Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-396-932/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-28
Bylos Nr.
AN2-396-932/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01570-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-396-932/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01570-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria netenkintas jos skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės (toliau – Institucijos) 2020 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-10437-2020 (toliau – ir nutarimas) paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10437-2020 R. D. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad ji 2020 m. vasario 28 d., apie 07.30 val., Vilniuje, Geležinio vilko g. – Gerosios vilties g., vairuodama automobilį ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą, esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, ir ją pravažiavo. Už šio administracinio nusižengimo padarymą R. D. buvo paskirta 75 eurų dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apeliantė, nesutikdama su priimtu nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi jos skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad įvertinęs Institucijos surinktus ir ištirtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su priimtu sprendimu. Konstatavo, jog R. D. kaltė padarius jai inkriminuotą nusižengimą yra įrodyta. Įvykio aplinkybės atsispindi administracinio nusižengimo protokole, jas detalizuoja policijos pareigūno A. J. (A. J.) tarnybinis pranešimas, kuriame nedviprasmiškai nurodyta, jog R. D. automobiliu „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Taip pat teismo vertinimu, tai, jog R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73.11 punktą, patvirtina ir tyrimo medžiagoje esantys vaizdo įrašo duomenys bei duomenys, gauti iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Teismas pažymėjo, kadangi, pasak R. D., ji važiavo apie 60 km/h greičiu, todėl įvertinus transporto priemonės judėjimo greitį, sankryžos plotį, ji objektyviai turėjo tinkamai reaguoti į šviesoforo signalus bei tuo pačiu turėjo galimybę sustoti prieš gatvių sankirtą.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį prašymai ir teisiniai argumentai

3. Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, apeliantė pateikė skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą – administracinę teiseną jai nutraukti. Skundas iš esmės grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais.

3.1. Apeliantės vertinimu, nagrinėjant bylą ne teismo tvarka buvo nesilaikyta ANK 618 straipsnio reikalavimų, kadangi nutarime nebuvo motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės bei nebuvo ištirtas nei vienas byloje esantis įrodymas. Nors teismas nurodė, kad pagal ANK 641 straipsnio nuostatas patikrino priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau matydamas, kad nutarimas neatitinka net elementariausių jam keliamų reikalavimų, paliko jį galioti visiškai nepakeistą.

3.2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog įraše matyti, kad į sankryžą jau degant raudonam šviesoforo signalui (draudžiamas signalas tuo metu jau degė 2 sekundes) iš dešinės pusės link Savanorių pr. į gatvių sankryžą įvažiavo automobilis „Ford“. Pasak apeliantės, įraše tikrai nematyti, koks signalas degė automobiliui įvažiuojant į sankryžą, matyti tik sankryžos vidurys ir išvažiavimas iš jos. Pabrėžia, jog kaltinime suformuluota, jog automobilis įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, nors nėra jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų. Įrodymai patvirtina tik tai, kad automobilis išvažiavo iš sankryžos degant raudonam signalui.

3.3. Skunde pažymima, kad teismas, ištyręs surinktus įrodymus, juos vertino prieštaringai. Teismas nurodė, kad vaizdo įraše matyti, jog pareigūnams dega raudonas šviesoforo signalas, o Geležinio vilko g. važiuojantiems eismo dalyviams (taip pat ir apeliantei) pradėjo mirksėti žalias signalas, kas truko 6 sekundes, tai yra iki 07.29.05 val.; po to teismas nurodo, kad 3 sekundes mirksi geltonas signalas, tai yra iki 07.29.08 val., nors šis signalas pagal KET leidžia eismą ir įspėja, kad sankryža yra nereguliuojama. Pabrėžia, kad tuo atveju, jeigu teismas matė, kad geltonas signalas mirksėjo, vadinasi, administracinė teisena turėjo būti nutraukta, kadangi nurodytas šviesoforo signalas leidžia eismą (KET 73.9 punktas). Byloje yra ir daugiau prieštaravimų, kuriuos patvirtina ir teismo aprašyti išklotinės duomenys (neva vaizdo įraše žalias šviesoforo signalas mirksi 6 sekundes, o pagal išklotinę – 4 sekundes).

3.4. Pabrėžiama, kad teismas netinkamai įvertino pareigūnų parodymus. Šie nurodė, kad automobiliui „Ford“ važiuojant per sankryžą, eismo dalyviams, įskaitant ir pačius pareigūnus, jau užsideginėjo žalias signalas. Akcentuoja, kad žalias signalas pareigūnams tik užsideginėjo, o nedegė, atitinkamai ir Geležinio Vilko g. judantiems automobiliams tik užsideginėjo, bet dar nedegė raudonas signalas. Nurodo, kad vaizdo įraše matyti, kad pareigūnams dar dega raudonas signalas, kai per sankryžą pravažiuoja apeliantės automobilis, kuris vienareikšmiškai įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam signalui.

3.5. Nurodoma, kad nesant filmuotos medžiagos, koks šviesoforo signalas degė įvažiuojant į sankryžą ir nepašalinus prieštaravimų, jie, remiantis in dubio pro reo principu, turėjo būti aiškinami apeliantės naudai. Byloje nėra objektyvių įrodymų, o kaltė negali būti grindžiama vien tik policijos pareigūnų parodymais. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Ginčo atveju administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir nutarimą priėmusi institucija jokių papildomų įrodymų nerinko, o byloje esančių – neanalizavo ir nevertino.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčija kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, tvirtindama, kad jokio pažeidimo nepadarė.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo nutartį, Institucijos nutarimą, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nors R. D. ir neprisipažįsta, jos kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliantės nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis nereiškia, jog priimtas sprendimas yra neteisingas.

7. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Eismo reguliavimo signalus numato KET X skyrius. Remiantis KET 73.9 punktu geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama. KET 73.7 punkte įtvirtinta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. KET 73.11. punkte nurodyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. Pažymėtina, kad nors apeliantė akcentuoja, jog byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog ji įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau kaip matyti iš pateikto teisinio reguliavimo į sankryžą įvažiuoti draudžia ne tik raudonas, bet ir geltonas šviesoforo signalas. Vadinasi, įvažiavimas į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui taip pat užtraukia atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.

8. Ginčydama savo kaltę apeliantė nurodo, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo nematyti, koks signalas degė jos vairuotam automobiliui įvažiuojant į sankryžą, taip pat teigia, kad įraše užfiksuotas tik sankryžos vidurys ir išvažiavimas iš jos. Tokie apeliantės teiginiai yra teisingi tik iš dalies. Vaizdo įrašo (įrašas yra kompaktiniame diske, kuris įdėtas į voką, prisegtą prie bylos galinio viršelio) kairėje pusėje matyti šviesoforas, skirtas reguliuoti lygiagrečiai apeliantės važiavimo krypčiai einančių pėsčiųjų judėjimui per gatvę reguliuoti. Šioje byloje nėra duomenų, jog minėtas pėsčiųjų eismui reguliuoti skirtas šviesoforas veiktų skirtingu režimu nei šviesoforas, skirtas automobilių eismui reguliuoti apeliantės važiavimo kryptimi. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad abiejų šviesoforų rodomi signalai yra tokie patys ir keičiasi tuo pat metu.

9. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad apeliantės judėjimo kryptimi žalias šviesoforo signalas dega iki 07.28.59 val. imtinai, žalias mirksintis signalas – nuo 07.29.00 val. iki 07.29.04 val. imtinai, geltonas – nuo 07.29.05 val.; paties momento, kada geltonas signalas pasikeičia į raudoną, tiksliai nesimato. Taigi galima pastebėti, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tiksliai aprašė vaizdo įraše užfiksuotus duomenis. Be to, sutiktina su apeliante, jog tarp vaizdo įrašo ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktos schemos (b. l. 41-48) yra neatitikimų (pvz., žalias mirksintis signalas pagal schemą degė nuo 07.28.59 val. iki 07.29.03 val. imtinai, kai pagal vaizdo įrašą, kaip minėta, toks signalas degė nuo 07.29.00 val. iki 07.29.04 val. imtinai). Visgi tai nėra aplinkybės, leidžiančios suabejoti sprendimo pripažinti apeliantę kalta pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį pagrįstumu. Netikslus šviesoforo signalų režimo aprašymas, neatitikimai tarp vaizdo įrašo ir į bylą pateiktos schemos nepanaikina automobilio vairuotojo pareigos vadovautis jo eismo kryptimi veikiančio eismą reguliuojančio šviesoforo signalais. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti tas momentas, kai apeliantės judėjimo kryptimi esančiame šviesofore užgęsta žalias mirksintis šviesoforo signalas ir užsidega geltonas šviesoforo signalas (vaizdo įrašo 04.03 min). Atkreiptinas dėmesys, kad tuo pat metu vaizdo įrašo dešiniajame kampe užfiksuota apeliantė, kurios vairuojamas automobilis dar net nėra pilnai priartėjęs prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos. Atsižvelgiant į tai, kad ne tik raudonas, bet ir geltonas (išskyrus, KET 29 ir 166 punktuose numatytas išimtis) šviesoforo signalas draudžia eismą per sankryžą, apeliantė, kuri kaip teigia važiavo leistinu 60 km/h greičiu, už jos vairuojamo automobilio nesant kitų transporto priemonių, būdama neprivažiavusi prie sankryžos ir matydama užsidegusį geltoną šviesoforo signalą, privalėjo sustabdyti savo automobilį prie „Stop“ juostos, tačiau to nepadarė ir kirto Geležinio vilko g. – Gerosios vilties g. sankryžą. Nors iš vaizdo įrašo tiesiogiai nematyti, ar apeliantė minėtą sankryžą kirto degant būtent raudonam šviesoforo signalui, tačiau vien vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės būtų pakankamos konstatuoti, kad ji tai padarė degant draudžiamam šviesoforo signalui.

10. Pasikartotina, jog sprendžiant dėl to, kokiam konkrečiai šviesoforo signalui – geltonam ar raudonam – degant apeliantė įvažiavo į sankryžą, vaizdo įraše nėra tiksliai matyti momentas, kai užsidega raudonas šviesoforo signalas bei, kada apeliantės vairuojamas automobilis įvažiuoja į sankryžą. Dėl tos priežasties pagal vaizdo įrašą negalima tiksliai nustatyti, kokiam signalui degant – geltonam ar raudonam – apeliantė įvažiavo į sankryžą. Ši aplinkybė laikytina nustatyta remiantis policijos pareigūno A. J. tarnybiniu pranešimu (b. l. 14), šio pareigūno bei jo porininko M. R. (M. R.) pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (b. l. 31-35). Tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas A. J. nurodė, kad automobilis įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo. Teisme atsakydamas į teisėjo klausimus, šis liudytojas patvirtino, kad į sankryžą automobilis įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Tą patį nurodė ir jo porininkas M. R., kuris pabrėžė, jog pastebėjo ne sankryžoje buvusį automobilį, o būtent įvažiavusį į sankryžą esant raudonam signalui automobilį. Suprantama, jog policijos pareigūnų automobilyje esanti vaizdo kamera fiksuoja vaizdą iš tos pozicijos, kurioje yra sumontuota minėta įranga, ir kameros aprėpiamas vaizdas negali identiškai sutapti su automobilio viduje sėdinčių pareigūnų matomu vaizdu. Taigi nors vaizdo įraše nėra matomas momentas, kai apeliantė tik įvažiuoja į sankryžą ir kokiam konkrečiai signalui – geltonam ar raudonam – degant tai buvo padaryta, tai nėra pagrindas nesivadovauti A. J. tarnybiniu pranešimu, jo bei M. R. teisme duotais parodymais, iš kurių spręstina, jog apeliantė į sankryžą įvažiavo degant būtent raudonam šviesoforo signalui.

11. Kaip nepagrįsti atmestini apeliantės argumentai dėl teismo nutartyje nurodyto geltono mirksinčio šviesoforo signalo. Sutiktina su apeliantės teiginiu, jog mirksintis geltonas šviesoforo signalas leidžia eismą. Visgi, įvertinus visos skundžiamos nutarties motyvų turinį, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas viename sakinyje tiesiog padarė aiškų rašymo apsirikimą, pavartodamas netinkamą žodį ir vietoje žodžio „dega“ parašė žodį „mirksi“. Pabrėžtina, kad mirksintis geltonas šviesoforo signalas turi visiškai kitokią paskirtį ir naudojamas tada, kai šviesoforas neatlieka savo paskirties, t. y. nors stovi sankryžoje, tačiau tuo metu nereguliuoja sankryžoje judančio eismo srautų. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, pareigūnų, pačios apeliantės parodymų bei apylinkės teismo išreikalautų duomenų apie šviesoforo veikimo režimą, nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu šviesoforas buvo įjungtas, t. y. reguliavo eismą sankryžoje, todėl nagrinėjamai situacijai KET 73.9 punkte reglamentuotas geltonas mirksintis signalas yra neaktualus. Pažymėtina, kad toliau dėstydamas motyvus dėl apeliantės kaltės, teismas vartoja tinkamą formuluotę ir nurodo „ jog < ... > nuo 07.29.04 val. 3 sek. degė geltonas signalas“. Visų šių aplinkybių visuma patvirtina, kad skundžiamoje nutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, todėl apeliantės argumentas, jog teismas turėjo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, yra aiškiai nepagrįstas.

12. Nepagrįsti ir apeliantės skundo argumentai, susiję su policijos pareigūnų eismo kryptimi degusio šviesoforo signalais. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad tik apeliantei pravažiavus sankryžą ir policijos pareigūnams pajudėjus iš vietos, siekiant apeliantę sustabdyti, policijos pareigūnų judėjimo kryptimi užsidegė geltonas, o vėliau ir žalias šviesoforo signalai (vaizdo įrašo 04.12 min – 04.14 min). Pažymėtina, jog iš byloje esančios schemos (b. l. 41-48) matyti, kad yra galimos tokios eismo reguliavimo situacijos, kai keičiantis eismą leidžiantiems ir draudžiantiems signalams, skirtingose vietose stovinčiuose ir skirtingomis kryptimis eismą reguliuojančiuose šviesoforuose dega eismą draudžiantis raudonas signalas. Taigi tai, kad policijos pareigūnų automobiliui stovint prie skirtinga eismo kryptimi nukreipto šviesoforo jame degė raudonas signalas, savaime nereiškia, jog apeliantės vairuojamo automobilio judėjimo kryptimi turėjo degti būtent žalios spalvos šviesoforo signalas.

13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta neišsamiai, nesurinkus visų būtinų duomenų, nepašalinus visų neaiškumų. Pabrėžtina, kad apeliantė skunde akcentavo būtent nusižengimo tyrimą atlikusios Institucijos neveiklumą, tačiau Institucijai adresuotame paaiškinime – prašyme (b. l. 17) ji neišdėstė jokio prašymo atlikti kokius nors veiksmus, surinkti ar išsireikalauti tam tikrus galinčius turėti reikšmę duomenis. Institucija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, nutarė, kad jų pakanka ir priėmė nutarimą, kuris apeliantei buvo nepalankus ir dėl kurio pastaroji pateikė skundą teismui. Apylinkės teismui teiktame skunde apeliantė nurodė, kad nebuvo išanalizuotas vaizdo įrašas, neatsižvelgta į jos rašytinį paaiškinimą – prašymą (b. l. 2-4). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantei buvo sudarytos sąlygos išdėstyti savo paaiškinimus, buvo apklausti ją sustabdę policijos pareigūnai, peržiūrėtas vaizdo įrašas. Šiame nagrinėjamame apeliaciniame skunde (b. l. 77-80) nurodoma naujas argumentas – nebuvo apklausiami įvykį galimai matę asmenys. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju mėginimas surasti ir apklausti įvykį galėjusius matyti asmenis būtų aiškiai perteklinis ir neracionalus veiksmas. Duomenų, kurie buvo įvertinti kaip įrodymai, pilnai pakanka daryti motyvuotas išvadas dėl apeliantės kaltės padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įrodymų pakankamumas patvirtintinas ir šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Be to, nors patį apeliantės kelių eismo taisyklių pažeidimą ir galėjo pastebėti kiti eismo dalyviai – pėstieji, automobilių vairuotojai ir keleiviai, tačiau pats nagrinėjamas įvykis, viena vertus, savo esme nėra niekuo išskirtinis ir įsimenantis kitų žmonių atmintyje, kita vertus, reikalaujantis tikslaus smulkių detalių įsidėjimo: kada užsidegė atitinkamas šviesoforo signalas, kada apeliantė įvažiavo į sankryžą ir pan. Suprantama, jog nėra pagrindo tikėtis, kad praėjus gana nemažam laikui po įvykio galimi jo liudytojai gebėtų prisiminti tokias detales. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo atlikti papildomus veiksmus, rinkti duomenis, kadangi esamų įrodymų visuma yra pakankama teisiškai pagrįstoms ir motyvuotoms išvadoms daryti.

14. Taip pat skunde nurodoma, kad Institucijos nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. ANK 618 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pareigūno priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Patikrinus minėtą nutarimą (b. l. 13), konstatuotina, kad jis iš esmės atitinka ANK 618 straipsnyje keliamus reikalavimus. Nutarime yra nurodoma pažeidimo esmė ir teisinė kvalifikacija. Nors nutarime ir nėra motyvuotai išdėstytos bei įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, tačiau atitinkami motyvai yra nurodyti tiek skundžiamoje nutartyje, tiek ir šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

15. Atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog apeliantė pagrįstai buvo pripažinta kalta pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindas tenkinti apeliacinį skundą nenustatytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliantės R. D. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė