Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Kristinai Latožienei, gynėjui Nijolei Gaižutienei, nukentėjusiajam T. Z. , Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2008 m. spalio 16 d., apie 14.00 val., Aukštaičių gatvėje, ties namu Nr. 3, Utenos m., iš anksto susitaręs ir dalyvaudamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta ( BPK 3 str. 1 d. 7 p. ), saugodamas, kad niekas nepastebėtų ir siekdamas laiku įspėti apie gresiantį pavojų, kartu sustabdė einantį T. Z. , pareikalavus, kad T. Z. atiduotų 20 litų, o pastarajam nesutikus, jis kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta ( BPK 3 str. 1 d. 7 p. ) pagrasino, kad sumuš ir taip atimdamas galimybę T. Z. priešintis, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta ( BPK 3 str. 1 d. 7 p. ) iš nukentėjusiojo piniginės ištraukus, užvaldė T. Z. 200 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. Z. 200 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. spalio 16 d., apie 14 val., sutiko pažįstamą Ž. U. , kuris pasakė, kad žino kaip gauti pinigų. Jis pasakė, kad jam tik reikės pastovėti, o jis prašys pinigų. Vėliau prie profesinės mokyklos pamatė einantį jaunuolį. Priėjęs Ž. U. paprašė pinigų, o jis tik stovėjo šalia nukentėjusiojo ir nieko nedarė. Ž. U. grasino, kad nukentėjusįjį sumuš, jei neduos pinigų. Nukentėjusysis pinigus atidavė. Jis nukentėjusiajam negrasino.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis T. Z. parodė, kad 2008 m. spalio 16 d., apie 13-14 val. ėjo gatve pro profesinę mokyklą. Beeinant prie jo priėjo du jaunuoliai. Vienas iš jų aukštesnis paklausė kiek turi pinigų ir pareikalavo juos atiduoti. Šis aukštesnis jaunuolis grasino jį sumušti, jei neduos pinigų, o kaltinamasis sakė, kad reikia klausyti aukštesniojo jaunuolio. Vėliau aukštesnysis jaunuolis pagriebė iš jo rankų piniginę ir pabėgo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, yra Aukštaičių gatvėje, Utenos m., pėsčiųjų takelyje, prie kavinės „Abuva“. Nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota ( b. l. 6-8 ).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusysis atpažino Ž. U. ir M. M. kaip asmenis, kurie grasindami panaudoti fizinį smurtą iš jo pagrobė 200 Lt ( b. l. 12-14, 15-17 ).

Iš nukentėjusiojo T. Z. , M. M. , Ž. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolų ( b.l.18-24, 86-93, 54-59) matyti, kad jie visi nurodė, kad pinigai buvo pagrobti Utenos mieste, netoli kavinės „Abu“, esančios Aukštaičių g. 3. Tiek nukentėjusysis ir įtariamieji nurodė, kad jie buvo priėję prie nukentėjusiojo iš abiejų šonų ir grasino panaudoti fizinį smurtą, jei nukentėjusysis neduos pinigų.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. paskelbti M. M. , Ž. U. , nukentėjusiojo T. Z. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

M. M. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. spalio 16 d., apie 14 val., sutiko pažįstamą Ž. U., su kuriuo nusprendė eiti link profesinės mokyklos ir apiplėšti kokį nors žmogų. Eidami Aukštačių gatve susitarė, jog jis saugos ir stebės, jog niekas nematytų, o Ž. U. pareikalaus pinigų. Tuomet pamatė nuo profesinės mokyklos einantį jaunuolį, tai yra T. Z. , kuris rankose nešėsi maišelį. Abu priėjo prie T. Z. . Jis ėjo šalia nukentėjusiojo, Ž. U. taip pat ir paprašė paskolinti 20 Lt. T. Z. atsakė, kad jų neturi. Tada kaip abu tarėsis, pradėjo jam grasinti, liepė nemeluoti. Ž. U. pasakė, jog jei neduos pinigų, tai gaus į snukį. T. Z. buvo išsigandęs ir iš kelnių galinės kišenės išsitraukė piniginę. Nukentėjusysis atsegė piniginę, o Ž. U. tuo metu greitai ištraukė iš jos pinigus po 20,50, 10 Lt kupiūromis, viso 200 Lt. Tada nuo nukentėjusiojo paėjo toliau, užvaldytus pinigus pasidalino per pusę. Pats pinigus išleido pirkdamas alkoholį, cigaretes. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ( b. l.83-84).

Ž. U. apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2008 m. spalio 16 d., apie 14.00 val. kartu su M. M. ėjo Aukštaičių gatve, Utenos m., link „Abuvos“. Eidami tarėsi, jog reikia apiplėšti kokį nors žmogų. Eidami link Smėlio gatvės pamatė einantį jaunuolį, kaip vėliau sužinojo, tai T. Z. , kuris rankoje nešėsi maišelį. Iš pradžių jį stebėjo ir sekė, o po to pribėgo prie jo ir paprašė paskolinti ar tai duoti 20 Lt. Nukentėjusysis pasakė, kad pinigų neturi. Tada jis pareikalavo parodyti piniginę, liepė nemeluoti ir pagrasino, jog „gaus į snukį“. Jis su M. M. ėjo greta nukentėjusiojo. Po šių žodžių T. Z. išsigando ir iš galinės kelnių kišenės išsitraukė piniginę. T. Z. atsisegė piniginę ir tada jis iš jos ištraukė 200 Lt, buvo po 50, 20 ir 10 Lt kupiūromis. Iškart pusę pinigų perdavė M. M. . Nukentėjusysis nesipriešino, tylėjo bijodamas, jog bus panaudotas fizinis smurtas. Piniginė liko pas T. Z. rankose. Tuomet abu nuo nukentėjusiojo nuėjo. Pinigus išleido cigaretėms, alkoholiniams gėrimams. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ( b.l.51-52).

Nukentėjusysis T. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini) 2008 m. spalio 16 d., apie 14 val. išėjo iš bendrabučio ir ėjo į paskaitas. Su savimi nešėsi maišelį su maisto produktais, kuriuos ketino užnešti pakeliui savo tetai. Eidamas Aukštaičių gatve, šalia autobusų stotelės, pamatė sėdinčius du jaunuolius. Jaunuoliai jį pamatę, perėjo gatvę ir ėjo iš paskos jo. Jis paspartino žingsnį ir tuomet abu jaunuoliai prie jo pribėgo. Tada jo paklausė „ar turi pinigų“. Tada dar pasakė, jog jei neduos pinigų, tai nusives į šalia esantį miškelį ir sumuš. Nukentėjusiojo teigimu, jis bandė nepasiduoti, ėjo toliau į priekį. Vaikinai vis tiek neatstojo, ėjo šalia, vienas iš dešinės pusės, o kitas iš kairės pusės. Aukštesnis vaikinas vis grasino žodžiais, kad suspardys ir sumuš, jei neduos pinigų. Kitas vaikinas taip pat liepė nemeluoti, duoti pinigus. Tada jis jiems pasakė, kad duos 20 Lt, nes daugiau neturi. Tada iš kišenės išsitraukė piniginę ir ketino duoti 20 Lt, bet aukštesnis vaikinas staiga iš rankų ištraukė piniginę ir iš jos pasiėmė 200 Lt. Piniginę grąžino atgal ir paėjęs į priekį pradėjo skaičiuoti pinigus. Tada jis pradėjo jo draugo prašyti, kad šis įkalbėtų savo draugą grąžinti pinigus. Tačiau tas vaikinas sakė, jog neįkalbinės ir abu nubėgo Smėlio gatvės kryptimi. Jis piniginę ištraukė bijodamas, kad vaikinai gali jį sumušti, galvojo, jog jiems duos 20 Lt ir vaikinai atstos. Grasinimas buvo realus, vaikinai jį buvo apstoję iš šonų, vienas ir dešinės, o kitas iš kairės ir grasino. Piniginėje buvo 200 Lt. Viena kupiūra 100 Lt, viena 50 Lt, o kitos kupiūros smulkesnės ( b. l.9-10 ).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo netoli nukentėjusiojo, jam negrasino, pinigų neėmė, t.y. nedalyvavo plėšime. Tačiau, iš nukentėjusiojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis nurodė, kad abu vaikinai, taip pat ir kaltinamasis, buvo jį apstoję iš abiejų pusių, kaltinamasis Ž. U. grasinant panaudoti fizinį smurtą, jam pritarė ir liepė klausyti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, apklaustas įtariamuoju, ir Ž. U., apklaustas įtariamuoju parodė, kad jie atvyko į Aukštaičių gatvę tikslu apiplėšti kokį nors praeivį. Taip pat jie jau buvo aptarę kas kokius veiksmus atliks plėšimo metu. Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, kaltinamasis ir Ž. U. veikė pagal iš anksto suderintą planą ir kiekvienas iš jų atliko veiksmus, kuriuos jau buvo tarpusavyje aptarę. Todėl kaltinamojo aiškinimas, kad jis nedalyvavo plėšime, kaip prieštaraujantis byloje esančiam įrodymų visetui atmestinas.

Kaltinamojo M. M. nurodytos nukentėjusiojo užpuolimo vieta, reikalavimas perduoti pinigus, atitinka įvykio vietų apžiūros metu užfiksuotas bei nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Taip pat šių aptartų įrodymų visetas duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis norėjo grasindamas panaudoti fizinį smurtą užvaldyti svetimą turtą ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis ir Ž. U. atliko veiksmus, kurie atitinka plėšimo objektyviuosius požymius, t.y. sudarė nukentėjusiajam grėsmingą situaciją, patvirtino fizinio smurto panaudojimo galimybę, o Ž. U. pinigus užvaldė, todėl kaltinamojo veika vertintina kaip plėšimas padarytas bendrininkų grupėje. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 180 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str.1 d. 2, p. ). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą būdamas nepilnamečiu, nusikaltimą padarė būdamas neteistas (b. l. 102), po šios nusikalstamos veikos vėl padarė nusikalstamą veiką, administracine tvarka baustas 2008-09-15 pagal LR ATPK 50 str. – 150 Lt bauda (b. l. 99), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas ( b. l. 96 ), charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 98 ), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 98), jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str., į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybę, daro išvadą, kad jam skirtina minimali arešto bausmė.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str. str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti penkiolikos parų areštą.

Bausmė pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo momento.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2008-11-05 iki 2008-11-06 ( vieną parą ).

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.