- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2-1866/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vigbada“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Žirono ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vigbada“, civilinėje byloje Nr. B2-5516-565/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vigbada“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo UAB „Skolų departamentas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vigbada“, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui bei administratoriumi paskirti UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Nurodė, kad 2012 m. kovo 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius UAB „Kentauras“ perleido ieškovui 1 190 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Vigbada“. Prieš kreipdamasis į teismą, ieškovas raginimu kreipėsi į atsakovą dėl 1 797,10 Lt skolos grąžinimo, kurią sudaro 1 190 Lt skola, 107,10 Lt delspinigiai ir 500 Lt administravimo išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovo UAB „Skolų departamentas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vigbada“ atsisakė priimti ir ieškinį grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl 1 797,10 Lt skolos gali būti įgyvendintas kitu būdu – paduotu ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo arba net derybomis. Pažymėjo, kad ieškovas be bankroto bylos atsakovui iškėlimo, jokiais kitais teisėtais būdais net nemėgino atgauti skolą. Konstatavo, kad ieškovo pasirinktas būdas ginti savo interesus, inicijuojant atsakovui bankroto bylą, yra neproporcingas bankroto bylos proceso sukeliamoms pasekmėms, t.y. atsakovo įmonės, kaip rinkos dalyvio, pašalinimui iš apyvartos. Teismas ieškovui išaiškino jo teisę savo teises ginti paduodant ieškinį ginčo teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Skolų departamentas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-5516-565/2012, perduoti Vilniaus apygardos teismui iš naujo nagrinėti bylą dėl bankroto bylos iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui UAB „Vigbada“ pagal ieškovo UAB „Skolų departamentas“ pareiškimą, įpareigoti Vilniaus apygardos teismą išreikalauti iš atsakovo UAB „Vigbada“ duomenis apie jo finansinę, ūkinę veiklą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškimo iškelti bankroto bylą atsakovui padavimas pasirinktas neatsitiktinai. Ieškovas įvertino susiklosčiusias aplinkybes, atsakovo elgesį bei nenorą bendradarbiauti ir tik vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais kreipėsi į teismą.
2. Ieškovas su atsakovu dėl skolos padengimo ne kartą bandė susitarti ikiteisminiu, derybų keliu, tačiau tai nedavė jokių rezultatų. Iš informacijos, kurią pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, matyti, kad atsakovo įmonėje neapdraustas nei vienas darbuotojas, taigi ieškovas neturi galimybių kreiptis į atsakingus asmenis, atstovaujančius atsakovą, ir toliau bandyti iškilusį ginčą spręsti derybų keliu.
3. Kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo netikslinga, kadangi tai ieškovui papildomai kainuotų neprotingas išlaidas ir tikėtina, jog toks ginčo sprendimo būdas būtų neproporcingas bei neefektyvus dėl aukščiau minėtų aplinkybių.
4. Ieškovas į teismą kreipėsi tik po keturių mėnesių nuo pranešimo apie ketinimą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovui išsiuntimo. Atsakovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių sumokėti ieškovui skolą, bet to nepadarė.
5. Teismas nepagrįstai apriboja ieškovo teisę pasirinkti jam priimtiniausią interesų savigynos būdą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vigbada“, yra pagrįsta ir teisėta.
Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija. Esant šiai stadijai atliekami veiksmai, kurių tikslas – iškelti civilinę bylą. Šioje stadijoje tikrinama, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne (teismui paduodamas pareiškimas, teisėjas svarsto pareiškimo priėmimo klausimą, šalinami ieškinio pareiškimo trūkumai ir panašiai). Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 str. 1 d.). Taigi civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną veiksmą – priimti rezoliuciją. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Bankroto bylai, priešingai negu civilinei, iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai: 1) priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo; 2) priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 137 str. 1 d.; Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 9 str.). Tik esant abiem teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla iškelta. Dėl to pareiškimo priėmimas ir bankroto bylos iškėlimas yra netapatūs procesiniai veiksmai. Rezoliucija priimdamas ieškinį, teismas iškelia ne bankroto, bet civilinę bylą, kurioje toliau bus svarstomas bankroto bylos iškėlimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. Civilinė byla Nr. 3K-3-249/2010). Sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, tikrinama: ar pareiškėjas yra tinkamas subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 1 d.); ar laikytasi nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (ĮBĮ 6 str. 2 d.); ar pareiškimas tinkamai pagrindžiamas Įmonių bankroto įstatyme nustatytais pagrindais (ĮBĮ 4 str.); ar nėra kitų aplinkybių, kurios užkirstų kelią pareiškimui priimti ir ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina teisę kreiptis į teismą (CPK 137 str. 2 d.); ar pareiškimas atitinka įstatyme nustatytus turinio ir formos reikalavimus (CPK 135 str. 1 d.); ar prie jo pridėti visi įstatymo reikalaujami dokumentai (CPK 135 str. 2 d.; ĮBĮ 6 str. 1 d., 7 str. 1 d.). Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalį, jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, pasibaigus 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Spręsdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, teismas nenagrinėja tokio pareiškimo pagrįstumo ir nesprendžia, ar yra pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą.
Teismas, gavęs asmens pareiškimą ar ieškinį, proceso įstatymo nustatyta ieškinio priėmimo stadijoje negali spręsti, ar asmuo tinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą, ir, juo labiau, neturi teisės riboti asmens teisę laisvai pasirinkti savo teisių gynimo būdą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako priimti ieškinį: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Vadinasi, esant įvykdytoms ĮBĮ nustatytoms sąlygoms, teismas, laikydamasis proceso įstatymo, turi teisę atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tik tokiu atveju, jeigu nustato vieną iš aukščiau nurodytų aplinkybių. Tais atvejais, kai teismas nenustato nei vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, jis negali atsisakyti priimti ieškinį ar pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o turi priimti tokį ieškinį (pareiškimą) arba nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti, jeigu trūkumai yra nustatyti (CPK 115 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas pasirinko su proporcingumo, kooperacijos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nesuderinamą savo teisių gynimo būdą, ir išaiškindamas pareiškėjui jo teisę savo interesus ginti paduodant ieškinį ginčo teisenos tvarka.
Iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarties turinio galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar ieškovo paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės atitinka bendruosius ieškinio reikalavimus (CPK 135 str.), ar ieškovas laikėsi tokioms byloms taikytinos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (ĮBĮ 6 str. 2 d.), ir nenustatė nei vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į vietovės, kurioje yra atsakovo buveinė, apygardos teismą (ĮBĮ 5 str. 3 d.), laikėsi išankstinės tokių ginčų sprendimui nustatytos tvarkos (ĮBĮ 6 str. 2 d.) ir aiškiai suformulavo reikalavimus (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesant aplinkybių, dėl kurių pagal CPK toks pareiškimas negalėtų būti priimtas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsisakė priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo išaiškindamas pareiškėjui teisę savo teises ginti paduodant ieškinį ginčo teisenos tvarka. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neužtikrino asmens teisės laisvai pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Nagrinėjamos bylos situacijoje ieškovas, vadovaudamasis CPK ir ĮBĮ nuostatomis, turi teisę pasirinkti vieną iš galimų alternatyvių savo teisių gynimo būdų: kreiptis į teismą ir reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka ar inicijuoti skolininkui bankroto bylos iškėlimą. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su kitais civilinio proceso principais, pavyzdžiui: procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), taip pat ir su teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, tačiau negali užkirsti kelio šaliai realizuoti jos nuožiūra pasirinktą procesinį teisių įgyvendinimo būdą.
Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas turi pasirinkti kitą savo teisių gynimo būdą bei kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo bendrąja ginčo teisenos tvarka. Todėl pagrįstais laikomi ieškovo argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neteisėtumo. Nutartis naikintina dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų ir perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo klausimą (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo UAB „Skolų departamentas“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vigbada“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.