Utenos apylinkės teismo nutartis

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities VPK Visagino PK pareigūnai 2015-12-22, I. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 49P-46886484-15 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., kaltindami jį tuo, kad jis 2015-12-22, apie 3 val. 18 min., viešoje vietoje, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,11 prom., girtumas) įžeidė policijos pareigūnų M. T. ir M. J. garbę ir orumą, išreikšdamas rusų kalba žodžiais „pidarasai“, „menty svoločiai“, bei nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo ir reikalavimo nusiraminti,

t.y. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d..

Administracinio teisės pažeidimo byla į teismą gauta 2015-12-29. Teismo posėdis Utenos apskrities VPK Visagino PK pareigūnų joje paskirtas 2016-01-06, 10 val..

Administracinio teisės pažeidimo protokolas su medžiaga grąžinami Utenos apskrities VPK Visagino PK.

Lietuvos Respublikos ATPK 280 str., numato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus: ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą; ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga; ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą; ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą; ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai.

Atsiųsdami administracinio teisės pažeidimo bylą teismui, Utenos apskrities VPK Visagino PK pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokole ar prie jo pridėtoje medžiagoje nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima įsitikinti jog M. T. ir M. J. yra policijos pareigūnai, ir kokios jų pareigos, bei kokiame policijos komisariate jie dirba. Taip pat nepateikti duomenys jog M. T. ir M. J. 2015-12-22 buvo tarnyboje. Neaišku kuo remiantis tyrėja A. S. surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą I. L. padarė išvadą, jog I. L. išsakydamas žodžius „pidarasai“, „menty svoločiai“, galimai policijos pareigūnų atžvilgiu, įžeidė jų garbę ir orumą, nes šie pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti ir nenurodė, kad tokie žodžiai įžeidė būtent jų, kiekvieno individualiai, garbę ir orumą. Taip pat nėra aišku, ką reiškia, kokia jo reikšmė, policijos pareigūnų nurodomas žodis „pidarasai“. To neišsiaiškinus, negalima įvertinti, ar šis žodis iš tikrųjų yra įžeidžiantis, ir ar toks žodis iš tikrųjų yra.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu I. L. nebuvo apklaustas. Byloje nėra jo paaiškinimo (pasiaiškinimo). Nežinant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens pozicijos dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo, sudėtinga organizuoti bylos nagrinėjimą, nes nėra aišku ar į bylos nagrinėjimą reikia kviesti liudytojus, nukentėjusiuosius, išreikalauti kitus įrodymus. Be to šis trūkumas trukdytų išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą tuo atveju jeigu traukiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyktų į teismo posėdį ir/ar jo nepavyktų atvesdinti į teismo posėdį. Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens pasiaiškinimas yra būtinas ikiteisminio tyrimo metu, nes to reikalauja įstatymas. Medžiagoje nėra duomenų, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo atsisakė duoti parodymus, ar nedalyvavo surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl tyrėja privalėjo apklausti traukiamą administracinėn atsakomybėn asmenį dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo renkami įrodymai, jie nepateikti teismui (pvz.: garso įrašas darytas tarnybiniu diktofonu, kuriame girdėtųsi galimai įžeidžiantys žodžiai ir taip būtų galima patikrinti, kokie tiksliai žodžiai buvo išsakyti, ir ar jie buvo išsakyti ir pan.).

Tokių būtinų procesinių veiksmų neatlikimas ikiteisminio tyrimo metu trukdo greitai nagrinėti bylą teisme. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas kokybiškai, išsamiai, o ne formaliai ir šabloniškai.

Be to administracinio teisės pažeidimo protokole nėra ir kitų reikalingų ir būtinų duomenų, kurių būtinumą numato įstatymas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra šių duomenų: liudytojų ir nukentėjusiųjų vardų, pavardžių, adresų; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimo; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimo – jo prašymo siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.

Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d., numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo protokolo formą ir jos pildymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

To paties straipsnio 4 d., numato, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus.

Taigi Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d., reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti kitokias žinias, būtinas bylai išspręsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d., numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. 1 dalį, 260 str., 284 str. 2 d. yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu. Ši teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat, pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, ir todėl perduoti bylą nagrinėti kitai institucijai. Šios funkcijos Administracinių teisės pažeidimų kodekso yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Teismas, nustatęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti duomenys neatitinka bylos aplinkybių, kelia abejones jų atitikimu tikrovei, ir tai kliudo teismui nagrinėti bylą, turi vertinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, ir privalo grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad būtų pašalinti trūkumai. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

I. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas galimai pažeidžia atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis kaltinamas,.

Kaip jau minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

Todėl teisėjas mano, jog administracinė byla yra neparuošta, protokolo duomenys kelia abejonių, nes protokole užfiksuotų duomenų trūksta priimti objektyvų ir teisėtą nutarimą dėl tinkamai nenurodytų teisės pažeidimo padarymo aplinkybių. Esant šiems trūkumams, byla turi būti perduota ją inicijavusiai institucijai trūkumų pašalinimui ir detalesniam ištyrimui.

Dėl paminėtų aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo tirti Utenos apskrities VPK Visagino PK, kaip institucijai, surašiusiai I. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d., 280 str. 1 d. 2 p., 284 str. 1 d., 287 str.,-

nutarė:

Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11-631-844/2015, kurioje 2015-12-22, administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 49P-46886484-15, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., surašytas I. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš naujo tirti Utenos apskrities VPK Visagino PK.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.