Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-04-22 · Civilinė byla Nr. 2S-199-280/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-22
Bylos Nr.
2S-199-280/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskitė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
Atsakovas
G. J.
Ieškovas
N. J.
Civilinė byla Nr. 2S-199-280/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 122.4; 106.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės, Margaritos Dzelzienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2434-223/2009 pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo laikė nepaduotu ir jį grąžino apeliantui (b. l. 125), nes jis nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, kuriuos teismas nurodė 2009-12-16 nutartyje.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-31 nutartį (kaip po to išspręsti klausimą nenurodo).

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 31 d. nutartimi nustatė, kad jis neįvykdė teismo 2009-12-16 nutartimi duotų nurodymų pašalinti apeliacinio skundo trūkumus (juo yra skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-17 sprendimas), nes už apeliacinį tesumokėjo tik dalį, 20 Lt, žyminio mokesčio, o pagal apeliacinio skundo reikalavimus, jis iš viso turėjo sumokėti 203 Lt žyminio mokesčio ir todėl apeliacinį skundą jam grąžino. Tvirtina, kad jis, vykdydamas teismo 2009-12-16 nutartį, padavė naują (pakoreguotą) apeliacinį skundą (b. l. 121–122), kuriuo, kaip jis suprato, pašalino teismo 2009-12-16 nutartimi nurodytus trūkumus, nes už jį sumokėjo 20 Lt žyminį mokestį (jis nėra teisininkas ir mano kad žyminį mokestį sumokėjo). Teismas nutartyje šalinti trūkumus nenurodė, kokio dydžio mokestį reikalinga sumokėti, tačiau paduodamas šį atskirąjį skundą prideda primokėto žyminio mokesčio kvitą, kaip grąžindamas apeliacinį skundą nutartyje nurodė apylinkės teismas, tai yra 183 Lt (b. l. 129). Teismas turėjo į tai atsižvelgti ir jam nustatyti naują terminą primokėti žyminiam mokesčiui, o ne grąžinti apeliacinį skundą ir taip užkirsti kelią į apeliaciją, teisminę gynybą ir teisingą ginčo išsprendimą. Tuo teismas nesilaikė CPK 2, 3 straipsnių reikalavimų, teisingumo ir protingumo principų.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 337 str. 1 d. 3 p. ir CPK 329 str. 1 d.), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl apeliacinio skundo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Panevėžio m. apylinkės teismas grąžino apeliantui G. J. apeliacinį skundą iš esmės tik dėl to, kad jis už apeliacinį skundą sumokėjo 20 Lt žyminio mokesčio, nors pagal reiškiamus reikalavimus (vienas neturtinis reikalavimas ir reikalavimas sumažinti 2 vaikams išlaikymą nuo 300 Lt iki 200 Lt kas mėnesį) privalėjo sumokėti 203 Lt (CPK 316 str.). Šie pirmosios instancijos teismo 2009-12-31 nutartyje argumentai, kad apeliantas, paduodamas naują apeliacinį skundą po trūkumų pašalinimo už jį tesumokėjo 20 Lt yra teisingi (b. l. 120–123 ir 124), tačiau žyminio mokesčio paskaičiavimą teismas atliko tik grąžindamas apeliacinį skundą atsakovui. 2009-12-16 nutartyje (b. l. 116–117) dėl trūkumų šalinimo. Teismas, kaip teisingai nurodo apeliantas atskirajame skunde, nenurodė, kokio dydžio žyminį mokestį reikalinga sumokėti už paduodamą apeliacinį skundą. Toje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovas apeliaciniame skunde ginčijamos sumos nenurodo, jo prašymas tinkamai nesuformuluotas, žyminio mokesčio šiuo metu suskaičiuoti neįmanoma. Taip pat šioje nutartyje teismas nurodė ir kitus apeliacinio skundo trūkumus, būtent, kad skunde neaiškiai ir nerišliai dėstomos aplinkybės, kuriomis galėtų būti grindžiamas reikalavimas, nėra aiškiai suformuluotas apeliacinio skundo dalykas, nenurodyti teisiniai argumentai ir nesumokėtas įstatymu nustatyto dydžio — 3 % žyminis mokestis nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.) bei nepareikšta nuomonė dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. 2009-12-16 nutartimi apeliantas buvo įpareigotas iki 2009-12-30 pašalinti paminėtus apeliacinio skundo trūkumus. Apeliantas G. J., kaip jis nurodo, pašalinęs trūkumus, 2009-12-30 pateikė naują apeliacinį skundą ir pateikė žyminio mokėjimo kvitą apie žyminio mokesčio sumokėjimą 20 Lt (b. l. 120 –123, 124). Kaip matyti, naujame apeliaciniame skunde po trūkumų šalinimo (ištaisymo), apeliantas prašo iš dalies panaikinti teismo 2009-11-17 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo formulavimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl priteisto nepilnamečių vaikų D. ir J. išlaikymo dydžio ir formos, dėl 1 000 Lt kompensacijos iš jos pritesimo, dėl bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimo valstybei ir ieškovei (iš viso 655 Lt) ir priimti naują sprendimą. Prašo nustatyti, kad santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės, nustatyti, kad ieškovė N. J. yra vaikams D. ir J. teikiamo materialinio išlaikymo tvarkytoja ir įpareigoti ieškovę kiekvieno mėnesio pabaigoje raštu pateikti jam ataskaitą apie vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, 2009-11-17 teismo sprendimu iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. ir J. pakeisti ir priteisti kiekvienam vaikui po 200 Lt kas mėnesį, neįskaitant jo asmeninių išlaidų jiems būnant su juo ir įpareigoti jį apmokėti ne mažiau kaip 50 % išlaidų ugdymo, laisvalaikio prekėms pirkti ir kitoms nenumatytoms išlaidoms padengti. Prašo iškviesti į teismą 5 liudytojus, nurodydamas jų pavardes ir adresus, bet nenurodo, kurias, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes jie gali patvirtinti.

Šalies argumentai

Iš nurodytų nustatytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad apeliantas (atsakovas) vykdė pirmosios instancijos teismo 2009-12-16 nutartį dėl trūkumų šalinimo, nustatytu terminu pateikė ištaisytą apeliacinį skundą (b. l. 120–123), tačiau dėl nutartyje duotų neaiškių nurodymų kokio dydžio žyminį mokestį privaloma sumokėti už apeliacinį skundą, jis tesumokėdamas 20 Lt vietoje 203 Lt, tai padarė nepilnai. Nesumokėjus viso žyminio mokesčio apeliacinio skundo priimti negalima. Kad tokio dydžio žyminį mokestį reikalinga sumokėti, apylinkės teismas nustatė, paskaičiavo ir apeliantui pranešė vėliau, tik 2009-12-31 nutartimi, grąžindamas apeliantui apeliacinį skundą, todėl jo atskirojo skundo argumentas, kad jam padavus ištaisytą apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti naują terminą likusiai žyminio mokesčio daliai sumokėti yra pagrįstas (CPK 115 str.). Jei naujame apeliaciniame skunde (po trūkumų ištaisymo) yra tinkamai pašalinti, visi kiti apeliacinio skundo trūkumai, kuriuos teismas nurodė nutartyje šalinti trūkumus, apeliantui sumokėjus visą žyminį mokestį, ką jis jau padarė, būtų pagrindas apeliacinį skundą priimti. Tačiau pirmosios instancijos teismo 2009-12-31 nutartimi atsakovui apeliacinis skundas grąžintas tik dėl ne viso žyminio mokesčio sumokėjimo ir teismas nė kiek nepasisakė, ar yra tinkamai pašalinti kiti apeliacinio skundo trūkumai, nurodyti 2009-12-16 nutartyje. Apeliacinio skundo priėmimas ir jo atitikimas civilinio proceso teisės normoms yra pirmosios prerogatyva (CPK 315, 316 str.), todėl dėl šių nustatytų aplinkybių apylinkės teismo nutartis yra formali, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kuri neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos vienodos teismų praktikos nurodytu klausimu. Kiekvienoje byloje turi būti atsižvelgta į tai, kad tinkamo proceso nebuvimas – teisės būti išklausytam byloje ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad byloje dalyvaujantiems asmenims turi būti suteikta teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą apeliacine tvarka. Apeliacinio skundo, kuris pagal formą ir turinį turi būti tinkamai paruoštas pagal CPK nuostatas (CPK 110, 111–115 str., 306–307, 310–312 str.) priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 315, 316, 317 str.) ir tik po jo priėmimo byla gali būti nusiunčiama apeliacinės instancijos teismui. Todėl panaikinus nutartį byla nurodyto klausimo išsprendimui perduotina pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p. kolegija

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį ir atsakovo G. J. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimutė SankauskitėMargarita Dzelzienė