu, tvora priskirtina I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, jei tvoros aukštis didesnis nei 1 metras, bet ne didesnis nei 2 metrai. Kadangi ginčo sklypo tvoros aukštis apie 1,28 metro, todėl tvora priskiriama I grupės nesudėtingų statinių grupei.

Visa tai lemia, kad vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punktu, nei atraminės sienelės, nei tvoros, esančios ant atraminės sienelės, statybai statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas.

Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas, Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 2.2 papunktį, jei atraminės sienelės aukštis yra didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, besiribojančių sklypų savininkų sutikimas yra būtinas. Kaip Akte nustatė Inspekcija ginčo atraminės sienelės aukštis yra mažesnis už atstumą nuo jos iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl Inspekcija pagrįstai ir teisingai nustatė, kad tokiai statybai, įskaitant tvorą, rašytiniai besiribojančių sklypų savininkų sutikimai nebuvo reikalingi.

Visa tai apibendrinus daroma išvada, kad nepriklausomai nuo to, kada buvo pastatyta atraminė sienelė ir tvora bei atlikti lietaus nuvedimo ir drenažo sistemos įrengimo darbai – iki Gyvenamojo namo statybos užbaigimo ar po to, visa tai, Priežiūros įstatymo taikymo prasme, buvo atlikta teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus, nes šių statybos darbų atlikimui nebuvo reikalingi nei statybą leidžiantys dokumentai, nei rašytiniai besiribojančių sklypų savininkų sutikimai. Dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjos skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.

Aktu nustatyta ir tai, kad Žemės sklypo reljefas buvo formuojamas atliekant gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, t. y. nuo 2019-08-08 iki 2020 metų rugpjūčio mėnesio buvo atlikti Žemės sklypo reljefo formavimo darbai.

Minėta, kad Inspekcijos veiksmai atsisakant tirti bei vertinti Gyvenamojo namo statybos darbus, kurie buvo atlikti iki Gyvenamojo namo statybos užbaigimo, yra teisėti. Visa tai lemia, kad ir pareiškėjos skundo argumentai dėl neteisėto Žemės sklypo reljefo sukėlimo ir pan., negalėjo būti Inspekcijos tyrimo bei vertinimo dalyku. Dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjos skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais.

Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su Inspekcijos pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu bei pateikia savo šių aplinkybių vertinimo versiją.

Pagal Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalį Statybos valstybinės priežiūros pareigūnai – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai, įgalioti atlikti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Funkcijos, kurias atlieka šie pareigūnai yra nustatytos anksčiau cituotoje Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Tai reiškia, kad šie pareigūnai turi reikiamų specialių žinių statybos darbų vykdymo bei vertinimo srityje. Todėl jų pateiktos išvados bei atlikti vertinimai statybos darbų klausimais, yra duomenys apie statybos darbų pobūdį, kurie gauti panaudojus specialias žinias statybos srityje.

Pagal įrodymų vertinimo taisykles, duomenys, kurie gaunami pritaikius specialias žinias, kaip taisyklė, gali būti paneigiami, koreguojami ir pan., tokio pat pobūdžio įrodymais, t. y., panaudojus specialias žinias (ABTĮ 60; 56 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja tokio pobūdžio įrodymų neteikia.

Iš Akto matyti, kad faktinių aplinkybių patikrinimą bei jų vertinimą atliko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas A. T.. Kaip minėta bylos nagrinėjimo dalyku yra atraminės sienelės atitiktis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas, Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 2.2 papunkčio reikalavimams, kurie apibrėžiami tokiomis sąlygomis - „Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi <...> statant atraminę sienelę savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Šio punkto reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai šalia yra laisva valstybinė žemė (teritorija).“ Akivaizdu, kad šiai aplinkybei nustatyti bei įvertinti buvo panaudotos specialios žinios.

Nagrinėjamu atveju Inspekcijos vyriausiasis specialistas A. T. nustatė, kad ginčo atraminės sienelės aukštis yra mažesnis už atstumą nuo jos iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Visa tai, įrodymų vertinimo prasme, lemia, kad Akte konstatuoti duomenys yra įrodymai gauti panaudojus specialias žinias, kurie paneigia priešingo pobūdžio pareiškėjos teiginius bei jos teiktus įrodymus (nuotraukas ir pan.). Ir priešingai, pareiškėjos teiginiai, kurie grindžiami ne tokio pobūdžio įrodymais (nepanaudojus specialių žinių), nepaneigia atsakovo pateiktų Akte įrodymų bei remiantis jais padarytų išvadų.

Visa tai lemia, kad pareiškėja nepaneigė Inspekcijos išvadų, padarytų byloje nagrinėjamais klausimais, o tuo pačiu ir neįrodė savo teiginių pagrįstumo.

Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas, kaip nepagrįstas, atmetamas, netenkinant ir jos prašymo dėl bylos vedimo išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos D. P. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Eglė KiaurakytėRomanas KlišauskasAušrelė Mažrimienė