- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-2693-540/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-09253-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- R. R.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) IĮ, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 187 str. 3 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. gegužės 20 d. apie 18.15 val. Kauno r. sav., Zapyškio mstl., Miško gatvėje ties namu Nr. 19, R. R. vairavo automobilį Volkswagen Golf, v. n. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Eismo įvykio vietoje nepasiliko, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos su automobiliu pasišalino. Kviečiamas neatvykdavo į policiją, t. y. nevykdė teisėtų policijos reikalavimų. Šiais savo veiksmais R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 127; 222; 219.1 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. R. kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad 2014 m. gegužės 20 d. jis, T., E., R. K. ir V. B. kepė šašlykus bei gėrė. Kieme stovėjo D. Ž. automobilis. Po kurio laiko visi sugalvojo važiuoti nusipirkti kebabų, todėl D. Ž. automobiliu visi važiavo. Automobilį vairavo V. B.. Važiuojant pritrūko kuro, todėl užsuko į degalinę. Užsipylę kuro, toliau važiavo ir automobilį toliau vairavo V. B.. Važiuojant sprogo padanga ir automobilis atsitrenkė į tvorą. Tada visi nustūmė automobilį į Sodų g. Iš įvykio vietos visi pasitraukė, nes nenorėjo įkliūti policijai visi būdami neblaivūs. Po įvykio V. B. visų prašė, kad kuris nors prisiimtų kaltę, žadėjo baudą sumokėti. R. R. ne visą laiką žinojo, kada buvo kviečiamas į policiją, nes šaukimai ėjo jo tėvų adresu, o jis su tėvais mažai bendrauja, todėl jam tėvai apie šaukimus nepasakė. R. R. gyveno kitu adresu pas draugę. Jos adreso policijai nebuvo nurodęs. Vieną kartą buvo gavęs šaukimą ir nenuvyko į policiją.
Liudytojas V. B. parodė, kad 2014 m. gegužės 20d. kartu su R. R., E. ir R. važiavo į degalinę. Kas tuo metu vairavo, gerai neprisimena, bet gali būti, kad jis vairavo. Nuo degalinės už automobilio vairo sėdo R. R. ir visi važiavo atgal į Ežerėlį. V. B. sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Važiuojant sprogo padanga. R. R. nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į tvorą. Po įvykio automobilio rakteliai buvo pas R. R.. Po kurio laiko buvo kalba, kad V. B. apsiimtų kaltę dėl automobilio vairavimo.
Liudytojas R. K. parodė, kad 2014 m. gegužės 20 d. visi gėrė ir jis buvo taip pat labai girtas. Kiek atsimena, prabudo degalinėje. Po to iš jos išvažiavo. Automobilį vairavo R. R.. V. B. sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Atsimena, kad sprogo padanga ir automobilis atsitrenkė į tvorą.
Liudytojas E. P. parodė, kad 2014 m. gegužės 20 d. jis stovėjo autobuso stotelėje. Privažiavo automobilis, kuriuo važiavo V. B., R. R., R.. Jie pasiūlė pavežti E. P.. Jis įsėdo į automobilį. Nuvažiavus iki Vilkijos, sprogo padanga ir automobilis atsitrenkė į tvorą. Tuo metu automobilį vairavo R. R.. V. B. sėdėjo priekyje keleivio vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), foto nuotraukos (b. l. 4-7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 8), D. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2014 m. gegužės 20 d. apie 18.00 val. prie savo namo kalbėjosi su kaimyne R. V.. Išgirdo triukšmą. Atbėgo į gatvę prie mokyklos ir pamatė, kad į tvorą įvažiavo automobilis. Baltą VW Golf automobilį bandė išstumti 4 jaunuoliai. Automobilį išstūmę, jį nustūmė tolyn Miško gatve link Sodų gatvės ir dingo. Kas vairavo automobilį, nematė (b. l. 9), E. M. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad 2014 m. gegužės 20 d. apie 18.00 val. kažkas paskambino telefonu ir pranešė, kad kažkas įvažiavo į mokyklos tvorą bei sukėlė avarinę situaciją. Atvykusi rado išlaužtą tvorą (2 sekcijas). Apie patirtus nuostolius mokyklai praneš vėliau (b. l. 10), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad 2014 m. gegužės 20 d. apie 18.15 val. buvo gautas pranešimas, kad Ežerėlyje, adresu Miško g. 19, į mokyklos tvorą atsitrenkė automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris bando pasišalinti. Įvykio vietoje policijos pareigūnai rado išlaužtą mokyklos tvorą. Apvažiuojant rajoną, policijos pareigūnus sustabdė jaunuolis, kuris prisistatė kaip R. A., ir paaiškino, kad minėtą Golf automobilį trys jaunuoliai, iš pažiūros neblaivūs, nusistūmė link Sodų g. Jis perdavė vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip jaunuoliai stumia apgadintą VW markės automobilį. Apvažiavus rajoną, priešais Sodų g. namu Nr. 37, policijos pareigūnai pastebėjo apgadintą VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio nieko nebuvo, kas automobilį vairavo nustatyti galimybės nebuvo (b. l. 11), R. R. paaiškinimas (b. l. 14), V. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad 2014 m. gegužės 20 d. su automobiliu VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini), iš Ežerėlio važiavo į Zapyškį. Automobilį vairavo V. B.. Kiek žinoma V. B., automobilis priklauso R. R.. Kartu su V. B. važiavo R. R., R. K. ir E., kurio pavardės nežino. Zapyškyje užsipylė kuro ir važiavo atgal į Ežerėlį. Vairavo R. R., V. B. atsisėdo šalia vairuotojo. Jau įvažiavus į Ežerėlio gyvenvietę, sankryžoje R. R. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į mokyklos tvorą, ją apgadino. Po eismo įvykio visi išlipo iš automobilio ir automobilį stūmė į Sodų gatvę. R. R. prašė, kad V. B. prisiimtų kaltę, nes jis jau turi daug baudų. V. B. nesutiko (b. l. 17), E. P. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2014 m. gegužės 20 d. apie 17.00 val. jis ėjo su V. B. pro Ežerėlio gyvenvietę ir prie jų privažiavo R. R. su automobiliu VW Golf, kurio valstybinių numerių nežino. Kartu buvo ir R. K.. V. B. paprašė, kad nuvažiuotų iki Zapyškio degalinės ir užpiltų benzino. Užsipylus kuro, už vairo sėdo R. R.. Visi keturi grįžo atgal į Ežerėlį. R. R. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Įvažiavus į mokyklos tvorą, vaikinai automobilį išsistūmė ir paslėpė (b. l. 18), R. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad R. R. nesuvaldė automobilio ir Ežerėlyje trenkėsi į mokyklos tvorą (b. l. 20), šaukimo šaknelės iš kurių matyti, kad 2014 m. gegužės 29 d., 2014 m. birželio 4 d., 2014 m. birželio 23 d., 2014 m. spalio 1 d., 2014 m. lapkričio 3 d., 2014 m. lapkričio 23 d. buvo atvykti į policijos įstaigą (b. l. 21-22), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 23-24), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 25-29), 2015 m. sausio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutarimas, iš kurio matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. R. atžvilgiu nutraukta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (b. l. 25-26), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 35), nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą (b. l. 37), 2015 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje nutarta Kauno apskrities vyriausiojo komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme (b. l. 41-43).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarimu R. R. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, konstatuojant, jog pasibaigė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo nutarimą panaikino ir grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teismui nutartyje konstatuodamas, jog būtina patikrinti ir įsitikinti, kad nutarimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, kuris buvo pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, buvo priimtas laiku ir ar dėl subjektyvių (žmogiškojo faktoriaus) priežasčių pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas kartu su administracinio teisės pažeidimo byla.
Kartu su apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė specialisto R. V. 2014 m. spalio 18 d. priimtą nutarimą, kuriuo pratęsė nuobaudos skyrimo terminą iki 2015-05-20 R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ( b. l. 37) bei duomenis iš R. V. kompiuterio, iš kurių matyti, kad 2014 m. spalio 18d. buvo suformuotas nutarimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą ( b. l. 38, 39) Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. pateikė USB raktą apžiūrai, kuriame buvo 2014 m. spalio 18d. suformuotas nutarimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, tačiau jį atidarius buvo rastas 2014 m. spalio 19d. surašytas nutarimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Liudytojas D. Č. parodė, kad pasiaiškinus dėl nutarimo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą priėmimo, paaiškėjo, kad buvo nustatyta, jog 2014 m. spalio 18d. specialistas R. V. buvo priėmęs minėtą nutarimą, tačiau dėl R. V. darbo specifikos, nes jis dirba kas ketvirtą parą nuo 8 val. ryto iki kitos dienos 8 val. ryto, jis galėjo nutarimą surašyti, atsispausdinti jau po raštinės darbo valandų, todėl jis nebuvo pateiktas raštinei. Vėliau per dokumentų gausą galėjo R. V. neįdėti į bylą. Mano, kad R. V. nutarimo neįdėjo į bylą dėl žmogiškojo faktoriaus.
Liudytojas R. V. parodė, kad nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą 2014 m. spalio 18 d. buvo suformuotas, parašytas ir atspausdintas. Kadangi toje byloje buvo daug įvairių dokumentų, todėl baigus tyrimą, nereikšmingi dokumentai buvo iš bylos išimti. Matomai per neapsižiūrėjimą, buvo išimtas ir nutarimas. Elektroninės bylos tuo metu nebuvo formuojamos. Nutarimai taip pat tuo metu niekur nebuvo registruojami. Jie registruoti pradėti tik po šio atvejo. Kodėl jo USB rakte 2014 m. spalio 18d. suformuotame nutarime jo priėmimo data nurodyta ne 2014 m. spalio 18d., o 2014 m. spalio 19d. negali paaiškinti. Jis nutarimą tikrai surašė 2014 m. spalio 18d. Galbūt jį pakoregavo pareigūnai, kurie tikrino jo USB raktą ir spausdino nutarimą ruošdami apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarimo apskundimo.
Iš byloje esančio R. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis nurodė, kad 2014 m. spalio 18 d. priėmė nutarimą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, kuris buvo suformuotas kompiuterinėje laikmenoje, nutarimą atspausdino, pridėjo prie medžiagos. 2014 m. gruodžio 17 d. paskambino iš Noreikiškių policijos nuovados ir pranešė, kad sulaikė R. R., jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Grįžęs į Kelių policijos valdybą R. V. ruošė administracinę medžiagą perdavimui į teismą. Kadangi medžiaga buvo renkama ilgą laiką, bylos medžiaga buvo didelės apimties ir prie jos buvo daug papildomų užrašų su tel. numeriais, adresais ir kitokia informacija, kurią siunčiant bylą į teismą, nebuvo reikalinga palikti byloje, todėl kai kurių lapų nedėjo. Per klaidą su nereikalingais lapais buvo išimtas ir nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. (b. l. 36)
Atsižvelgiant į tai, kad R. V. pateiktame USB rakte nutarimo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą suformavimo data yra 2014 m. spalio 18d., o administracinės nuobaudos skyrimo šioje byloje termino R. R. pabaiga būtų buvusi 2014 m. lapkričio 20d., todėl įvertinus nustatytą R. V. darbo žmogiškąjį faktorių- darbo specifiką, didelį darbo krūvį, teismas konstatuoja, kad nutarimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. nustatytų taisyklių, todėl nuobaudos skyrimo terminas nėra pasibaigęs.
R. R. neigia vairavęs automobilį Volkswagen Golf ir pasišalinęs iš jo veiksmais sukelto eismo įvykio bei sugadinęs kitiems asmenims priklausantį turtą, tačiau teismo vertinimu, jo kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įrodo byloje esantys įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Iš V. B. paaiškinimo (b. l. 17), jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, E. P. paaiškinimo (b. l. 18), jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, R. K. paaiškinimo (b. l. 20), jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad jie nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, jog nuo degalinės automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavo R. R.. Iš V. B. bei E. P. pirminių paaiškinimų matyti, kad kiek jiems žinoma, automobilį buvo nusipirkęs R. R.. V. B. pirminiame paaiškinime nurodė, kad R. R. prašė, kad jis prisiimtų kaltę (b. l. 17). Teismo posėdžio metu liudytojas V. B. patvirtino, kad toks faktas buvo. Minėtų liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems ir sutampa atskiromis įvykio detalėmis. Jų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes nenustatytas liudytojų priešiškumas ar asmeninės priežastys R. R. atžvilgiu bei jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Minėtų liudytojų parodymai pripažįstami patikimais R. R. kaltės įrodymais. Paties R. R. parodymus, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė V. B., paneigia kiti anksčiau aptarti bylos duomenys ir tai vertintina kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Įvertinus surinktus ir išdėstytus įrodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus: eismo įvykio schemą (b. l. 3), foto nuotraukas (b. l. 4-7), D. B. paaiškinimą (b. l. 9), R. B. tarnybinį pranešimą ( b. l. 11) nustatyta, kad R. R. vairavo transporto priemonę Volkswagen Golf, v. n. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jos vairuoti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Eismo įvykio metu išlaužtos dvi tvoros sekcijos (plotis 5 m. aukštis 1.50 m.), išlaužtas tvoros stulpelis, kurio aukštis 1.50 m. Tokia R. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 20 d. apie 18.15 val., Kauno r. sav., Zapyškio mstl., Miško gatvėje ties namu Nr. 19, R. R. vairavo transporto priemonę VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini), ir padaręs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, nepasiliko įvykio vietoje, nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasitraukė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.
Byloje nustatyta, jog eismo įvykį padarė R. R.. Iš visų byloje surinktų įrodymų matyti, kad R. R. vairuotas automobilis buvo apgadintas žymiai, taip pat žymiai buvo apgadinta Ežerėlio vidurinės mokyklos tvora ir visi 2014 m. gegužės 20 d. automobilyje VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) buvę asmenys aiškiai matė padarytus apgadinimus, tačiau visi automobilį nustūmė iš įvykio vietos. Iš R. R. paaiškinimo matyti, kad iš įvykio vietos visi pasitraukė, nes nenorėjo įkliūti policijai visi būdami neblaivūs.
Esant nustatytiems automobilių apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad R. R. suprato padaręs eismo įvykį, tačiau nepažymėjęs eismo įvykio vietos, eismo įvykio vietoje nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, kaip to reikalauja KET 219.1 p., 222 p., iš eismo įvykio vietos pasitraukė, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, ir tikslingai bei sąmoningai, bandydamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. R. šaukimai atvykti į policiją dėl įvykio aplinkybių išsiaiškinimo buvo siunčiami įvairiais adresais, tačiau jis į policiją nevyko. Iš R. R. paaiškinimo matyti, kad šaukimai jam atvykti į policiją ėjo jo tėvų adresu, o jis su tėvais mažai bendrauja, todėl jam tėvai apie šaukimus nepasakė. R. R. gyveno kitu adresu pas draugę. Jos adreso policijai nebuvo nurodęs. Vieną kartą buvo gavęs šaukimą ir nenuvyko į policiją.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 3 d. asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai jis nevykdo teisėto policijos pareigūno reikalavimo atvykti į policiją duoti paaiškinimus, pateikti savo asmens duomenis ar reikalingus atlikti kitus procesinius veiksmus. Šiam teisės pažeidimui priskirtinas ir teisėto policijos pareigūno reikalavimo atvykti į policiją siekiant asmeniui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą nevykdymas. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (administracinio teisės pažeidimo metu galiojusios redakcijos) 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus <...>. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Taigi, atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo sąlygas, jo reikšmę ir protokolo turiniui keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (apylinkės teismas), galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010). Šiuo atveju R. R. atvykimas į policijos įstaigą buvo reikalingas administracinio teisės pažeidimo atskleidimui, ištyrimui bei, esant įrodymų pakankamumui, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, todėl policijos pareigūno reikalavimas atvykti į policiją laikomas teisėtu policijos pareigūno nurodymu, o šio reikalavimo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad R. R. žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą procedūrą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn, į policijos įstaigą atvykti buvo kviečiamas ne vieną kartą, siunčiant šaukimus visais galimais jo buvimo vietos adresais, tačiau jis vengė atvykti į policiją, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 3 d.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 129 str., 187 str. 3 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. R. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. R. skirtinos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 187 str. 3 d. numatytos nuobaudos- baudos.
Asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, ir padariusiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d. numatytą pažeidimą yra numatyta alternatyvi papildoma nuobauda- transporto priemonės konfiskavimas. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad praeityje buvo baustas administracine tvarka, į pažeidimo aplinkybes, t.y. kad R. R. padarė itin šiurkščius administracinius teisės pažeidimus – vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, nepripažino padarytų pažeidimų, nesigailėjo dėl padarytų pažeidimų, nors byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių labiau tikėtina, kad R. R. galėjo automobilį vairuoti, būdamas neblaivus, todėl yra pagrindas skirti alternatyvią papildomą nuobaudą - transporto priemonės konfiskavimą.
Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 187 str. 3 d., ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) baudą;
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės Volkswagen Golf, indentifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu;
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 3 d., skirti 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės Volkswagen Golf, indentifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.