Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-02-20 · Byla Nr. N-444-120-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-20
Bylos Nr.
N-444-120-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-120/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4, 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. V. Ž. (ankstesnė pavardė – S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimo N. V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. spalio 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. V. S. (dabartinė pavardė – Ž.) už tai, kad ji, 2008 m. gegužės 30 d. apie 21.30 val. Vilniuje, Vilniaus g. 39, vairuodama transporto priemonę Nissan Almera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino abu automobilius bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisykles (toliau - KET). Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

II.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą N. V. Ž. nubausta 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad nors N. V. Ž. teigia, kad atbuline eiga išvažinėdama iš automobilių stovėjimo aikštelės ji jokio smūgio nepajuto ir susidūrimo garso negirdėjo, tai prieštarauja objektyviems byloje esantiems įrodymams. Remdamasis eismo įvykio schema, bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita, nukentėjusiojo paaiškinimu, liudytojos R. J. paaiškinimu, šios liudytojos parodymais teismo posėdyje ir iš dalies paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, nustatė, kad N. V. Ž., vairuodama automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į stovėjusį automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Abejoti minėtos nesuinteresuotos liudytojos parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo. D. S. parodymus teismas įvertino kritiškai dėl jos galimo suinteresuotumo, pagrįsto artimos giminystės su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ryšiais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. V. Ž. neįvykdė KET 234 punkto (ankstesnės redakcijos 272 punktas) reikalavimų ir iš įvykio vietos pasišalino. Todėl ji atsako ne tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. N. V. Ž. teismui pateikto 2008 m. gruodžio 18 d. pareiškimo-prašymo nelaikė pažeidėjos nuoširdžiu prisipažinimu ir gailėjimusi dėl padaryto pažeidimo, nes iš šio prašymo matyti, kad N. V. Ž. neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes apie ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad pažeidėja neteista, nebausta administracine tvarka, yra senyvo amžiaus, todėl skyrė minimalias įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinius teisės pažeidimus, sankcijose numatytas nuobaudas.

III.

Apeliaciniu skundu N. V. Ž. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimą ir paskirti mažesnę piniginę baudą nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje bei neskirti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad eismo įvykio metu nepajuto jokio stipraus susilietimo, juo labiau smūgio į šalia stovintį automobilį. Automobiliai buvo labai arti vienas kito, todėl išvažiuodama atbuline eiga važiavo labai pamažu, ne kartą sustodama ir bandydama įsitikinti, ar nekliudo šalia stovinčio automobilio, išvažinėjo apie 3-5 minutes. Nesiekė nuslėpti eismo įvykio, juo labiau, kad tokiu atveju nukentėjusiajam žalos atlyginimas užtikrinamas civilinės atsakomybės draudimo pagrindu. Mano, kad teismo paskirta nuobauda yra per griežta, neadekvati įvykiui, dėl kurio nukentėjusysis dėl padarytos žalos atlyginimo nei į draudimo kompaniją, nei į apeliantę nesikreipė, kviečiamas į teismo posėdį neatvyko, teismui atsiuntė patvirtinimą raštu, kad pretenzijų dėl minėto eismo įvykio neturi. Teismas turėjo vadovautis ATPK 30¹ bei 31 straipsnių nuostatomis ir paskirti mažesnę nuobaudą nei numatyta 130 straipsnio sankcijoje. Nurodo, kad apeliantė yra pensininkė, per 35 automobilio vairavimo metus neturėjo jokio autoįvykio, dėl eismo įvykio gailisi, yra pasirengusi atlyginti žalą nukentėjusiajam. Jos vyras A. Ž. taip pat pensininkas, 2-os grupės invalidas ir jį dažnai reikia vežti į gydymo įstaigas, taigi jai reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Prašo teismo vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Apeliacinio skundo papildyme nurodo, kad pagal ATPK 35 straipsnį, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o nutarimo paskelbimo dieną buvo praėję 7 mėnesiai nuo pažeidimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Remiasi ATPK 20 straipsniu ir nurodo, kad patenkinus apeliacinio skundo reikalavimus, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Visuomenės interesas auklėti eismo taisykles pažeidžiančius asmenis bei eismo saugumas yra svarbesni negu atskirų individų asmeniniai interesai. Savo veika N. V. Ž. padarė šiurkštų teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu N. V. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde ginčijamas 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo faktas.

Apeliantė nurodo, kad eismo įvykio metu nepajuto, jog kliudė šalia stovėjusį automobilį, susidūrimo garso negirdėjo, taigi nuvažiavo iš eismo įvykio vietos nežinodama apie padarytą pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus (b. l. 9, 10, 11, 16) ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu (b. l. 28?29), nustatė, kad apeliantė, pasitraukdama iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo abejoti nesuinteresuotos liudytojos R. J. parodymais, iš kurių darytina išvada (atitinkanti ir kitus byloje esančius duomenis), kad apeliantė pastebėjo, jog kliudė šalia stovintį automobilį: apeliantei kliudžius šalia stovintį automobilį, girdėjosi trenksmo garsas, apeliantė stabtelėjo ir tik tada nuvažiavo toliau.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantė mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylą, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vairuotojas turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad pažeidėja neteista, nebausta administracine tvarka, yra senyvo amžiaus ir dėl minėtų priežasčių skyrė minimalias įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinius teisės pažeidimus, sankcijose numatytas nuobaudas.

Paminėtina, kad administracinė nuobauda paskirta nepraleidus ATPK 35 straipsnyje nustatyto termino, kadangi ATPK 35 straipsnyje yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (1 dalis), tačiau nurodytas terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos (3 dalis). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 30 d., t. y. nepraėjus 6 mėnesiams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, nutarė pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą N. V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje iki vienerių metų nuo pažeidimo padarymo dienos (b. l. 25). Administracinis teisės pažeidimas padarytas 2008 m. gegužės 30 d., nuobauda paskirta 2008 m. gruodžio 29 d. priimtu nutarimu, taigi administracinės nuobaudos skyrimo terminas nepraleistas.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

N. V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimą N. V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius