Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės H. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų P. L. D. ir J. D. ieškinį atsakovei H. G. dėl nuotekų šulinių įteisinimo be bendraturtės atsakovės sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria priimtas ieškovų P. L. D. ir J. D. atsisakymas nuo ieškinio atsakovei H. G. dėl nuotekų šulinių įteisinimo be bendraturtės atsakovės sutikimo bei civilinė byla nutraukta.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovų P. L. D. ir J. D. ieškinį atsakovei H. G. dėl nuotekų šulinių įteisinimo be bendraturtės atsakovės sutikimo. Teisme 2016-03-29 gautas ieškovų pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo jie, be kita ko, prašė priteisti jiems iš atsakovės 100 Eur už advokato pagalbą. Ieškovai atsisakyme nuo ieškinio nurodė, kad atsakovė H. G. pateikus ieškinį teismui, ieškinio reikalavimus įvykdė, todėl jie atsisako ieškinio. Pažymėjo, jog atsakovė piktybiškai vilkino laiką ir neteikė sutikimo, dėl ko ieškovai turėjo išlaidų, kadangi teismui teko skųsti antstolio veiksmus, papildomai kreiptis dėl terminio pratęsimo įteisinti nuotekų šulinius.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.1 d.). Taip pat įstatyme yra numatyta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (CPK 140 str. 1 d.).

CPK 94 str. 1 d. numato, jog tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovai pateiktu ieškiniu siekė, jog būtų pripažinta jų teisė įteisinti dviejų nuotekų šulinių, adresu (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją be atsakovės H. G. sutikimo. Ieškinyje ieškovai teigė, kad namo bendraturtė H. G. piktybiškai neduoda sutikimo įteisinti šulinių rekonstrukciją, nepaisant to, kad nuotekų šuliniai nepažeidžia atsakovės interesų, o visos kitos aplinkybės jai yra gerai žinomos. 2016-03-29 teisme gautas ieškovų atsisakymas nuo ieškinio, kuriame ieškovai nurodė, jog pateikus ieškinį teismui, atsakovė ieškinio reikalavimus įvykdė, todėl ginčas tapo nebeaktualus. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi priėmė ieškovų P. L. D. ir J. D. atsisakymą nuo ieškinio atsakovei H. G. dėl nuotekų šulinių įteisinimo be bendraturtės atsakovės sutikimo ir civilinę bylą nutraukė, tačiau netenkino šalių prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad šiuo atveju negalima nustatyti vienos šalies netinkamo elgesio, todėl kiekviena šalis lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė H. G. skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi proceso metu ji elgėsi tinkamai. Nurodė, jog atsakymą ieškovams pateikė tik vieną dieną pavėlavusi, todėl teismas turėjo įvertinti jos geranoriškumą ir nenorą bylinėtis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

Byloje nustatyta, kad 2016-01-15 raštu ieškovai P. L. D. ir J. D. kreipėsi į atsakovę H. G. dėl sutikimo įteisinti nuotekų šulinių rekonstrukciją, nurodydami, jog su nuotekų šulinių projektu ji gali susipažinti per infosistemą (b. l. 8), tačiau atsakovė pareikalavo pateikti nuotekų šulinių rekonstrukcijos projektą (b. l. 9). 2016-01-30 į atsakovę buvo kreiptasi pakartotinai, pateikiant ir projektą (b. l. 10), tačiau 2016-02-11 raštu atsakovė nepateikė jokio atsakymo ir nurodė, kad jį pateiks iki 2016-02-25 (b. l. 11). Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atskirajame skunde apeliantė pripažino, jog iki 2016-02-25 atsakymo ieškovams nepateikė, kadangi tik 2016-02-26 paštu ieškovams išsiuntė savo sutikimą dėl ieškovų parengto buitinės nuotekynės projekto. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad pati atsakovė nesilaikė savo pačios nustatyto termino pateikti sutikimą ieškovams, ir nors terminas buvo praleistas tik pora dienų, tačiau tokio atsakovės procesinio elgesio negalima pripažinti tinkamu. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė iš ieškovų atsakovės naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kita vertus, ieškovų P. L. D. ir J. D. procesinio elgesio taip pat negalima pripažinti tinkamu. Kaip jau minėta, atsakovė H. G. žadėjo atsakymą į ieškovų prašymą dėl sutikimo rekonstrukcijai pateikti iki 2016-02-25, tačiau iš registracijos žymos ant ieškovų pateikto ieškinio matyti, kad į teismą ieškovai kreipėsi 2016-02-22, t.y. neišlaukę atsakovės nurodyto termino. Tokie ieškovų procesiniai veiksmai vertintini kaip skuboti, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie vėliau pareikšto ieškinio atsisakė būtent dėl to, kad atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimus. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovės ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju negalima nustatyti vienos šalies netinkamo elgesio, kadangi tiek ieškovai, tiek ir atsakovė procese elgėsi netinkamai ir/ar skubotai. Dėl išdėstyto yra pagrįsta Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicija, kad šiuo atveju kiekviena šalis turėtų likti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.