Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-11-15 · Byla Nr. N-62-1893-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-15
Bylos Nr.
N-62-1893-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Administracinė byla Nr. N 9 – 1893/2007Procesinio sprendimo kategorija – 27 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutarimo V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Apylinkės teismo nutarimu V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis kaltinamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymu, nutraukta. Apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktas kaltinimas, jog Uždarosios akcinės bendrovės „Eurova" direktorius V. Ž. , nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei nepranešęs apie įdarbinimą teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui, susitaręs su G. B. , kad šis vykdys UAB „Eurova" sargo darbo funkcijas Klaipėdoje, Dvaro g. 5, ir už tai bus mokami pinigai po 25 litus už 12 val. ir po 40 litų už 24 val., t. y. už UAB „Eurova" gamybinių patalpų saugojimą pagal žodžiu sutartą grafiką, po ko, laikotarpyje nuo 2006 m. liepos 16 d. iki 2006 m. spalio 18 d. G. B. vykdė UAB „Eurova" gamybinių patalpų sargo funkcijas.

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pripažino, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad V. Ž. padarė inkriminuotą pažeidimą. Pažymėta, kad V. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Iš šios teisės normos turinio seka, kad pažeidimo subjektu gali būti tik darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 16 straipsnis darbdavį apibrėžia kaip įmonę, įstaigą, organizaciją ar kitą organizacinę struktūrą, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio kodekso 14 straipsnį - turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Pagal DK 24 straipsnio l dalį darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti kiti asmenys (administracija). Administracijos atstovai turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams. Pagal DK 24 straipsnio 2 dalį įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo perduoti fiziniams ar juridiniams asmenims. Padaryta išvada, kad jis, G. B. , su V. Ž. apie įdarbinimą, darbo apmokėjimą nesitarė.

Šalies argumentai

Aplinkybių, duodančių rimtą pagrindą manyti, kad V. Ž. paskyrė kitą asmenį veikti priėmimo į darbą srityje, byloje nenustatyta. G. B. paaiškinimai nėra nuoseklūs: 2006 m. lapkričio 15 d. prašyme, kurį rašė Valstybinei darbo inspekcijai, nurodė, kad buvo nelegaliai įdarbintas firmoje „Teletrans" ir įdarbino Romas. 2006 m. lapkričio 16 d. paaiškinime jis patikslino, kad dirbo UAB „Eurova". Teismo posėdžio metu teigė, kad dėl darbo kalbėjo su Andrejumi, kuris buvo direktoriaus pavaduotojas ir kad saugojo dvi įmones. Vėliau nurodė, jog direktoriaus pavaduotojo vardo jis nežino. Iš rašytinių dokumentų matyti, kad bendrovėje „Eurova" tuo laikotarpiu nedirbo asmenys vardu Romas ar Andrejus, su kuriais G. B. tarėsi dėl darbo.

Pripažinta, kad neįrodyta, jog V. Ž. padarė inkriminuotą pažeidimą. Tokia išvada grindžiama tuo, kad teritorijoje nuo 2006 m. liepos 16 d. iki 2006 m. spalio 18 d. veiklą vykdė 4 įmonės, bokse, kuriame buvo įsikūrusi UAB „Eurova", buvo įrengta vietinė signalizacija (šį faktą patvirtino tiek G. B. , tiek kiti liudytojai). G. B. prieštaringi paaiškinimai bei prielaidos ir jomis protokole nurodytas aplinkybes grindė Valstybinės darbo inspekcijos atstovas ir liudytojas V. S. . Todėl administracinio teises pažeidimo byla nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies l punktas)

II.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliaciniame skunde prašoma apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Manoma, kad teismo nutarimas nepagrįstas, nes teismas, vertindamas liudytojų V. V. , J. Ž. , dirbančių UAB „Eurova", parodymus, neįvertino, kad šių liudytojų parodymai, duoti laisva valia darbo inspektoriui 2006 m. lapkričio 16 d. ir teismo posėdžio metu, skiriasi. Teismas kritiškai nevertino V. V. ir J. Ž. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, kad būk tai jie nesuprato darbo inspektoriaus klausimų lietuvių kalba, nes yra rusakalbiai, nežinojo iš kokios institucijos yra atvykęs darbo inspektorius ir pasirašė paaiškinimus nesuprasdami teksto. Teismas taip pat neįvertino policijos apylinkės inspektoriaus V. S. parodymų teismo posėdžio metu apie tai, kad G. B. negalėjo nurodyti klaidingai savo darbo vietą t. y. pagal išdėstymą UAB „Eurova" yra atskirta nuo kitų bendrovių. Nesuprantamas teismo argumentas, kad VDI nepatikrino kitų bendrovių tikslu nustatyti, gal G. B. dirbo kokioje nors kitoje bendrovėje. Pažymėtina, kad G. B. nurodė bendrovę „Eurova", kad jis dirbo šioje bendrovėje, pažįsta UAB „Eurova" darbuotojus. Pažymėta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnai neturi teisinio pagrindo tikrinti esančias šalia nurodytos pareiškėjo savo buvusios darbovietės visas kitas bendrovės darant prielaidą, kad gal pareiškėjas pats nežino, kur jis dirbo. Tas faktas, kad G. B. teismo posėdžio metu nesugebėjo teismui atsakyti į klausimą, kas yra bendrovės direktorius, yra paaiškinama, nes su juo teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sudaryta darbo sutartis, nors de fakto jis dirbo UAB „Europa" sargu. Pažymėtina, kad nelegalus darbas yra latentinis pažeidimas ir teismas kritiškai nevertindamas liudytojų, dirbančių UAB „Eurova", parodymų, tendencingai įvertino įrodymus.

Atsiliepimas

V. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliaciniu skundu ir manoma, kad teismas pilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, nes jo nuomone institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodyta situacija prieštarauja teismo posėdžio metu ištirtoms aplinkybėms. Tvirtinama, kad miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama nagrinėti byla ir jo pagrindu priimamas nutarimas. Todėl protokolas turi būti rašomas tik tada, kai žinomos visos fakto aplinkybės, surinkti ir užfiksuoti įrodymai ir kai tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Kaip matyti iš bylos, V. Ž. pareikštas kaltinimas nelegaliu darbu, nors jis su tuo nesutiko, tačiau į jo aiškinimus nereaguota ir administracinio teisės pažeidimo byla perduota nagrinėti teismui. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė baigiamąjį dokumentą – nutarimą. Šis dokumentas turi atitikti keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. ATPK 286 straipsnyje nurodytas nutarimo turinys ir šios normos antrojoje dalyje sakoma, kad šiame dokumente turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas. Taigi, jei teismas atliko įrodymų vertinimą, kurio nuostatos nurodytos ATPK 257 straipsnyje, tai neišvengiamai turi būti argumentai kodėl, kaip buvo šiuo atveju, atmesti institucijos – darbo inspekcijos skyriaus – pateikti įrodymai. Apylinkės teismo nutarimas yra motyvuotas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su po atlikto įrodymų vertinimo apylinkės teismo padaryta išvada, kad nesurinkta patikimų įrodymų dėl V. Ž. inkriminuotojo pažeidimo. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę praktiškai turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija, kuriai tuo pačiu uždėta priedermė tai padaryti laikantis teisėtumo reikalavimų. Suprantama, apylinkės teismas negali nusišalinti nuo jam uždėtos pareigos būti aktyviam, kitaip tariant tai nereiškia, kad jis turi vadovautis tik apkaltinamaisiais įrodymais, tikėti tik inspekcijos pusę atstovaujančiųjų asmenų paaiškinimais. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, bylos nagrinėjimo procesas buvo užbaigtas, kai buvo ištirti visi surinkti įrodymai. Taigi, bylos sėkmę lemia parodymų išsamumas. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktasis kaltinimas negali būti grindžiamas prieštaringais ir nenuosekliais parodymais, remtis spėjimais, nors ir logiškais. Apeliaciniame skunde teismo išvados bylos duomenimis nepaneigiamos, o pateikiama tikėtina ir inspekcijai priimtina situacija, kuri negali būti pripažinta tinkamu kaltinimo įrodymu. Nors apeliantas pateikė prašymą panaikinti nutarimą ir bylos nagrinėjimo procesą pakartoti, kad būtų kitaip įvertinti įrodymai, tačiau iš apeliacinio skundo, kaip buvo akcentuota, negalima padaryti aiškios išvados, kokios įstatyme (ATPK 257 straipsnis) nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos. Negali būti naikinamas nutarimas vien dėl to, kad jis neatitinka kaltintojo norų. Tokia išvada darytina iš apeliacinio skundo, kur sakoma, kad teismas kritiškai nevertindamas liudytojų, dirbančių UAB „Eurova", parodymų, tendencingai įvertino įrodymus. Iš teismo nutarimo negalima įžvelgti tendencingumo.

Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas įstatyme įtvirtintų įrodymo vertinimo nuostatų nepažeidė ir jo priimtas dokumentas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl nėra pagrindo apylinkės teismo nutarimą naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius