- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-16
- Bylos Nr.
- e2S-697-372/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00847-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- M. A.
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.4.6.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apeliantės) M. A. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutarties pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims M. A. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti leidimą paimti nepilnametį J. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų M. A. ir A. G..
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2025-03-25 gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - (duomenys neskelbtini) AVPK), (reg. Nr. 7VTP- 737), kuriame nurodoma, jog 2025-03-25 M. A. būdama neblaivi (nustatytas 1,77 prom. girtumas) pasiėmė savo vaikus K. G. ir J. G. iš darželio. Nepilnamečiai vaikai su blaivia močiute R. G., adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus vaiko situacijos vertinimą buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 patvirtintu „Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), buvo nustatyti 26.2, 26.3, 26.5, 26.8, 26.10 punktuose numatyti rizikos veiksniai. Nustačius vaiko apsaugos poreikį priimtas sprendimas taikyti laikinosios priežiūros priemonę, vaikui užtikrinta saugi aplinka, nepilnamečiui J. G. organizuota laikinoji priežiūra motinos tetos N. B. namuose (2025-03-31 Nr. 7LPA-24). M. A. šeimai taikoma atvejo vadyba nuo 2024-05-08 ir teikiamos socialinės paslaugos. M. A. šeimai atvejo vadyba su pertraukomis pradėta taikyti ketvirtą kartą. Pirmą kartą buvo taikoma nuo 2020-07-08 iki 2020-07-15, antrą kartą nuo 2021-12-31 iki 2023-11-29, trečią kartą nuo 2024-02-07 iki 2024-05-07. Informaciją dėl paslaugų tęstinumo perdavė (duomenys neskelbtini) m. socialinių paslaugų centras. Atlikus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą buvo nustatyti šie socialinės rizikos veiksniai: vaikų mamos socialinių įgūdžių stoka ir priklausomybė alkoholiui ir/ar kitoms psichiką veikiančioms medžiagoms. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos, tačiau buvo neveiksmingos, nes mama nepripažino esamų problemų, nesprendė psichoaktyvių medžiagų vartojimo klausimo, nedėjo realių pastangų, kad situacija šeimoje keistųsi, todėl buvo priimtas sprendimas nutraukti laikinąją priežiūrą (2025-05-28 Nr. 7LPN-40) ir J. G. laikinai apgyvendinti pas motinos tetą N. B., adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
3. Šiuo metu M. A. negali tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku, užtikrinti vaiko būtiniausių poreikių, jo teises bei teisėtus interesus. Šiai dienai visos įmanomos pagalbos priemonės dėl vaiko galimo sugrąžinimo į šeimą išnaudotos ir kol kas buvo neveiksmingos. Šeimoje toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti realu pavojų vaiko sveikatai. Visos įmanomos pagalbos priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovė pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Skyriaus specialistams vertinant vaiko situaciją ir priimant sprendimus, vaiko tėčio nuomonės išklausyti nepavyko, kadangi vaiko tėvo A. G. buvimo ar gyvenamoji vieta nėra žinoma, galimai suinteresuotas asmuo gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau su sūnumi jis nebendrauja, yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir interesų tenkinimo. Vaiko motina piktnaudžiauja alkoholiu, anksčiau buvo gydyta priklausomybių ligų centre, tačiau po vaikų susigrąžinimo vėl pradėjo vartoti alkoholį. Fiksuotas atvejis, kai motina atvyko į ikimokyklinę įstaigą apsvaigusi nuo alkoholio ir pasiėmė vaikus būdama neblaivi. Dėl netinkamos vaikų priežiūros, jie buvo apgyvendinti pas M. A. tetą N. B., kas rodo tėvystės funkcijų nevykdymą. Per dviejų mėnesių laikotarpį motina nesiėmė realių veiksmų gydymuisi nuo priklausomybės, nors turėjo tam galimybę. Fiksuotas žemas motyvacijos lygis siekti blaivaus gyvenimo, trūksta pastangų atkurti saugią vaikams aplinką. 2025-05-13 M. A. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kuris kelia papildomą grėsmę vaikų gerovei. M. A. teigia esanti nėščia, tačiau tuo pačiu metu vartoja alkoholį, o taip pat galimai psichotropines medžiagas. Tokie veiksmai, ypač nėštumo metu, kelia grėsmę tiek jos sveikatai, tiek jau turimų vaikų gerovei. Pastebimas M. A. socialinių įgūdžių trūkumas, ribotos motinos galimybės tinkamai užtikrinti vaikų fizinius, emocinius bei socialinius poreikius. Pažymėtina, kad yra registruota septyniolika vaiko teisių pažeidimų, susijusių su motinos netinkamu elgesiu bei vaiko nepriežiūra. Fiksuoti atvejai, kai motina namuose būna neblaivi kartu su vaikais, taip sukurdama nesaugią aplinką bei pažeisdama vaikų teises. Atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes, J. G. kyla reali grėsmė jo saugumui, o motina ir tėvas šiuo metu nepajėgūs užtikrinti saugios, stabilios ir vaikų poreikius atitinkančios aplinkos. Nepilnamečio J. G. motinai M. A. yra inicijuotas atvejo vadybos procesas nuo 2025-05-08, 2025-03-31 Skyrius kreipėsi dėl MK sudarymo darbui su šeima, todėl šeimai yra teikiamos visos galimos intensyvios socialinės paslaugos, kurių tikslas - grąžinti nepilnametį J. G. į jo biologinę šeimą, padėti šeimai įveikti krizinį laikotarpį. Šiuo metu Skyrius nemato galimybių, kad nepilnametis galėtų būti grąžintas į šeimą. Atsižvelgiant į susidariusią krizinę situaciją šeimoje ir CK 3.254¹ straipsnyje numatytus pagrindus, yra tikslinga nepilnametį J. G. paimti iš jo įstatyminių atstovų pagal įstatymą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo M. A. su prašymu nesutinka. Mano, kad ji pati sugeba tinkamai pasirūpinti sūnumi. Nors jos vaikai – J. ir K. laikinai apgyvendinti pas jos giminaitę N. B., ji kiekvieną savaitgalį susitinka su jais pas savo motiną. Vaikai yra labai prie jos prisirišę, jų santykiai yra labai geri. Ji dalyvauja visuose savo vaikų lankomo darželio renginiuose (2025-05-30 dalyvavo J. darželio išleistuvėse, 2025-06-04 – K. darželio išleistuvėse), kitose veiklose. Jai yra paskirtas ambulatorinis gydymas pusei metų. Ji tinkamai vykdo gydytojo nurodymus, reguliariai lankosi pas psichiatrą J. U. (duomenys neskelbtini) priklausomybių ligų centre. Taip pat lanko AA grupės užsiėmimus du kartus į savaitę. Paskutinį kartą buvo 2025-06-06. Pas psichologą lankosi kartą į savaitę. Paskutinį kartą buvo 2025-06-05. Pas psichiatrą buvo 2025-05-22, kitas vizitas paskirtas 2025-06-17. 2022 metais gydėsi (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre, po to metus laiko nevartojo psichotropinių medžiagų, nuo 2024-11-04 iki 2024-11-13 gydėsi (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre, dabar jai paskirtas ambulatorinis gydymas. Šiuo metu ji laukiasi kūdikio, reguliariai lankosi pas ginekologą. Gyvena name, kuriame įvestas vandentiekis, pakankamai gyvenamojo ploto, yra kiemas, todėl vaikai gali gyventi su ja, kaip iki šiol ir gyveno ir kur yra įpratę gyventi nuo gimimo. Kiekvieną kartą kai su jais susitinka, jie klausia, kada galės grįžti namo. Jai tokia situacija, kai vaikai gyvena atskirai, labai kenkia jos sveikatai, emocinei būklei, būsimo kūdikio sveikatai. Nesutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis apie J. išsakytą nuomonę apie ją. Vaikai buvo apklausti tik vieną kartą, todėl daryti išvadą, kad jie nenori gyventi su mama nėra jokio pagrindo. Nurodė, kad gali pasirūpinti vaiku, tarp jų yra labai artimas ryšys. Sūnus rugsėjo 1 d. eis į pirmą klasę. Nesutinka, kad iš jos būtų paimtas sūnus.
5. Suinteresuoto asmens A. G. atstovas advokatas J. P. atsiliepime į prašymą nurodė, kad A. G. kontaktinių duomenų gauti nepavyko, todėl neturėjo galimybės susisiekti su juo ir sužinoti jo nuomonę dėl pareikšto prašymo. Prašymą prašo spręsti pagal byloje pateiktus įrodymus. 2025-06-12 prašyme atstovas prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, kadangi pozicija buvo išsakyta atsiliepime į prašymą, jos ir laikosi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2025 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą tenkino. Leido paimti nepilnametį J. G. iš jo tėvų M. A. ir A. G..
7. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad vaiko motina negali užtikrinti vaiko geriausių interesų ir poreikių, saugios aplinkos, taip keliamas pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai, kas gali sukelti dar didesnę žalą vaiko sveikatai ir ateityje. Pažymėjo, kad M. A. teikiamos socialinės paslaugos, tačiau ji siūlomos pagalbos tinkamai nepriima, nekeičia savo gyvenimo būdo, ko pasėkoje išlieka pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui. Nors situaciją ir buvo stengiamasi sukontroliuoti organizuojant M. A. psichiatro, psichologo konsultacijas, gydymą Respublikiniame priklausomybių ligų centre, tačiau dėtos pastangos nedavė lauktų rezultatų.
8. Teismas atsižvelgė į M. A. parodymus, kad lanko vaikus pas giminaitę ir vaikai yra prie jos prisirišę, jų santykiai geri, tačiau sprendė, kad šiuo metu yra pastebimas psichoaktyvių medžiagų vartojimo recidyvas ir tai kelia grėsmę vaikui. Kaip matyti iš bylos medžiagos M. A. yra besilaukianti, tačiau negali kontroliuoti savo elgesio ir jos elgesys yra žalingas dar negimusiam vaikui, tuo pačiu kyla pavojus ir sūnui J. G.. Pati M. A. nurodo, kad priklausomybę turi nuo 2021 m., neneigia, kad gydymas yra sudėtingas ir ilgas. Iš 2025-05-20 Respublikinio priklausomybių ligų centro gydytojo psichiatro J. U. pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad M. A. yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas. 2025-05-20 priklausomybių ligų centre M. A. teigė vartojusi paskutinį kartą alkoholį ir kanapes 2025-04-26, bei nurodė, kad ji yra nėščia (be 2 d. 12 sav.), bei nusprendė nenutraukinėti nėštumo ir nori tęstinio gydymo Respublikinio priklausomybių ligų centre, nes taip liepė VTAT darbuotojai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nustatė, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra nevienkartinis ir nebūtinai turi vartoti vaikų akivaizdoje, esmė jog vartoja, priklausomybė kartojasi ir tai kelia pavojų vaikui, kuris yra mažametis. Teismas M. A. ketinimą gydytis ambulatoriškai vertino teigiamai, tačiau nustatęs, kad nesant rezultato ir esant recidyvui, sprendė, kad M. A. negali tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku, užtikrinti būtiniausius poreikius, šeimoje toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui.
9. Pažymėjo, jog motinos elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaiko sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. Teismas nustatė, kad byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog M. A. nekeičia savo elgesio iš esmės, nesprendžia savo turimų problemų, nededa pastangų užtikrinti savo nepilnamečiui vaikui saugią ir sveiką aplinką, savo elgesio nevertina kritiškai, nededa jokių pastangų susigrąžinti vaiką (CPK 185 straipsnis). J. G. yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, jis savarankiškai įgyvendinti visų savo teisių ir pareigų negali, jam reikalinga motinos priežiūra ir rūpestis.
10. Nurodė, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leido pagrįstai spręsti, kad suinteresuoto asmens M. A. šeimoje buvo fiksuoti alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimai, teigiami pokyčiai nestebimi, mama objektyviai pasirūpinti sūnumi, jo sveikata, fiziniu, protiniu, dvasiniu ir doroviniu vystymųsi, ugdymu, užtikrinti jam saugią aplinką šiuo metu negali. Bylos duomenys patvirtina, jog nepilnamečiui neužtikrinama vaiko saugi namų aplinka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. A. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. neišduoti teismo leidimo paimti iš jos nepilnamečio vaiko J. G.. Atskirojo skundo argumentai:
11.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismo posėdyje ji neprieštaravo dėl tų aplinkybių, kurios yra akivaizdžios - jai nustatytas priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių medžiagų sindromas, tačiau byloje esantys ir jos pateikti rašytiniai įrodymai iš gydymo įstaigų tvirtina, kad ji gydosi, vartoja vaistus, tačiau ne visada gydymas leidžia pasiekti norimų rezultatų, kartais rezultatai būna trumpalaikiai. Visiems žinoma aplinkybė, kad liga sunki, o gydymas ilgas. Teismo nutartyje yra nurodyta, kad vaikų akivaizdoje ji nevartoja draudžiamų medžiagų, o pavartojusi visada pasirūpina, kad jos vaikus prižiūrėtų blaivūs asmenys. Taip buvo ir 2025-03-25, kai atėjo į darželį neblaivi, vaikai buvo nuvežti pas jos motiną ir jais buvo tinkamai pasirūpinta. Šiuo metu ji laukiasi kūdikio - nėštumas 15 savaičių. Nevartoja nei alkoholio, nei kanapių jau trečias mėnuo. Nurodo, kad 2025-04-26 ji nevartojo kanapių, o tik kraujyje buvo rasti vartojimo likučiai. Kaip ir nurodė teismui, turi būstą, visas buitines sąlygas, kad su ja galėtų gyventi vaikai. Siekia, kad pagimdžius kūdikį, namuose jo ar jos lauktų brolis ir sesė (J. ir K.). Esminis dalykas - vaikai nori su ja gyventi, laukia jos savaitgaliais, jos su vaikais ryšys yra labai stiprus. Taip pat ji turi daug artimųjų, kurie gali jai padėti (mama, sesuo, brolis, mamos teta, draugės). Vaikų atskyrimas nuo jos iš esmės pažeidžia jos interesus;
11.2. Apeliantės įsitikinimu pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁴ straipsnio 6 dalyje nurodytai nuostatai, kad jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrindamas vaikui saugią aplinką, inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą. Todėl pareiškėjas neišnaudojo visų vaiko laikinosios priežiūros priemonių, todėl nepagrįstai kreipėsi dėl nepilnamečio vaiko paėmimo iš jos;
11.3. Nurodo, kad ji 2025-05-22 atvejo vadybos posėdžio metu prašė, kad ją su vaikais apgyvendintų socialinių paslaugų įstaigoje, tačiau jos prašymo niekas nesvarstė. Tą ji nurodė teismo posėdžio metu. Todėl pareiškėjas neišnaudojo visų laikinosios priežiūros priemonių. Jos įsitikinimu tokia priemonė būtų teigiamai paveikusi tiek jos vaikų, tiek jos pačios psichologinę sveikatą, emocinę būklę. Taigi, pareiškėjas pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas. Šiuo metu ji sutinka būti apgyvendinta Šeimos krizių centre su vaikais. Sutinka, kad jai ir vaikams būtų pritaikyta bet kuri laikinosios priežiūros priemonė, kad tik vaikai būtų su ja.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens M. A. atskirąjį skundą pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pareiškėjas atsiliepimu nurodo, kad 2025-04-28 apeliantė susisiekė su specialiste ir nurodė, kad dėl kitų jos sveikatos problemų bei dar nepaskirto jai reikalingo gydymo/medikamentų, stacionarinis gydymas gydytojo nurodymu yra atidedamas. 2025-04-29 pagalbos planas šeimai buvo papildytas pagal specialistų rekomendacijas. Tačiau per šiuos 2 praėjusius mėnesius laiko mama gydytis nuo priklausomybės neišvyko (2025-04-28 Nr. 7TSD-1016). Apeliantės šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos atvejo vadybos paslaugos (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, 2025-05-22 atvejo nagrinėjimo posėdyje aptarta esama situacija, sudarytas naujas pagalbos planas, nustatyti papildomi įpareigojimai. Tikėtina, kad ateityje, jeigu apeliantė priims jai teikiamas socialines paslaugas, vykdys prisiimtus įsipareigojimus, pakeis savo elgesį, nuostatas, specialistams konstatavus, jog situacija pasikeitė, bus galima spręsti dėl vaikų grąžinimo į šeimą. Skyrius neturi pagrindo spręsti, jog šiuo metu situacija būtų iš esmės pagerėjusi;
12.2. Paaiškina, kad apeliantei teikiamos socialinės paslaugos, tačiau ji siūlomos pagalbos tinkamai nepriima, nekeičia savo gyvenimo būdo, ko pasėkoje išlieka pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui. Nors situaciją ir buvo stengiamasi sukontroliuoti organizuojant apeliantei psichiatro, psichologo konsultacijas, gydymą Respublikiniame priklausomybių ligų centre, tačiau dėtos pastangos nedavė lauktų rezultatų. Nors apeliantė nurodo, kad lanko vaikus pas giminaitę ir vaikai yra prie jos prisirišę, jų santykiai geri, tačiau šiuo metu yra pastebimas psichoaktyvių medžiagų vartojimo recidyvas ir tai kelia grėsmę vaikui. Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantė yra besilaukianti, tačiau negali kontroliuoti savo elgesio ir jos elgesys yra žalingas dar negimusiam vaikui, tuo pačiu kyla pavojus ir sūnui. Pati apeliantė nurodo, kad priklausomybę turi nuo 2021 m., neneigia, kad gydymas yra sudėtingas ir ilgas. Iš 2025-05-20 Respublikinio priklausomybių ligų centro gydytojo psichiatro J. U. pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad apeliantei yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas. 2025-05-20 priklausomybių ligų centre apeliantė teigė vartojusi paskutinį kartą alkoholį ir kanapes 2025-04-26, bei nurodė, kad ji yra nėščia (be 2 d. 12 sav.), bei nusprendė nenutraukinėti nėštumo ir nori tęstinio gydymo Respublikinio priklausomybių ligų centre, nes taip liepė VTAT darbuotojai. Akivaizdu, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra nevienkartinis ir nebūtinai turi vartoti vaikų akivaizdoje, esmė jog vartoja, priklausomybė kartojasi ir tai kelia pavojų vaikui, kuris yra mažametis;
12.3. Pareiškėjo įsitikinimu, vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą – pagrįstas. Bylos duomenys rodo, jog šeimai pakankamai ilgą laiką yra teikiama socialinė pagalba (nuo 2021 m.), išnaudojamos įvairios galimybės jai padėti, kad vaikas augtų šeimoje. Tačiau vaiko mama, nors ir imasi priemonių turimai priklausomybei spręsti, tačiau pokyčiai būna trumpalaikiai, ne visada vykdo pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, nes atsisakė ilgalaikės reabilitacijos. Mergaitė yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, visiškai priklausoma nuo suaugusiųjų priežiūros, vyresnysis suinteresuoto asmens sūnus J. G. ((duomenys neskelbtini)) nenori gyventi su mama, nes namuose trūksta maisto, mama dažnai kažkur išvažiuoja jį palikdama su nepažįstamu „dėde“, ir jis nori gyventi su močiute;
12.4. Apeliantės nesutikimas su vaiko išsakyta nuomone nėra pagrindas papildomai išklausyti vaiką. Vaiko nuomonės išklausymas tokio pobūdžio bylose, kai sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo išdavimo paimti vaiką iš įstatyminių atstovų, nėra imperatyvus ar privalomas jeigu byloje užtenka kitų objektyvių duomenų. Pažymi, kad į teisėtus vaiko interesus visur ir visada reikia atsižvelgti pirmiausia, tuo labiau sprendžiant klausimą dėl vaiko paėmimo iš jo teisėtų atstovų, todėl šiuo atveju vaiko nuomonės išklausymas/neišklausymas nėra lemiamas faktorius vertinant bendrą geriausių vaiko interesų užtikrinimo situaciją;
12.5. Pareiškėjo įsitikinimu, vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą – pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad iš byloje pateiktų duomenų, ištyrus ir įvertinus byloje surinktą rašytinę medžiagą, darytina išvada, jog situacija šeimoje nesikeičia nuo 2021 metų. Šiuo atveju stebimas psichoaktyvių medžiagų vartojimo recidyvas ir tai kelia grėsmę vaikui. Apeliantei yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas. Akivaizdu, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra nevienkartinis ir nebūtinai turi vartoti vaikų akivaizdoje, esmė, jog vartoja, priklausomybė kartojasi ir tai kelia pavojų vaikui. Tai, kad M. A. gydosi ambulatoriškai yra gerai, tačiau nesant rezultato ir esant recidyvui, M. A. negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Šeimoje toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniams saugumui. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad nepilnamečiui vaikui jo motinos namuose nėra saugu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė tenkinti vaiko teisių apsaugos institucijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jų įstatyminių atstovų išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
15. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro 2025-06-26 raštą Nr. 7GD-9651 su priedais. Nurodo, kad minėti dokumentai gauti po pirmosios instancijos teismo priimtos skundžiamos nutarties ir turi reikšmę nagrinėjant faktines byloje aplinkybes.
16. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, siekdamas užtikrinti objektyvų ir visapusišką bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimą, priima minėtus rašytinius įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais duomenimis.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos. Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).
19. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).
20. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002).
21. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai vaiko paėmimui iš jam nesaugios aplinkos (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
22. Pagal VTAPĮ, vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai nustatomas realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais ir rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 361 straipsnio 3 dalis). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi veiksmų, įtvirtintų VTAPĮ 363 straipsnio 1 dalyje. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka įtvirtinta VTAPĮ 365 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nustačius vaiko apsaugos poreikį, atsakinga institucija gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis VTAPĮ 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis, ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei; arba 2) VTAPĮ 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.
23. Kasacinio teismo praktikoje taip išaiškinta, kad teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, todėl tiek valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir kiek įmanoma tarpusavyje suderinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Dėl šios priežasties įstatyme įtvirtinta galimybė paimti vaiką iš jo atstovų siejama su tam tikromis sąlygomis: visapusiškas situacijos įvertinimas, galimos priežiūros priemonės, įsitikinimas, kad egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios vaiko paėmimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-943/2022).
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį J. G., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų M. A. ir A. G.. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad motina dėl priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms negali toliau rūpintis nepilnamečiu sūnumi, o tėvas išvykęs į užsienį bei yra nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, todėl abu tėvai neturi galimybių tinkamai pasirūpinti sūnumi ir sukurti jo interesus atitinkančių gyvenimo sąlygų.
25. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nepilnamečio J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai M. A. ir A. G. gyvena atskirai, nepilnametis J. G. gyveno su motina M. A.. M. A. šeimoje praeityje ne kartą gauti pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vyko atvejo vadybos procesai. Šiuo metu nuo 2024-05-08 yra taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės paslaugos. Iš 2025-03-25 gauto pranešimo iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (reg. Nr. 7VTP- 737), kuriame nurodoma, jog 2025-03-25 M. A. būdama neblaivi (nustatytas 1,77 prom. girtumas) pasiėmė savo vaikus K. G. ir J. G. iš darželio. 2025-03-25 išklausant nepilnamečio J. G. nuomone, berniukas pasakojo, kad 2025-03-25 jis buvo su sese darželyje, bei kad iš darželio jį pasiėmė mama. J. G. nurodė, kad jį pas močiutę atvežė dėdė D., bei iš pat pradžių teigė, kad jis nežino, kodėl yra pas močiutę, tačiau po to nurodė, kad žino, tačiau nenori sakyti. J. G. rodė ant kojų mėlynes ir teigė, kad užsigavo važiuodamas su dviračiu. Berniukas pasakojo, kad mama muša jį ir sesę, tačiau daugiau nieko apie tai nepasakojo. (2025-03-25 Nr. 7P-VSV-1150).
26. Iš 2025-03-31 Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus vaiko situacijos vertinimą buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nes nustatyti rizikos veiksniai. (duomenys neskelbtini) B. S. gimnazijos grupės auklėtoja pateikė informaciją reg. Nr. 7GD-4660, kurioje nurodoma, kad „paskutiniu metu berniukas ateina į grupę labai sunerimęs, piktas, irzlus ir susirūpinęs. <...> Berniukas ateina į ugdymo įstaigą alkanas, vaikas skundžiasi, kad namuose nėra pakankamai maisto. Tai parodo, kad vaikui nėra užtikrinama saugi aplinka, įstatyminei atstovei M. A. trūksta tėvystės įgūdžių kaip tinkamai rūpintis vaikais. Negeba pasirūpinti vaikais. Gautame pranešime 2025-03-25, reg. Nr. 7VTP - 737 nurodoma, kad neblaivi vaikų motina pasiėmė mažamečius vaikus iš darželio. Nustatytas 1,77 prom. girtumas. (duomenys neskelbtini) B. S. gimnazijos grupės auklėtoja pateikė informaciją reg. Nr. 7GD-4660, kad kovo 25 dieną J. G. auklėtoja nurodė, kad vaikų motina į darželį pasiimti vaikų atvyko galimai apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
27. Remiantis išsakyta vaiko motinos nuomone 2025-03-28 reg. Nr. 7P-VSV-1225, 7PVSV- 1226, kurioje pati M. nurodė, kad šiuo laikotarpiu buvo labai daug problemų, norėjo atsipalaiduoti, pasidavė emocijoms. Remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro gauta informacija, reg. Nr. 7GD- 4570, kurioje nurodoma, kad <...> Vaikų mama priklausomybės nepripažįsta, atsisako priimti specialistų pagalbą alkoholio priklausomybei gydyti, priklausomybių konsultanto konsultacijų nelanko. VVTAĮT atsižvelgia į skyriuje gautus galimus vaiko teisių pažeidimus, 2024 metais nustatyti 6 galimi vaiko teisių pažeidimai, kai M. A. buvo neblaivi. Galima teigti, kad vaikų motina turi priklausomybę alkoholiui. Vaiko tėvas A. G., deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini). Vaiko šeima apie vaiko tėvą kontaktų nepateikė, nes vaikas su tėvu nebendrauja. Remiantis (duomenys neskelbtini) B. S. gimnazijos grupės auklėtoja pateikė informaciją, reg. Nr. 7GD-4660, kurioje nurodoma, kad J. G. nurodo, kad nebenori gyventi su mama, nori bėgti pas močiutę, nes mama jį palieka su nepažįstamu „dėde“ ir kažkur išvažiuoja. Galima teigti vadovaujantis berniuko išsakyta nuomone, jog vaiko motina M. A., neužtikrina vaikui saugios aplinkos, dėl ko vaikas patyria nerimą. VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro gauta informacija, reg. Nr. 7GD- 4570, kurioje nurodoma, kad <...> Pagrindinė šeimos problema - mamos socialinių įgūdžių stoka ir priklausomybė alkoholiui ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagoms. Siūlomos pagalbos nepriima, į raginamus ir pastabas nereaguoja, nuolat meluoja, išsisukinėja, vengia kontakto su socialine darbuotoja. Mamos gynybinė pozicija apsunkina galimybę teikti pagalbą. Pasitaiko, kad vaikų neišleidžia į darželį, sakydama, kad vaikai serga. Atvykus socialinei darbuotojai prie namų, jos į namus neįleidžia, į telefoninius skambučius neatsako. Tokia mamos reakcija kelia susirūpinama, nes tai paveikia tinkamą rūpinimąsi vaikais. Pastaruoju metu mama neteikia informacijos apie reikšmingus įvykius šeimoje, nesudaro sąlygų socialinei darbuotojai susitikti su galimai sergančiais šeimos nariais. <...> Išliekanti šeimos problema - mamos nenoras bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais (duomenys neskelbtini).
28. Iš 2025-04-28 MK pateiktų rekomendacijų atvejo vadybininkui dėl M. A.. MK specialistų manymu, svarbiausios šeimos problemos – psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Negebėjimas įžvelgti šeimoje vyraujančių problemų. Atsakingo požiūrio į tėvystę stoka. Socialinių įgūdžių stoka. Negeba atsispirti neigiamai draugų įtakai. Nebendradarbiauja su šeimos socialine darbuotoja, atvejo vadybininke. Sunkiai priima siūlomą pagalbą, nelinkusi įsiklausyti į specialistų teikiamas rekomendacijas. Saugumo veiksniai: šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Pastebimas stiprus motinos ir vaikų emocinis ryšys. Mokosi, siekia įgauti specialybę. Šeimos situacijos ir šeimos nariu elgesio pokyčiai: š. m. balandžio 28 d. išvyko gydymuisi nuo priklausomybės alkoholiui į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, tačiau gydymas atidėtas. MK darbo eigoje nefiksuota reikšmingų klientės elgesio pokyčių sprendžiant pagrindinę, šeimos krizinę situaciją lėmusią problemą. Šeimai išgyvenant krizinę situaciją, M. lankė vaikus, leido su jais laiką. Šeimos pasirengimas spręsti problemas: MK darbo eigoje M. nedėjo maksimalių pastangų iš esmės spręsti problemų. Moteris vilkino imtis jai siūlomų veiksmų. Dėl moters susiformavusios priklausomybės alkoholiui, M. A. būdingas atsainus požiūris į tėvystę. Vertinant šeimos situaciją įžvelgiama, kad mama galimai per mažai skiria dėmesio bendravimui su vaikais, jų ugdymui. K. ypatingai reikalingas dėmesys lavinant kalbinius gebėjimus. Išliekantys pagalbos poreikiai, susiję su rizikomis: MK vertinimu, alkoholio vartojimo problema atsikartojančio pobūdžio. Taip pat pastebima, kad klientės motyvacija siekti blaivybės - žema, svyruojanti (duomenys neskelbtini).
29. Iš 2025-05-26 Motyvuoto siūlymo Nr. MS-2 matyti, kad pareiškėjui buvo pateiktas VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro motyvuotas siūlymas, kuriame daroma išvada, kad visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikui priemonės buvo išnaudotos, tačiau buvo neveiksmingos, vaiko tėvai nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei, arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai (duomenys neskelbtini).
30. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pripažino, kad dėl vaiko motinos galimų priklausomybių psichotropinėms medžiagoms ir alkoholiui, ir motinos įgūdžių stokos, motina šiuo metu neturinti galimybių tinkamai pasirūpinti sūnumi ir sukurti jo interesus atitinkančias gyvenimo sąlygas, todėl pareiškėjo prašymą išduoti leidimą paimti nepilnametį J. G. iš motinos M. A. ir tėvo A. G. tenkino.
31. Atskirajame skunde apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantės įsitikinimu jos atžvilgiu nustatytos priklausomybės psichotropinėms medžiagoms ir alkoholiui yra sunki liga, kuriai reikia laiko. Apeliantė geba pasirūpinti vaikais, jos namuose sukurtos tinkamos sąlygos vaikams gyventi, vaikų akivaizdoje psichotropinių medžiagų ir alkoholio nevartoja. Apeliantės vertinimu, teismas spręsdamas, kad ji dėl socialinių įgūdžių stokos negali pasirūpinti sūnumi, šią išvadą padarė neturėdamas įrodymų. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į nepilnamečio sūnaus išsakytą specialistams nuomonę, kad jis nenori gyventi su mama, pirmosios instancijos teismas turėjo nepilnametį apklausti teismo posėdžio metu.
32. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, su apeliantės argumentais nesutinka bei vertina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino konkrečią situaciją ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantė šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi.
33. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, byloje esantys duomenys patvirtina, t. y. 2025-05-20 Respublikinio priklausomybių ligų centro gydytojo psichiatro J. U. pateikto medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad M. A. yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas; 2025-04-28 MK pateiktų rekomendacijų ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų paaiškinimai, iš kurių matyti, kad šiuo metu apeliantė dėl sveikatos sutrikimų (priklausomybės psichotropinėms medžiagoms ir alkoholiui) negali užtikrinti tinkamos sūnaus priežiūros, patvirtina aplinkybę, kad apeliantė dėl sveikatos būklės negalinti tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai neįrodo, kad apeliantė dėl savo sveikatos būklės yra pajėgi pasirūpinti savo sūnumi, kadangi byloje pateiktos specialistų išvados, priešingai nei apeliantė teigia, įrodo, kad visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikui priemonės buvo išnaudotos, tačiau buvo neveiksmingos, pati vaiko motina nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, apeliantės motyvacija dėl nustatytų priklausomybių psichoaktyvioms medžiagoms ir alkoholiui yra žema. Pažymėtina ir tai, kad pati apeliantė byloje nustatytų aplinkybių jos atžvilgiu nepaneigė, duomenų kokiomis pastangomis apeliantė siekė pakeisti gyvenimo būdą, gydytis nuo nustatytų priklausomybių, kaip priėmė specialistų siūlomą pagalbą, nepateikė. Priešingai byloje pateikti duomenys tik patvirtina, kad pati apeliantė nepripažįsta jos atžvilgių nustatytų priklausomybių sunkumo, o nuo siūlomos specialistų pagalbos išsisukinėja, bei nėra savikritiška savo elgesiui vaiko atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės apie apeliantės sveikatos būklę, patvirtina, kad šiuo metu pagal pateiktus duomenis nepilnamečiui likus gyventi su apeliante, kiltų grėsmė jo saugumui ir interesams.
34. Apeliacinis teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad šiuo atveju nepilnametis vaikas netinkamai buvo išklausytas, vaikas turėjo būti apklaustas teismo posėdžio metu, todėl nepagrįstai atsižvelgta į jo nuomonę. Pažymėtina, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje dėl vaiko apklausos yra nurodoma, kad vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti. Be kita ko, nurodyta EŽTT ir kasacinio teismo jurisprudencija suponuoja išvadą, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi teisę pasirinkti bet kurią iš paminėtų vaiko išklausymo formų, kuri leistų užtikrinti vaikui geriausią būdą laisvai ir nevaržomai išreikšti savo požiūrį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-943/2024).
35. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad vaiko nuomonė buvo išklausyta kelis kartus. 2025-03-25 išklausant nepilnamečio J. G. nuomonę, berniukas pasakojo, kad 2025-03-25 jis buvo su sese darželyje, bei kad iš darželio jį pasiėmė mama. J. G. nurodė, kad jį pas močiutę atvežė dėdė D., bei iš pat pradžių teigė, kad jis nežino, kodėl yra pas močiutę, tačiau po to nurodė, kad žino, tačiau nenori sakyti. J. G. rodė ant kojų mėlynes ir teigė, kad užsigavo važiuodamas su dviračiu. Berniukas pasakojo, kad mama muša jį ir sesę, tačiau daugiau nieko apie tai nepasakojo. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) B. S. gimnazijos grupės auklėtoja pateikė informaciją, reg. Nr. 7GD-4660, kurioje nurodoma, kad J. G. nurodo, kad nebenori gyventi su mama, nori bėgti pas močiutę, nes mama jį palieka su nepažįstamu „dėde“ ir kažkur išvažiuoja. Aplinkybė, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl geriausio vaiko interesus atitinkančio atsižvelgė į vaiko nuomonę iš jo pateiktų paaiškinimų specialistams ir darželio auklėtojai, savaime nepatvirtina ir neleidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai pažeidimai, susiję su vaiko nuomonės išklausymu, kad pareiškėjo į bylą pateikti duomenys yra nepatikimi ar kad pareiškėjas neobjektyviai vertina ginamo vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl vaiko paėmimo, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę tais atvejais, kuomet išsakyti subjektyvūs vaiko norai prieštarauja nustatytoms objektyvioms aplinkybėms.
36. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje surinkti duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu apeliantė dėl savo sveikatos būklė negali pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, dabartinėje situacijoje negali užtikrinti tinkamos, palankios ir saugios gyvenamosios aplinkos sūnui, dėl ko kyla reali grėsmė jo sveikatai, gyvybei bei protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Neįvykdžius vaiko paėmimo iš mamos yra didesnė galimybė ne apsaugoti, bet iš esmės pakenkti vaiko interesams.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis kasacinio teismo praktika, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba yra institucija, kuri, užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų (VTAPĮ 50 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai suponuoja išvadą, kad pirmiausia valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
38. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, įvertinus nustatytas ir išanalizuotas faktines aplinkybes, bei tai, kad, pirmiausia, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai yra nustatyta pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti aplinkybes dėl vaiko saugumo šeimoje konkrečioje situacijoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką J. G. iš motinos M. A. ir tėvo A. G.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas sprendimas nebūtų suderinamas su geriausiais vaiko interesais. Toks sprendimas priimtinas siekiant vaikui iki kol iš esmės pasikeis situacija, išlaikyti stabilią ir saugią aplinką, tenkinti vaiko poreikius ir užtikrinti interesus. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.
39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi ir tai, jog vaiką paėmus iš šeimos motinai ir toliau gali būti teikiama pagalba. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta arba šeima įvykdo visas atvejo vadybos proceso metu iškeltas sąlygas, nedelsiant organizuojamas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai; atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai, nedelsiant organizuojamas ir tais atvejais, kai atvejo vadybos metu šeimai iškeltas sąlygas galima įvykdyti vaikui esant šeimoje, nesukeliant realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Taigi, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas nedelsiant grąžinamas į šeimą. Tai reiškia, kad pagerėjus apeliantės sveikatos būklei, vaikas gali būti grąžintas mamai.
40. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
41. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.