Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-08-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1000-467/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-20
Bylos Nr.
2S-1000-467/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Kreditorius
UAB „Jumasta“
Skolininkas
UAB „Orsta“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1000-467/2009Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė, Tatjana Žukauskienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Jumasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Jumasta“ pareiškimą skolininkui UAB „Orsta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Jumasta“ 2009-05-08 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Orsta“ 29184 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis, areštą 29184 Lt sumai, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant atsiskaityti su UAB „Jumasta“. Prašymą grindė tuo, kad skolininkas ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų, delsia atsiskaityti, yra nemokus, jo finansinė padėtis sunki, todėl yra realus pavojus, jog skolininkas savo prievolių neįvykdys.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir areštavo skolininkui UAB „Orsta“ priklausantį turtą 29184 Lt sumai. Teismas konstatavo, kad skolininko atsiskaitomųjų sąskaitų areštas sutrikdytų jo finansinę veiklą ir ekonominį stabilumą, pažeistų kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl jų neareštavo. Atsižvelgęs į kreditoriaus prašyme nurodytus motyvus, į tai, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kaina žymi, padarė išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą 29184 Lt sumai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Jumasta“ prašo nutarties dalį, kuria netenkintas kreditoriaus UAB „Jumasta“ prašymas taikyti skolininko UAB „Orsta“ piniginių lėšų areštą, panaikinti ir prašymą (taikyti piniginių lėšų areštą) patenkinti. Nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi pripažino, jog, įsiteisėjus teismo įsakymui, jo vykdymas gali būti apsunkintas, todėl nepagrįstai netaikė skolininko piniginių lėšų arešto. Areštavus skolininko nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises 29184 Lt sumai, o ne pinigines lėšas, nesant skolininko vardu registruoto nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo turto bei turtinių teisių, kreditoriaus reikalavimas yra visiškai neužtikrintas. Skolininkas piktybiškai neatsiskaito, tyčiojasi iš kreditoriaus raginimų atsiskaityti geruoju, todėl piniginių lėšų areštas yra vienintelė galimybė susigrąžinti skolą. Skolininko delsimas atsikaityti paskatino kreditoriaus finansinės padėties pablogėjimą, kadangi jis negali atsiskaityti su tiekėjais, sumokėti mokesčius valstybei. Neareštavus skolininko piniginių lėšų, buvo pažeisti kreditoriaus teisėti interesai ir lūkesčiai. Skolininkas šiuo metu nėra faktiškai ekonominę-komercinę veiklą vykdanti įmonė, dėl ko negalima daryti išvados, jog piniginių lėšų areštas galėtų sutrikdyti skolininko ekonominį stabilumą. Teismas, neareštavęs skolininkui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesat ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, leidžiant skolininkui mokėti mokesčius valstybei, neužtikrino šalių lygiateisiškumo, proporcingumo, ekonomiškumo principų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas UAB „Orsta“ prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai neatitinka tikrovės. Skolininkas nuolat palaikė ryšius su kreditoriumi, nuolat informuodavo apie ketinimus atsiskaityti, tačiau skola susidarė dėl UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ įsiskolinimo skolininkui. Dėl ko skolininkas negali atsiskaityti su kreditoriumi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Kreditorius UAB „Jumasta“ kreipėsi į teismą pareiškimu CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka. Sutinkamai su CPK 432 straipsniu, jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Viena iš tokių taisyklių yra CPK XI skyriaus 5 skirsnyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių reglamentavimo taisyklės.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo, nagrinėjamu atveju teismo įsakymo, įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tokiu būdu teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui (įsakymui) įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, yra pagrįsta tuo požiūriu, jog pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien tai, kad prašoma išieškoti suma yra didelė, laikytina, jog yra reali grėsmė, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kreditoriaus UAB „Jumasta“ reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra 29184 Lt. Todėl teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į šią bei kitas reikšmingas aplinkybes, nurodytas kreditoriaus prašyme, (CPK 144 str. 1 d.), kadangi byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pakankamų įrodymų apie skolininko finansinę padėtį. Tokiu būdu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.). Tačiau taikydamas tokias priemones pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į realios grėsmės dėl galimo teismo įsakymo neįvykdymo tikimybę ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - skolininkui UAB „Orsta“ priklausančio turto areštą 29184 Lt sumai – kurios, kaip teisingai atskirajame skunde nurodo kreditorius, konkrečiu atveju nėra pakankamos užtikrinti realų teismo įsakymo įvykdymą. Dėl to skundžiama nutartis keistina (CPK 320 str., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka, kad piniginių lėšų areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, taikytina tik tuomet, kai negalima taikyti kitų CPK 145 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ar jų nepakanka sprendimo įvykdymui užtikrinti (tokia yra ir teismų praktika, leidžianti užtikrinti skolininko – juridinio asmens ekonominį stabilumą), tačiau atkreipia dėmesį, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra visada susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 145 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju byloje yra duomenys, kad skolininkas UAB „Orsta“ neturi registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito vertingo turto, jo turtui kitų teismų nutartimis jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 90125,20 Lt ir 134899,48 Lt sumoms (antstolės B.Palavinskienės 2009-06-05 patvarkymas dėl informacijos suteikimo), todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad skolininkas iš esmės neneigia savo prievolės kreditoriui (atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai), o piniginių lėšų areštas tiesiogiai nesutrikdytų skolininko ekonominio stabilumo, paliktinos pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, papildant jas galimybe areštuoti ir skolininko pinigines lėšas taip, kaip prašo apeliantas (CPK 145 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį pakeisti, papildant jos rezoliucinę dalį taip:

„29184 Lt sumai areštuoti skolininkui UAB „Orsta“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, kasoje ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines teises, leidžiant mokėti mokesčius valstybės ar savivaldybės biudžetams ir atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Jumasta““.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjos Romualda JanovičienėTatjana Žukauskienė