- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- I1-3629-394/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00417-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI 2017 – 2018 metais jam nebuvo išduodamas sustiprintas maisto davinys, kurį jis turi gauti, nes yra infekuotas ŽIV. Kreipėsi į administraciją dėl sustiprinto maitinimo, bet į jo prašymus nebuvo kreipiama dėmesio. Atvykus konvojumi į Šiaulių TI bei išvykstant iš jo išduodamas sausas davinys, nors turi būti išduodamas šiltas maistas, kuris priklauso pagal maitinimo laiką. Šiaulių TI pažeidinėja maitinimo higienos normas ir išduoda sausą davinį, t. y. dvi riekutes duonos, gabaliuką sviesto arba riebalų mišinio, gabaliuką sūrio, 2 vnt. virtų kiaušinių, vieną buteliuką 0,5 l vandens. Iš Šiaulių TI išvežami į kitą įstaigą apie 14.30 val., o pietūs būna 12.00 val., tačiau būna išduodamas sausas davinys, o ne priklausantis šiltas maistas, turi būti išduodama 200 g juodos duonos, 300 g šiltos sriubos, 300 g košės bei prie košės priklausančios salotos ir mėsos gaminiai. Dėl šių Šiaulių TI daromų pažeidimų jausdavo alkį, silpnumą, nervinę įtampą, pablogėjo sveikatos būklė. Šiaulių TI karantino patalpose jaučiamas didelis šaltis, drėgmė, nėra kur prigulti ar atsisėsti, nes būna daug žmonių su asmeniniais daiktais. Kadangi jis yra infekuotas ŽIV ir yra silpnas imunitetas, jam turi būti geresnės sąlygos, nes jis labai greitai suserga visomis ligomis ir jaučia didelį nuovargį bei depresiją.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (147, 151-152 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (3 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (147 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (10-16 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017-04-24 iki 2017-08-10. Į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, kurios nėra skirtos suimtųjų apgyvendinimui. Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, kiek asmenų buvo laikoma trumpalaikio laikymo kamerose kartus su pareiškėju. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Šiaulių TI atvyko ir išvyko tik 2 kartus, todėl jo laikymas trumpalaikio laikymo kameroje ir / ar laikino sulaikymo patalpoje tikrai negalėjo sukelti negrįžtamų sveikatos sutrikimų ar emocinių negalavimų. Pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, abu kartus buvo laikomas trumpalaikio laikymo kameroje Nr. 4, šios, kaip ir kitų trumpalaikio laikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių TI Ūkio aptarnavimo būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai), vadovaujantis Higienos – dezinfekcijos planu 2016 - 2017 m. ir 2018 - 2019 m. Gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims apgyvendinti skirtoms patalpoms įrengti, o trumpalaikio laikymo kameros, kaip ir laikino sulaikymo patalpa, nėra patalpos, skirtos apgyvendinti į izoliatorių priimtus asmenis. Taip pat jokie teisės aktai nenumato, koks plotas šiose patalpose turi tekti vienam asmeniui, tačiau asmenys paskirstomi taip, kad jiems tenkantis plotas būtų kuo didesnis. Šiose kamerose yra įrengti suoliukai.
Atsakovė pažymi, kad visi Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas. Pirmą kartą į Šiaulių TI administraciją pareiškėjas kreipėsi 2017-08-07 skundu. Šiaulių TI atsakingi darbuotojai, gavę informacijos apie pareiškėjo nusiskundimus maistu, Sveikatos priežiūros tarnybos specialistui įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos įrašų duomenis, pareiškėjui 2017-08-08 išrašyta rekomendacija Nr. 76/10-697 skirti dietinį maitinimą, o į pareiškėjo skundą buvo atsakyta 2017-08-18 raštu.
Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į Šiaulių TI direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkes, įstaigoje laikomiems asmenims numatytas pusryčių laikas nagrinėjamu laikotarpiu buvo nuo 6.10 iki 7.00 val., pietų laikas – nuo 11.30 iki 12.30 val., vakarienė nuo 17.00 iki 18.00 val. Maisto dalinimas į kameras organizuojamas vadovaujantis patvirtinta dienotvarke ir joje numatytu laiku.
Atsakovė nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymo Nr. 4/07-117 31 punkte nustatyta, jog sausas davinys išduodamas, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į paskirties punktą yra didesnis nei 6 valandos. Pareiškėjas 2017-04-24 į Šiaulių TI atvyko 12.05 val. ir jam buvo išduotas sausas maisto davinys, kaip numato teisės aktai. 2017-08-03 pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko 14.10 val. ir buvo paskirtas į trumpalaikio laikymo kamerą Nr. 4. Atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo laiką ir įstaigoje patvirtintą dienotvarkę, joje numatytu vakarienės laiku asmenims buvo išduodamas šiltas maistas, kad pareiškėjas tokio maisto nebūtų gavęs, Šiaulių TI duomenų neturi. Etapuojant pareiškėją iš Šiaulių TI į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ar į Alytaus PN laiko tarpas nuo paskutinio maitinimo visgi gali užtrukti ilgiau nei 6 valandas, todėl sausas davinys išduodamas visiems suimtiesiems, kuriems jis priklauso. Šiaulių TI darbuotojai, atsakingi už kalinčių asmenų maitinimo organizavimą, sugriežtino pristatomo maisto kontrolę, nuolat matuoja atvežamo maisto temperatūrą ir tikrina svorį, nustačius pažeidimus nedelsiant informuojamas paslaugos teikėjas. Jei pristatyto maisto temperatūra žemesnė nei 68 °C, maistas pašildomas. Duomenų, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reguliavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia.
Atsakovė pažymi, kad patikrinus Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnalą laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31, matosi, jog pareiškėjas skunde nurodytais klausimais į specialistus nesikreipė. Pirmą kartą pareiškėjas dėl maitinimo kreipėsi 2017-08-07, Šiaulių TI, vos tik gavęs informaciją dėl asmenų prašymų, skundų, reaguoja, tai patvirtina Sveikatos priežiūros tarnybos 2017-08-17 pažyma Nr. 76/10-697. Šiaulių TI darbuotojai savo veikloje atlikdami pareigines funkcijas vadovaujasi teisės aktais bei pagarbos žmogui ir valstybei bei kitais principais.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas A. L. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina dėl maitinimo, kurį gaudavo atvykęs arba išvykdamas iš Šiaulių TI, taip pat netinkamų laikymo sąlygų trumpalaikio laikymo kamerose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai, analogiška norma įtvirtinta ir LR Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.
2020 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. 60-10294 (19 b. l.) nurodyta, kad pareiškėjas A. L. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017-04-24 iki 2017-04-27 ir nuo 2017-08-03 iki 2017-08-10. Į bylą pateikta ir 2020-04-21 pažyma ir Nr. 69-1653 (150 b. l.), iš kurios matosi, kad A. L. kalinimo laikotarpis Šiaulių TI yra nuo 2017-04-24 iki 2017-08-10 (su laikotarpiais, kai buvo išvykęs iš Šiaulių TI į kitas laisvės atėmimo vietas), nuo 2017-08-10 Šiaulių TI jis nebebuvo laikomas, nes išvyko į Alytaus PN. Taigi šioje byloje aktualūs laikotarpiai, už kuriuos pareiškėjui galėtų būti priteista neturtinė žala, yra nuo 2017-04-24 iki 2017-04-27 ir nuo 2017-08-03 iki 2017-08-10.
Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad 2017 m. balandžio 25 d. pareiškėjas kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą dėl sustiprinto maitinimo, nes serga ŽIV; padarytas gydančio gydytojo įrašas „įstatyme nenumatyta skirti «....» (neįskaitoma), sergant ŽIV, pasišalino nebaigus apžiūros“ (102 b. l.). Pareiškėjui būnant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2017 m. birželio 9 d. pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje padarytas įrašas „atvyko dėl dietinio maitinimo, rekomenduota R? B? dieta“ (106 b. l.). 2017 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas atvyko į Šiaulių TI ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. gydytojas G. S. padarė įrašą pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje „Rekomendacija maitinimui pagal B? valgiaraštį“ (111 b. l.). Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnyba 2017-08-17 Šiaulių TI ūkio skyriui išdavė pažymą Nr. 76/10-721, kurioje nurodyta, kad remiantis „Bendruoju dokumentų sveikatos priežiūros klausimais registru“ 2017-08-08 buvo išrašyta rekomendacija Nr. 76/10-697 skirti dietinį maitinimą nuteistajam A. L. (50 b. l.). A. L. 2017 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Šiaulių TI direktorių su skundu, kuriame nurodė, kad „šių metų 08.04 paskirtas dietinis maitinimas, bet jo negauna“ (45 b. l.). Į bylą pateiktas 2017-08-08 Šiaulių TI dietinio maitinimo suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų arešto bausme pusryčių sąrašas, iš kurio matosi, kad pusryčius 2017-08-08 A. L. gavo pagal dietinio maitinimo B? valgiaraštį (51-52 b. l.). Taigi, kaip matosi iš byloje esančių dokumentų, gydančio gydytojo rekomendacija dėl dietinio maitinimo pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje įrašyta dar 2017 m. birželio 9 d.; pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI 2017 m. rugpjūčio 4 d. gydytojas taip pat įrašė rekomendaciją maitinimui pagal dietinį valgiaraštį, tačiau dietinį maitinimą pareiškėjas pradėjo gauti tik 2017 m. rugpjūčio 8 d., nors turėjo pradėti gauti nuo pat pirmos atvykimo į Šiaulių TI dienos, t. y. nuo 2017-08-03, nes duomenų, kad gydytojai jam būtų pakeitę dietinį maitinimą kitu, asmens sveikatos istorijoje nėra.
Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 32 punktas numato, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių, išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių; pagal 33 punktą, kalinimo įstaigų, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, įskaitos tarnybos informuoja ūkio tarnybas apie atvykstančių asmenų skaičių.
Byloje nėra duomenų, ar Kauno TI, iš kurio į Šiaulių TI 2017-08-03 atvyko pareiškėjas (55 b.l.), įskaitos tarnyba tinkamai informavo Šiaulių TI administraciją apie atvykstančius asmenis, tame tarpe ir apie A. L., kuriam paskirtas dietinis maitinimas, tačiau nagrinėjamu atveju šie duomenys nėra teisiškai reikšmingi, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-2158/2013 jau yra išaiškinęs, kad teisės aktai, skirti tiek nuteistųjų, tiek ir suimtųjų tinkamam maitinimui užtikrinti, taikomi nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra vienoje laisvės atėmimo arba kardomojo kalinimo įstaigoje, ar pervežamas į kitą. Valstybės institucijos, kurių žinioje yra nuteistas laisvės atėmimo ar arešto bausme arba suimtas asmuo, privalo tinkamai keistis informacija ir siekti, kad asmuo, kuris atvyksta į areštinę arba laisvės atėmimo atlikimo vietą, gautų tinkamą maitinimą. Teisės aktų nepakankamumas, netobulumas ar valstybės pareigūnų veiksmų nesuderinimas negali būti teisėta ir pagrįsta kliūtimi užtikrinti asmens maitinimą ir tuo pačiu jo teises į tinkamas bausmės atlikimo ar kardomosios priemonės vykdymo sąlygas.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių TI penkias dienas neužtikrino pareiškėjui paskirto dietinio maitinimo, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad atvykus konvojumi į Šiaulių TI bei išvykstant iš jo išduodamas sausas davinys, nors turi būti išduodamas šiltas maistas, kuris priklauso pagal maitinimo laiką.
Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktas numato, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Pagal Taisyklių 31 punktą, asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val.
Iš byloje esančios 2020-03-25 pažymos Nr. 60-10294 (19 b. l.), matosi, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu į Šiaulių TI atvyko du kartus (2017-04-24 ir 2017-08-03) ir išvyko iš jo taip pat du kartus (2017-04-27 ir 2017-08-10). Į Šiaulių TI 2017 m. balandžio 24 – 25 d. atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraštyje nurodyta, kad A. L. atvyko 12.05 val., o Sauso davinio išdavimo žiniaraštyje nurodyta, kad A. L., atvykusiam 12.10 val., pietums buvo išduotas sausas davinys (33, 57-58 b. l.). 2017 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko 14.10 val., tačiau sauso davinio jis negavo (34, 55 b. l.). Duomenų, kokiu konkrečiai laiku pareiškėjas buvo išvežtas 2017-04-27 iš Šiaulių TI į Pravieniškių PN ir 2017-08-10 - į Alytaus PN, byloje nėra (36, 38 b. l.). Pagal Šiaulių TI direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę (23 b. l.), pusryčių laikas Šiaulių TI yra nuo 6.10 iki 7.00 val., pietų – nuo 11.30 iki 12.30 val., vakarienės – nuo 17.00 iki 18.00 val. Šiaulių TI direktorius 2011-12-21 įsakymu Nr. 1/01-356 yra patvirtinęs Sauso davinio išdavimo suimtiesiems ir nuteistiesiems, atvykusiems į Šiaulių TI, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima buvo užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kuriame nurodyta, kokios sudėties sausas davinys išduodamas pusryčiams, vakarienei ir pietums, numatyta, kad asmenims, atvykusiems į Šiaulių TI praėjus maitinimo metui, išduodamas pagal valgiaraštį paruoštas ir nuo pusryčių, pietų ar vakarienės likęs maistas, o tokio nesant – atitinkamai sausas davinys (28-29 b. l.).
Kadangi pareiškėjas 2017 m. balandžio 24 d. į Šiaulių TI atvyko 12.05 val., pietų laikas – nuo 11.30 iki 12.30 val., be to, tam tikrą laiko tarpą vyksta suimtųjų (nuteistųjų) dokumentų, daiktų ir medicininė patikra, kurią numato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, akivaizdu, kad Šiaulių TI neturėjo galimybės užtikrinti pareiškėjui maitinimo pagal dienotvarkę, todėl pagrįstai išdavė jam sausą davinį. 2017 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko 14.10 val.; pietų laikas jau buvo pasibaigęs, o vakarienė pagal dienotvarkę numatyta nuo 17.00 val., atsakovė nurodo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjas nebūtų gavęs šiltos vakarienės dienotvarkėje numatytu laiku. Pareiškėjas dėl negaunamo šilto maisto ir sauso davinio skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kada konkrečiai jis vietoje šilto maisto gavo sausą davinį, todėl tokių jo nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad atsakovė pažeidė maitinimo organizavimo taisykles, o pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI karantino patalpose jaučiamas didelis šaltis, drėgmė, nėra kur prigulti ar atsisėsti, nes būna daug žmonių su asmeniniais daiktais.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (galiojo iki 2020-01-22) 11 punktas numatė, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad tardymo izoliatorių administraciniuose pastatuose įrengiamos «.....» patalpos su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) suimtiesiems laikyti, atskiros patalpos jų kratai ir daiktų apžiūrai atlikti. Nuo 2015-11-01 galiojančios higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.
Iš byloje esančios 2020-03-25 pažymos Nr. 60-10294 (19 b. l.) matyti, kad pareiškėjas A. L., laikotarpiu nuo 2017-04-24 iki 2017-08-10 atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių, buvo 2 kartus patalpintas į trumpalaikio laikymo kamerą Nr. TLK-4.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas pateiktame skunde „karantino“ patalpomis įvardija trumpalaikio laikymo kameras ir laikino sulaikymo patalpas, šios patalpos nėra skirtos suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimui, trumpalaikio laikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių TI Ūkio aptarnavimo būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai) vadovaujantis Higienos – dezinfekcijos planu 2016 - 2017 m. Į bylą atsakovė pateikė ir Šiaulių TI higienos - dezinfekcijos planą 2016 - 2017 metams (60-68 b. l.), kuriame numatyta, kad paskirstymo kameros valomos kasdien, pagrindinis valymas – vieną kartą per mėnesį, bei trumpalaikio laikymo kameros Nr. TLK-4 fotonuotraukas (59 b. l.), iš kurių matosi, kad patalpos tvarkingos, švarios, įrengti suoliukai. Taigi byloje nėra duomenų, kad kameroje Nr. TLK-4 pareiškėjo patalpinimo į ją laikotarpiu buvo per žema oro temperatūra ir per didelė drėgmė, pareiškėjo teiginys, kad nėra kur atsisėsti, neatitinka tikrovės, nes patalpose įrengti suoliukai, be to, pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu į šią patalpą buvo patalpintas tik du kartus, ir nėra duomenų, kad būtų buvęs laikomas ilgiau kaip po 2 valandas, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas dėl patalpinimo į trumpalaikio laikymo kamerą galėjo patirti neturtinę žalą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI 2017 m. rugpjūčio 3 d., dietinį maitinimą pradėjo gauti tik nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir tik po to, kai skundu kreipėsi į Šiaulių TI direktorių, nors dietinis maitinimas jam buvo paskirtas 2017 m. birželio 9 d., o Šiaulių TI sveikatos priežiūros specialistas rekomendaciją apie dietinį maitinimą į pareiškėjo Asmens sveikatos istoriją įrašė 2017 m. rugpjūčio 4 d. Šie pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 3000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50,00 Eur. Todėl pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 50,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. L. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50,00 Eur (penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.