Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- pagal BK 243 straipsnį areštu 20 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, M. A. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 13 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės dalimi, M. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020-01-22 08 val. 32 min. iki 2020-01-23 09 val. 30 min. (2 paros).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, M. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant R. Ž. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą ir užvedimo raktelį su pulteliu.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl M. A. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.

6.1. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. A. gynėjas adv. D. Vaičiulis iš esmės nesutinka su jo ginamajam paskirta bausme, tačiau skunde kelia klausimą, ar pagrįstai M. A. yra nubaustas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi M. A. nebuvo sulaikytas ir girtumas jam nebuvo nustatytas vairuojant transporto priemonę, o stovinčiame automobilyje jam miegant. Dėl to teisėjų kolegija, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6.2. Iš nuteistojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad jis ne tik pripažino, jog R. Ž. automobilį vairavo išgėręs, bet ir parodė, kad alkoholį vartojo ne tik pas R. Ž. namuose, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, bet ir iki ateidamas pas R. Ž. į butą. Liudytojas R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kartu su M. A. alkoholį vartojo jo namuose, po to važiavo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kad po to jis automobilyje užmigo, o atsibudęs pamatė, kad jo automobilį vairuoja M. A., tada jis liepė sustoti, persėdo į priekinę keleivio vietą ir atėmęs iš M. A. automobilio raktelius, užmigo, atsibudo, kai juos pažadino atvykę prie automobilio policijos pareigūnai. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nuteistasis ir liudytojas R. Ž. neparodė, kad važiuojant iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje buvo vartojamas alkoholis. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad automobilyje rasta tuščia tara buvo palikta iš anksčiau. Atsižvelgiant į šiuos nuteistojo ir liudytojo R. Ž. parodymus apie alkoholio vartojimą, miegojimą automobilyje kol atvyko policijos pareigūnai, į policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes („prabudęs M. A. sunkiai orientavosi aplinkoje, dėl ko su jais nebendravo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, testą paliesti nosies galą atlikti atsisakė (t. 1, b. l. 11)), į liudytoju apklausto policijos pareigūno M. A. parodymus, kad M. A. nurodė, jog alkoholį vartojo seniai, kad po girtumo nustatymo du kartus M. A. vis užmigdavo (t. 1, b. l. 87–88), kad policijos pareigūnai nuo pranešimo gavimo į įvykio vietą atvyko pakankamai greitai nuo gauto pranešimo (per 10-15 minučių), kad M. A. per du tikrinimus buvo nustatytas didesnis nei 2 promilių girtumas, daroma išvada, kad alkoholį M. A. vartojo ne sustojusiame automobilyje, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o anksčiau, ir automobilį jis vairavo jau būdamas neblaivus, ir jo girtumas vairuojant automobilį akivaizdžiai buvo didesnis nei 1,5 promilės. Dėl to M. A. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

7. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo sušvelninti jo ginamajam nuosprendžiu paskirtą bausmę.

7.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

7.2. Nuteistasis M. A. padarė ne tik nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bet ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje. Šias abi nusikalstamas veikas nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7.3. Nuteistasis M. A. nevedęs, turi sugyventinę, su kuria kartu nuomojasi butą, nuo 2019-12-10 vykdo individualią veiklą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos M. A. charakteristikos matyti, kad jis šioje įmonėje dirba 1,5 metų, darbdavio – direktoriaus S. M. – charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 111). Skunde nurodyta aplinkybė, kad M. A. įsipareigoja koduotis nuo alkoholizmo, yra svarbi, tačiau tai tėra deklaratyvus teiginys, nes užsikoduoti nuo alkoholizmo nuteistasis galėjo padaryti ir neverčiamas jam nepalankaus teismo sprendimo.

7.4. Taip pat iš bylos matyti, kad M. A. anksčiau buvo teistas 7 kartus, paskutinį kartą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui pagal ankstesnį teismo sprendimą bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. M. A. taip pat buvo baustas administracine tvarka – per penkerius metus buvo baustas 19 kartų, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, KET pažeidimais, kuriuos nuteistasis padarė būdamas neblaivus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (iš viso nesumokėta baudų už 2 621 Eur). Taigi, M. A. ankstesni teistumai ir baustumai už administracinius nusižengimus jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti nusikaltimus ir administracinius nusižengimus. Iš šių paminėtų aplinkybių matyti, kad paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu), taikytu bausmės vykdymo atidėjimu bei administracinėmis nuobaudomis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis įvykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas.

7.5. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys (darbas, faktinė sutuoktinė, įsipareigojimas koduotis nuo alkoholizmo) vertinamos kaip apelianto siekis sušvelninti savo teisinę padėtį ir išvengti realios bausmės. Kitos paminėtos aplinkybės (baustumai, teistumai) itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai apylinkės teismas nuteistajam parinko griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o pagal BK 243 straipsnį – areštą.

7.6. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad yra pagrindas M. A. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir jam skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę – baudą arba laisvės apribojimą. Taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir nuteistajam M. A. paskirti švelnesnę nei sankcijose numatytos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas ar areštas – nėra pagrindo, nes nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, nėra nustatyta kitų aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad M. A. turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėtų nuobaudų dydis yra 2 621 Eur), o pagal BK 47 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą bauda gali būti nustatoma nuo 15 iki 500 MGL (nuo 750 iki 25 000 Eur (vidurkis būtų 12 875 Eur)), už nesunkų nusikaltimą bauda gali būti nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL (nuo 2 500 iki 100 000 Eur (vidurkis būtų 51 250 Eur)), kad ankstesniu nuosprendžiu nuspręsta iš M. A. konfiskuoti turto už 1 522 Eur, daroma išvada, kad M. A. nebūtų pajėgus sumokėti jam skirtinos baudos už jo padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat nėra pagrindo M. A. skirti ir laisvės apribojimą. Šiuo skundžiamu nuosprendžiu jis yra nuteistas už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, todėl nėra pagrindo manyti, kad M. A. tinkamai vykdys laisvės apribojimo bausmę. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, konstatuojama, kad tenkinti advokato prašymą ir jo ginamajam M. A. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. skirti baudą ar laisvės apribojimą, nėra pagrindo.

7.7. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas teigia, kad nepagrįstai M. A. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta per griežta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, mano, kad galėjo būti paskirta minimali 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

7.8. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto (vidurkis būtų 27,5 paros). BK 281¹ straipsnio 1dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas iki 1 metų (bausmės vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų). Esant vienai nuteistojo M. A. atsakomybę lengvinančiai ir dviem sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad M. A. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra adekvačios nuteistojo asmenybei ir padarytoms nusikalstamoms veikoms. Nuteistajam paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, švelninti jų nėra pagrindo. Skirti nuteistajam minimalaus dydžio bausmę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, nes M. A. už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą nuteistas jau antrą kartą, be to, būdamas neblaivus daro ir administracinius nusižengimus, pažeidinėja KET reikalavimus, o tai itin neigiamai charakterizuoja M. A.. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę nuteistajam M. A., BK 63, 64, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė, M. A. paskirta galutinė bausmė taip pat nėra per griežta, švelninti jos nėra pagrindo.

7.9. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir M. A. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant papildomas poveikio priemones ir įpareigojimus.

7.10. Tiek iki 2020 m. liepos 1d. galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalis, tiek ir šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors M. A. nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų tyčinį nusikaltimą, jam paskirta subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo M. A. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes jis anksčiau buvo teistas net 7 kartus, tarp jų ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neblaivus transporto priemonę vairavo praėjus tik vienam mėnesiui po to, kai už analogišką veiką jis buvo nuteistas atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams. Be to, iš bylos matyti, kad M. A. bausmės vykdymo atidėjimo institutas buvo taikytas ne kartą (2011-10-21, 2018-06-14, 2019-12-13), taip pat ne kartą jam paskirta švelnesnė bausmė (laisvės apribojimas) nevykdant bausmės sąlygų buvo pakeista griežtesne bausme – areštu. Pažymėtina, kad prie apeliacinio skundo pridėtoje Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2020-06-22 pateiktoje pažymoje apie tai, kaip M. A. vykdo probacijos sąlygas nurodyta, kad jis Probacijos tarnybos yra stebimas nuo 2020-01-21 ir per šešis probavimo mėnesius jis buvo tikrintas 8 kartus ir 2 kartus nebuvo rastas nustatytu laiku savo gyvenamojoje vietoje, tuo jis pažeidė teismo įpareigojimą neišeiti iš namų nustatytu laiku (t. 2, b. l. 110). Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių, net tris kartus taikyto bausmės vykdymo atidėjimo nepadarė ir po jam taikytų poveikio priemonių darė naujus teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad M. A. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to dar kartą atidėti M. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

7.11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. A. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžio.