- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-28
- Bylos Nr.
- A15.-1144-1086/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaidas Steckys
- Pažeidėjas
- V. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- M. K., K. B.
išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mstl., Biržų r., traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Č. 2017 m. liepos 14 d., 00.31 val. (duomenys neskelbtini), Biržų m., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė automobilį „BMW 318 CI“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) besiruošiantį sukti į kiemą ir rodantį dešinio posūkio signalą, pro dešinę pusę, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir neįsitikino, kad bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, kliudė lenkiamo automobilio priekinę dalį, apgadino lenkiamą ir savo vairuojamą automobilius, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nesustojęs. Automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko daugiabučio namo, esančio Rinkuškių g. 47, Rinkuškių k., Biržų r., automobilių stovėjimo aikštelėje, pats pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta 1151,85 Eur žala.
Tokiais veiksmais V. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126, 127, 136.5, 219.1, 219.2, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Č. teismo posėdžio metu dėl nusižengimų kaltu prisipažino ir dėl savo poelgio gailėjosi. Paaiškino, kad naktį eidamas pas tėvą Rinkuškių kaime išgirdo kalbančius pažįsamus balsus, priėjęs sutiko savo seną pažįstamą K. B.. Paprašė K. automobilio nuvažiuoti iki tvenkinių pažiūrėti vandens lygį. K. davė automobilį „BMW X5“. K. neklausė jo ar turi vairuotojo pažymėjimą. Važiuojant atgal nuo tvenkinių iš galo pasirodė, jog vejasi policijos automobilis, todėl išsigandęs policijos, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, padidino greitį, nes bijojo būti sustabdytas. Važiuojant Rinkuškių kaimo link pamatė priekyje važiuojantį automobilį ir nežino, kodėl nusprendė jį aplenkti pro dešinę pusę kelkraščiu. Lenkdamas pro dešinę pusę kelkraščiu nepajuto, kad būtų kliudęs važiuojantį automobilį ir nuvažiavo toliau nesustojęs. Grįžęs į Rinkuškių kaimą pastatė automobilį į daugiabučio namo kiemo aikštelę, atnešė automobilio raktelius K. ir išėjo namo. Važiuojančio policijos automobilio su švyturėliais nepastebėjo. Nepastebėjo, kad „BMW X5“ automobilis buvo apgadintas. Apie apgadintą automobilį sužinojo tik po kelių dienų paskambinus telefonu K. B.. Prašė nekonfiskuoti automobilio.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jos vardu, tačiau nuosavybės teise priklauo jai ir jos draugui K. B.. Jie kartu gyvena ir auginą vaiką. Automobiliu naudojasi kiekvienas pagal savo poreikius. Nuo liepos 13 d. vakaro automobiliu naudojosi K. B.. Apie eismo įvykį sužinojo tik kitą dieną iš policijos pareigūnų. Apie tai, kas atsitiko automobiliui K. B. nieko jai nesakė, ji jo neklausė. Prašė nekonfiskuoti automobilio.
Suinteresuotas asmuo K. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šių metų liepos 13 d. vakarą, apie 23.30 val. Rinkuškių kaime su draugu gėrė alų. Po kiek laiko priėjo prie jų pažįstamas V. Č., kuris paprašė pavežti jį iki tvenkinių. Jis buvo išgėręs, todėl pasiūlė V. Č. paimti jo automobilį ir važiuoti pačiam. V. Č. sutikus, pažiūrėjęs, kad V. atrodė blaivus, davė jam automobilį „BMW X5“. Neklausė jis ar turi vairotojo pažymėjimą. Po kiek laiko V. atnešė jam automobilio raktelius ir nieko nesakęs išėjo. Vėliau nuėjęs iki automobilio, jį apžiūrėjo, apgadinimų nepastebėjo ir nuėjo namo. Kitą dieną automobilio stovėjimo aikštelėje neberado, sužinojo, jog automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę bei buvo patekęs į eismo įvykį. Nurodė, jog automobilis registruotas jo draugės M. K. vardu, bet nuosavybės teise priklauso jiems abiems. Prašė nekonfiskuoti automobilį.
Motyvuojamoji dalis
V. Č. kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo be jo visiško prisipažinimo, taip pat įrodo: policijos pareigūno vyriausiojo patrulio D. J. tarnybinis pranešimas, liudytojų I. P., M. K., K. B. paaiškinimai, paties V. Č. paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, „ERGO Insurance Se“ Lietuvos filialo pranešimas apie žalą, žalos sąmata, informacija apie kelių transporto priemonių registraciją, duomenys apie vairuotojo pažymėjimo neturėjimą, baustumo pažyma ir kiti byloje esantys įrodymai. „ERGO Insurance Se“ Lietuvos filialas dėl automobilio apgadinimo padarytą žalą įvertino 1151,85 Eur. Kadangi padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, minėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad V. Č. padaryti nusižengimai kvalifikuojami pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nes jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, nes neturinčių teisės vairuoti asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio, ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) atitinka ir šio straipsnio dalies dispoziciją ir jam skirtinos administracinės nuobaudos.
V. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudas, taip pat atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, padarytos žalos dydį, pažeidėjo asmenybę – nors praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, tačiau už KET pažeidimus baudžiamas pirmą kartą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. Č. vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, padarė vienus iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinius nusižengimus, kėlė ypatingą grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, kas ir atsitiko sukėlus eismo įvykį. Be to, siekdamas išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įvertinant visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. Č. paskyrus ANK 423 straipsnio 1 dalies, 424 straipsnio 2 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose už padarytus pažeidimus numatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydis mažesnis nei vidurkis. Skirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Įstatymas reglamentuoja, kad už ANK 426 straipsnio <...> 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (Lietuvos Respublikos ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 28 straipsnio 1-2 dalys, 426 straipsnio 7 d.). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad V. Č. neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl ši administracinio poveikio priemonė už šį pažeidimą jam neskirtina.
Už administracinio nusižengimo, numatyto 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso suinteresuotiems asmenims bendraturčiams M. K. ir K. B.. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir patys suinteresuoti asmenys. Kadangi pagal galiojančius įstatymus registruotinų kilnojamųjų daiktų – automobilių bendroji jungtinė nuosavybė negali būti registruojama abiejų bendrasavininkų vardu, todėl automobilis „BMW X5“, registruotas vieno iš bendrasavininkų vardu, t. y. nurodant savininką M. K.. Tačiau faktiniai automobilio savininkai yra abu suinteresuoti asmenys ir naudojasi automobiliu kiekvienas atskirai pagal jų poreikius. Byloje nustatyta, kad nuo 2018 metų liepos 13 d. vakaro automobiliu naudojosi faktinis savininkas K. B.. Be to, M. K. duodama paaiškinimus teismo posėdyje nenurodė, jog būtų draudusi K. B. perduoti automobilį tretiesiems asmenims.
Sprendžiant automobilio konfiskavimo klausimą teismas įvertino tai, kad V. Č. padaryti administraciniai teisės nusižengimai yra šiurkštūs, vieni iš pavojingiausių, keliantys visuomenei grėsmę, parodantys atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą. Šie nusižengimai buvo tyčiniai, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai tyčia, kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, t. y. neturėdamas vairuotojo pažymėjimo vairavo automobilį ir lenkė keliu važiuojantį automobilį iš dešinės pusės kelkračiu, kai priekyje važiuojantis automobilis rodė dešinio posūkio signalą sukti į dešinėje pusėje esantį keliuką. Siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais sukėlė ypatingą grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, taikant pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-36-2014, 2AT-60/2014, 2AT-13-2015). Nagrinėjamu atveju automobilio savininkas K. B. nesugebėjo užtikrinti, kad V. Č., kuris neturi teisės vairuoti, nevairuotų jo automobilio neturėdamas teisės vairuoti ir nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams bei sau, o priešingai paprašius V. Č. paskolinti trumpam automobilį, pats K. B. pasiūlė vairuoti pačiam V. Č. ir davė jam priklausantį automobilį BMW X5, prieš tai neįsitikinęs ir nepaklausęs ar asmuo turi teisę vairuoti automobilį, todėl atsakomybė už neteisėtą jam priklausančio daikto panaudojimą tenka ir jam.
K. B., būdamas automobilio savininkas, perduodamas automobilį V. Č., privalėjo būti itin atsakingas bei rūpestingas ir įsitikinti, ar pažeidėjas neketina padaryti administracinio nusižengimo. Vien ta aplinkybė, kad K. B., perleisdamas automobilį pažeidėjui, jis jam atrodė blaivus, savaime nepanaikina pagrindo taikyti automobilio konfiskavimą. Be to, perduodamas savo transporto priemonę pažeidėjui, visiškai nekontroliuodamas jo elgesio, nesidomėdamas, ar pažeidėjas apskritai turi teisę vairuoti, ir kaip naudojamas jo automobilis, rodo K. B. atsainų požiūrį į visuomenės saugumą ir nusistovėjusias elgesio taisykles, dėl to taip lengvabūdiškai elgdamasis, jis turėjo suprasti ir numatyti, jog juo perduotu automobiliu pažeidėjas gali padaryti administracinius teisės pažeidimus. Juolab K. B. net nepasidomėjo ar V. Č. turi teisę vairuoti, kad vairuojant automobilį tokia teisė yra privaloma.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. B. savanoriškai perdavė nuosavybės teise jam priklausantį automobilį vairuoti V. Č., kuris vairavo šį automobilį neturėdamas teisės vairuoti, sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, o tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo, nes transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, perdavimas valdyti asmeniui neturinčiam teisės vairuoti, kuris sukėlė eismo įvykį visuomenei pavojingu būdu, apgadino svetimą turtą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui.
Teismas daro išvadą, kad K. B., tai yra transporto priemonės vienam iš savininkų, perduodant automobilį asmeniui, kuris neturi teisės jo vairuoti, galėjo ir turėjo būti žinoma apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens daromą teisės pažeidimą. Juolab, kad teismo posėdžio metu tiek pažeidėjas tiek suinteresuotas asmuo K. B. patvirtino, kad vienas kitą pažįsta gerai, todėl aplinkybė, jog nežinojo, kad pažeidėjas neturi teisės vairuoti vertintina kritiškai, siekiant išvengti turto konfiskavimo. Jau vien V. Č. išvažiavimas perduotu automobiliu neturint teisės vairuoti yra pažeidimas. Nors turto konfiskavimas kaip administracinio poveikio priemonė, neabejotinai susijusi su nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimu, tačiau pagal Konstitucinio Teismo doktriną pripažįstama, kad nuosavybės teisė nors ir yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. K. B. leido V. Č. naudotis automobiliu, ir teismo vertinimu pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimas nėra per griežta priemonė baudžiant už grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriais sukeliamos sunkios pasekmės. Teismų praktikoje laikoma, jog vien automobilio registracija kito asmens vardu nesudaro pagrindo pripažinti, kad automobilio, kaip pažeidimo padarymo priemonės, konfiskavimas yra negalimas. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu, 637 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – trijų šimtų penkiasdešimt eurų baudą;
padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – trijų šimtų dvidešimt penkių eurų baudą.
padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio šešių šimtų eurų baudą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. Č. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio šešių šimtų eurų baudą.
Paskirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančios M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. 18088914702 ir įmokos kodą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.