Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1954-06-30 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Viltrasa“ direktoriumi, 2 kartus teistas: 1) 2006-05-29 Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 223 str. 1 d. 18 MGL bauda; 2) 2010-12-29 Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 223 str. 1 d., 220 str. 1 d. 60 MGL bauda, teistumas neišnykęs kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 219 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K., pateikęs Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines atskaitas, laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent:

S. K. nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. būdamas UAB „Viltrasa“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pateikęs UAB „Viltrasa‘ valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetinių lėšų finansines ataskaitas VSDFV Širvintų skyriui - 2008 m. III ketvirčio, IV ketvirčio, 2009 m. I ketvirčio, VSDFV Vilniaus skyriui - 2009 m. II ketvirčio, III ketvirčio, IV ketvirčio, 2010 m. I ketvirčio, II ketvirčio, III ketvirčio, VSDFV Širvintų skyriui - 2010 m. IV ketvirčio, bei 2011 m. sausio 20 d. gavęs VSDFV Širvintų skyriaus 2011 m. sausio 20 d. priminimą Nr.(4.16) VI3-78 per 10 dienų nuo priminimo įteikimo dienos sumokėti į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius - 19787,10 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, šių apskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių laiku nesumokėjo. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR B K 219 straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. K. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Viltrasa“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent:

S. K. nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. būdamas UAB „Viltrasa“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostata - už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas; to paties straipsnio 2 d. - už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas; 16 str. 1 dalies nuostata - ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; to paties straipsnio 3 d. - apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo; be to, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 16 punkto reikalavimu - visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ - prekybinei veiklai įsigiję fiziniai asmenys prekių įsigijimo dokumentus privalo saugoti 10 metų, keisdamas savo gyvenamąją vietą pametė UAB „Viltrasa“ 2009 m. - 2010 m. Kasos knygas, pirminius kasos dokumentus nuo 2009 m. spalio 14 d., banko dokumentus, 2009 m. - 2010 m. didžiosios knygos sąskaitų apyvartų registrą, pirkėjų skolų ir skolų tiekėjams registrą, taip neišsaugodamas buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d., dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Viltrasa“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pilnai pripažino, o teismo posėdžio metu iš dalies. Jis nurodė, kad nuo UAB „Viltrasa“ įsteigimo pradžios jis buvo ir yra bendrovės direktorius. Bendrovės veikla buvo tarptautinių krovinių gabenimas. Pradžioje veikla vyko pelningai, tačiau 2008 m. pabaigoje jam pablogėjo sveikata, buvo padaryta operacija, susijusi su širdies veikla. Toliau blogėjant jo sveikatai, pradėjo stoti UAB „Viltrasa“ veikla. Be to, šalyje prasidėjo ekonominė krizė, o tai taip pat turėjo neigiamos įtakos UAB „Viltrasa“ veiklos vystymui. Dar kurį laiką įmonėje dirbo vienas vairuotojas, tačiau veikla jau vyko vangiai. Realiai UAB „Viltrasa“ veiklos nebevykdė nuo 2010 m. vasario ar kovo mėnesių, tikslios datos neatsimena. Kol įmonės veikla vyko normaliai, tai mokesčiai SODRAI buvo mokami reguliariai. Tačiau 2008 m. pabaigoje, prasidėjus sveikatos problemoms, susidarė įsiskolinimas SODROS biudžetui ir 2009 m. pavasarį ar vasarą, tikslios datos neatsimena, SODRA areštavo UAB „Viltrasa“ sąskaitą, dėl to minėtai įstaigai atsirado įsiskolinimas. Tai iš dalies dar labiau pablogino įmonės situaciją. UAB „Viltrasa“ veikla blogėjo, todėl didėjo įsiskolinimas SODRAI. Ataskaitas SODRAI pildydavo buhalterė ir pateikdavo jas elektroniniu būdu. Pagal pateiktas ataskaitas pradžioje buvo mokama laiku, o vėliau nebuvo mokama, nes nebuvo pinigų. 2011-01-20 valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Širvintų skyriaus darbuotojas jam pasirašytinai įteikė priminimą, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „Viltrasa“ privalo per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti į SODROS atsiskaitomąją sąskaitą susidariusį įsiskolinimą 19787,10 Lt. Minėti pinigai per priminime nurodytą terminą nebuvo sumokėti, nes UAB „Viltrasa“ nuo 2010 m. pavasario nevykdė jokios realios veiklos, todėl neturėjo pinigų įsiskolinimui padengti. UAB „Viltrasa“ jokios realios veiklos nevykdo iki šios dienos. Jis taip pat nurodė, kad UAB „Viltrasa“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė R. M. pas save namuose, kompiuteriniu būdu, pagal UAB „Viltrasa“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos S. K. jai pateikdavo. Suvedusi pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus už praėjusį mėnesį, buhalterė jam pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus grąžindavo. Pas S. K. būdavo tik pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, t.y. PVM sąskaitos-faktūros, ataskaitos pagal mokesčius, sutartys. Visi kiti buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pas buhalterę. R. M. išeidama iš darbo UAB „Viltrasa“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė jam, tačiau dokumentų priėmimo-perdavimo aktas surašytas nebuvo. Dalis UAB „Viltrasa“ buhalterinės apskaitos dokumentų buvo pateikta VMI, nes buvo atliekamas UAB „Viltrasa“ patikrinimas. Todėl kitam VMI patikrinimui buvo pateikti UAB „Viltrasa“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos jis prieš tai iš VMI darbuotojų atsiėmė. Dalį UAB „Viltrasa“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. 2009 m. - 2010 m. Kasos knygos, pirminių kasos dokumentų nuo 2009 m. spalio 14 d., banko dokumentų, 2009 m. - 2010 m. didžiosios knygos sąskaitų apyvartų registro, pirkėjų skolų ir skolų tiekėjams registrų, nepateikė, nes jis išvardintus dokumentus galėjo pamesti kai įmonė kraustėsi iš ofiso Naugarduko g. 91, Vilniuje, bei jis pats keitė savo gyvenamąją vietą, todėl mano, kad minėti dokumentai galėjo tada ir dingti.

Liudytoja R. M. parodė, kad nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2010 m. rugsėjo 13 d. dirbo UAB „Viltrasa“ vyr. buhaltere. Bendrovės direktorius buvo S. K.. Ji darbovietėje dirbo antraeilėse pareigose ir ateidavo iš direktoriaus pasiimti dokumentų, tačiau patį direktorių būdavo rasti labai sunku ir dėl to gauti dokumentus būdavo labai sunku. Buhalterinę apskaitą ji tvarkydavo pas save namuose, kompiuteriniu būdu. Įmonės veikla vyko vangiai, tokią išvadą ji padarė pagal turėtus įmonės dokumentus. Kadangi paskutinį pusmetį jai buvo sunku kontaktuoti su direktoriumi S. K., nes jis neatsakinėdavo į skambučius, neatvykdavo į susitikimus, nemokėdavo atlyginimo), ji nutarė išeiti iš UAB „Viltrasa“. Realiai UAB „Viltrasa“ veiklos nebevykdė nuo 2010 m. vasario-kovo mėnesių, tiksliai neatsimena. 2010 m. rugsėjo mėnesį ji susitiko su S. K. ir perdavė jam įmonės UAB „Viltrasa“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Likusius dokumentus ji jam perdavė 2011 m. vasarą, tikslios datos neatsimena. Perduodant dokumentus, joks dokumentų priėmimo-perdavimo aktas surašytas nebuvo. Pas ją asmeniškai minėtos įmonės jokių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra. (t. 1, b. 1. 104).

Specialistė R. A. parodė, kad dėl tyrimui atlikti nepateiktų UAB „Viltrasa“ dokumentų - 2009 m. - 2010 m. Kasos knygos, pirminių kasos dokumentų nuo 2009 m. spalio 14 d., banko dokumentų, 2009 m. - 2010 m. didžiosios knygos sąskaitų apyvartų registro, pirkėjų skolų ir skolų tiekėjams registrų iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „Viltrasa“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (t. 1, b. 1. 105).

2012 m. vasario 9 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistės išvadoje Nr. 5-1/20 dėl UAB „Viltrasa“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktas VSDFV Širvintų skyriaus ataskaitas 2011 m. sausio 31 d. UAB „Viltrasa“ įsiskolinimas iš viso sudarė 21740,71 Lt (19787,10 Lt VSD įmokų ir 1953,61 Lt delspinigių). Tuo UAB „Viltrasa“ pažeidė 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 14 str. 2 dalies reikalavimą, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus nustatytus šio ir kitų įstatymų“. Pagal to paties įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“. Remiantis AB „Swedbank“ pateiktais duomenimis UAB „Viltrasa“ 2011 m. sausio 31 d. banko sąskaitoje turėjo 189,00 Lt ir 110,00 EUR, t.y. bendrovė galėjo sumokėti VSDFV Širvintų skyriui 568,80 Lt. Išvadoje konstatuota, kad tyrimui nepateikta 2009 m. - 2010 m. Kasos knyga, pirminiai kasos dokumentai nuo 2009-10-14, banko dokumentai, 2009 m. - 2010 m. didžiosios knygos sąskaitų apyvartų registras, pirkėjų skolų ir skolų tiekėjams registras. Be to, UAB „Viltrasa“ nepateikė 2009 m. - 2010 m. finansinių ataskaitų VĮ Registrų centrui. Tuo Bendrovė pažeidė 2008 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. X-1633 15 str. 1 dalies nuostatą, kad „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“. Pagal to paties įstatymo 27 str. nuostatą „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“. Be to, UAB „Viltrasa“ nepateikė Vilniaus apskrities VMI 2010 m. Pelno mokesčio deklaracijos. Tuo Bendrovė pažeidė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 str. 1 dalies nuostatą, kuri nurodo, kad „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais“. Dėl išvardintų priežasčių nėra galimybės nustatyti ar bendrovė buvo moki už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. ir ar galėjo laiku atsiskaityti su VSDFV Širvintų skyriumi.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Širvintų skyriaus 2011 m. sausio 20 d. rašto Nr. (4.16)V13-78 matyti, kad kaltinamasis buvo informuotas apie pareigą per 10 dienų sumokėti 21740,71 Lt apskaičiuotų mokesčių ir delspinigių (t. 1, b.l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 1 dalyje. Teismas S. K. kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo ir liudytojos R. M. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais - Valdybos Širvintų skyriaus 2011 m. sausio 20 d. raštu Nr. (4.16)V13-78, 2008 m. – 2010 m. valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetinių lėšų finansinėmis ataskaitomis ir kita bylos medžiaga.

Pagal BK 219 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 219 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įteikimo priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai.

BK 219 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo teiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti.

Byloje nustatyta, kad S. K. teisė Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines ataskaitas už 2008 m. III - 2010 m. IV ketvirčius, pagal kurias turėjo sumokėti 19787,10 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pradelsti įsiskolinimai VSDFV biudžetui sudarė nurodytą valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą už samdomus darbuotojus. Kaip jau minėta, kaltinamasis būdamas UAB „Viltrasa“ direktoriumi, gavęs 2011 m. sausio 20 d. priminimą apie pareigą per 10 dienų nuo priminimo įteikimo dienos sumokėti nurodytą mokesčių sumą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Širvintų skyriaus vieną iš sąskaitų, per nustatytą terminą, nesumokėjo į valstybės biudžetą apskaičiuotų ir deklaruotų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tai rodo, kad S. K. suvokė, kad jis pateikė nustatyta tvarka patvirtintą finansines ataskaitas ir kad pagal jas privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdė žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti, tačiau jų nesumokėjo, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 219 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamais nepagrįstai nurodo, kad bendrovė neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su VSDFV, nes bendrovės finansinė padėtis buvo labai bloga. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t.y. banko sąskaitų išrašų matyti, kad bent dalį sumos galėjo sumokėti, be to, dėl kaltinamojo prarastų dokumentų neįmanoma nustatyti tikrosios bendrovės turtinės padėties.

BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamai aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas gali reikštis trimis alternatyviomis veikomis. Viena tokių veikų yra buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad S. K. neišsaugojo dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl dabar neįmanoma nustatyti tikrosios UAB „Viltrasa“ turtinės padėties. Teismas, S. K. kaltę nustatė remdamasis paties kaltinamojo prisipažinimu, jog pametė dalį dokumentų, specialistės išvada ir kitais byloje surinktais įrodymais. Todėl veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam S. K., atsižvelgiama į LR BK 54 str. ir 61 str. nuostatas, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę. S. K. 2 kartus teistas už nusikalstamas veikas finansų sistemai, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašyta, dirba. Kadangi už ankstesnius nusikaltimus kaltinamajam buvo skirtos švelniausios bausmės – baudos, o jis jų nesumokėjo ir nepadarė teigiamų išvadą, jų skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Remdamasis aukščiau išdėstytu teismas S. K. už nusikalstamą veiką numatytą BK 219 straipsnio 1 dalyje skiria 1 metų laisvės atėmimą, o už BK 223 straipsnio 1 dalyje – 9 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatomis bausmes iš dalies sudedamos ir S. K. skiriama galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padarytomis veikomis, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dirba, naujų nusikalstamų veikų nedaro, kad jis supranta padarytų veikų pavojingumą, sutinka atlyginti žalą. Šie ir kiti duomenys teismui leidžia sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Todėl vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti dalį, t.y. 4000 Lt turtinės žalos.

Ši bausmė subendrinama su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta 60 MGL bauda, bausmes visiškai sudedant.

Byloje VSDFV Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo prašo priteisti 19787,10 Lt, nes jis šios sumos nesumokėjo į Fondo biudžetą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei turtinė žala valstybei padaryta BK 219 – 223 str. nustatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tai žalos atlyginimas sprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai valstybei atstovaujanti institucija turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti ieškinį.

Byloje kaltinamojo parodymais ir specialisto išvada nustatyta, kad dėl S. K. kaltės neįmanoma nustatyti UAB „Viltrasa“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tai reiškia, kad nėra turto ir lėšų į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Kaltinamasis nurodė, kad sutinka su ieškiniu, todėl ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina 19787,10 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimą.

S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 dalimis bausmes iš dalies sudėti ir paskirti S. K. subendrintą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

BK 64 str. pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir bausmę, paskirtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, visiškai sudėti ir galutinę bausmę paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą ir 60 MGL baudą.

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir atlyginti 4000 Lt neturtinės žalos.

Patenkinti VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį ir jo naudai iš S. K. priteisti 19878,10 Lt žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.