Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorei D. R., kaltinamajam Š. M., kaltinamojo gynėjui advokatui R. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. v. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. v. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolių montuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,5 promilės neblaivumas, o būtent: 2019 m. birželio 23 d. apie 18:50 val. Kretingoje, Žemaitės alėjoje, prie PC „Maxima“ pastato Nr. 29 esančioje stovėjimo aikštelėje Š. M. vairavo automobilį Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Š. M. alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0393, 2019 m. birželio 23 d. 18.53 val. užfiksuotas 1,66 promilių neblaivumas; 2019 m. birželio 23 d. 19.11 val. - 1,70 promilių neblaivumas.

Š. M. savo kaltę pripažino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad grįžo iš užsienio atostogų, tai buvo sekmadienis, rugpjūčio 23 d., su draugais nuo pat ryto gėrė alų ir tada važiavo į parduotuvę. Kiek per visą dieną išgėrė nežino, draugai pasakė, kad jis važiavo į parduotuvę nusipirkti atsigerti, pats nieko neprisimena. Prie parduotuvės, sustojus aikštelėje, iš nugaros privažiavo pareigūnai, pamatė, kad jis automobilyje neblaivus ir ištraukė raktelius. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Jo santykiai su seserimi labai geri, mano, kad ji gali daryti jam teigiamą įtaką, kad daugiau nenusikalstų, dėl to ir nebevažiuos dirbti į užsienį, liks čia, kad sesuo galėtų jį prižiūrėti. Yra teistas už kanapių vartojimą, 2013 m. paskirtą baudą sumokėjo tik šiais metais, nes anksčiau neturėjo galimybės sumokėti. Šiuo metu jo darbo užmokestis yra apie 2500 Eur po mokesčių, todėl turi galimybę sumokėti ir iki šiol nesumokėtas administracines baudas. Automobilis priklauso lizingo bendrovei, šiai dienai yra išmokėjęs apie 2000 Eur automobilio vertės, likutinė automobilio vertė 4200 Eur. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, daugiau tai nepasikartos, dėkoja pareigūnams, kad sustabdė, nes išvengė didesnių pasekmių.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Š. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2019 m. birželio 23 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 18.50 val. Kretingoje, Žemaitės al. 29 buvo sustabdytas automobilis Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Š. M.. Vairuotojui nustatytas vidutinis 1,66 promilių girtumo laipsnis, po 18 min. atlikus pakartotinį testą nustatytas vidutinis 1,70 promilių girtumo laipsnis (b. l. 1);

2019 m. birželio 23 d. apžiūros protokolu su priedais, kuriuose užfiksuotas Š. M. vairuotas automobilis Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis Kretingoje, Žemaitės al. 29 PC „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, neįgaliesiems skirtoje vietoje (b. l. 9-17);

asmens blaivumo patikrinimo rezultatais, kuriuose užfiksuota, kad Š. M. 2019 m. birželio 23 d. 18.53 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0393 nustatytas 1,66 promilių girtumas, 2019 m. birželio 23 d. 19.11 val. tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 1,70 promilių girtumas (b. l. 20)

alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM 0393 patikros sertifikatu Nr. 0971589, patvirtinančiu, kad alkotesterio patikra, kuriuo nustatytas Š. M. neblaivumas galioja iki 2019 m. spalio 15 d. (b. l. 21).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą Š. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo automobilį Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Š. M. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu Alcotest 6810, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, todėl pagrindo abejoti nustatytu Š. M. neblaivumu teismas neturi. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Teisme gautas A. M. prašymas atleisti kaltinamąjį Š. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, tik visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

Š. M. padarė nesunkų nusikaltimą, 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu ir 2013 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo teistas už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą ir paskirtas bausmes yra atlikęs. Nors prokurorė nurodė, jog esant šioms aplinkybėms negalima laikyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą, teismų praktikoje aplinkybė, kad asmuo nusikalto prieš tai padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir atlikęs bausmę, nelaikoma kliūtimi taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008).

Kaltinamasis Š. M. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Š. M. padaryta nusikalstama veika žala nepadaryta.

Kita būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Kaip jau minėta Š. M. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nors ir laikomas nusikaltusiu pirmą kartą, byloje esantys duomenys rodo, kad jis anksčiau buvo teistas už dviejų baudžiamųjų nusižengimų padarymą. Be to, byloje esantis išrašas iš administracinių nusižengimų registro rodo, kad Š. M. buvo eilę kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra nesumokėjęs daugiau kaip dešimt paskirtų baudų. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja Š. M. ir nesuteikia pagrindo manyti, jog Š. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl nėra teisinio pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Taip pat teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, jog laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju laiduotoja A. M. yra Š. M. sesuo. A. M. neteista, administracinėmis nuobaudomis bausta ir turi galiojančių nuobaudų, darbdavio charakterizuojama teigiamai, gyvena kartu su broliu. Nors Š. M. tvirtino, jog sesuo A. M. gali daryti jam teigiamą įtaką, jų santykiai yra šilti, nebevyks dirbti į užsienį, kad sesuo jį galėtų prižiūrėti, teismo vertinimu tai, kad Š. M. nusikalstamą veiką padarė gyvendamas su seserimi ir tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo, kelia pagrįstų abejonių ar A. M. yra tinkamas asmuo daryti teigiamą įtaką Š. M.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atleisti Š. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra teisinio pagrindo.

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Š. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Š. M. laikomas neteistu ( b. l. 61-62), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 53), psichikos sveikatos įstaigose negydytas, dirbantis (b. l. 49).

Įvertinus visų aplinkybių visumą, Š. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, skirtina bausmės minimumui artima 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam pripažinus kaltę, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio 23 d. iki 2019 m. birželio 25 d. (b. l. 114-117) ir laikytina, kad Š. M. yra įvykdęs 4 MGL (200 Eur) dydžio baudą.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, Š. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles: vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones įstatymo numatytam trejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2019 m. liepos 3 d.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju Š. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas ne jam pačiam, o UAB „MOGO LT“ priklausantį automobilį, kuri, perduodama automobilį valdyti Š. M. apie tai, kad jis vairuos neblaivus, nežinojo. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, jog trečiajam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Teismas, atsižvelgdamas į Š. M. nustatytą girtumo laipsnį, pagal specialisto išvadą - mažiausia koncentracija kraujyje – 1,66 promilės etilo alkoholio, tai, kad Š. M. laikomas nusikaltusiu pirmą kartą, savo kaltę pripažino, savo elgesį vertina blogai, nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, jauno amžiaus, turi nesumokėtų administracinių baudų, o automobilio Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė be PVM yra 4190 Eur, sprendžia, jog visos automobilio Volvo S80 vertės konfiskavimas iš Š. M. būtų akivaizdžiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o prevenciniai tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti konfiskuojant dalį automobilio vertės, t. y. 2000 Eur.

Š. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 119-120), dokumentų paėmimas (b. l. 122-123), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 127-128) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paimtas dokumentas – Š. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas pažymėjimą išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Š. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Š. M. 40 MGL (2000 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 23 d. iki 2019 m. birželio 25 d. ir laikyti, kad Š. M. yra įvykdęs 4 MGL (200 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi paskirti Š. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2019 m. liepos 3 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis paskirti Š. M. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti dalį automobilio Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, t. y. 2000 Eur (du tūkstančius eurų).

Š. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paimtą dokumentą Š. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti pažymėjimą išdavusiai institucijai VĮ Regitra.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.