- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1124-436/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- R. M.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-102820-528/2008 pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. M. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo A. M. santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti su ja nepilnametės dukters M., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovo dukters M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2008 m. sausio 10 d. iki jos pilnametystės po 400 Lt kas mėnesį bei 14400 Lt įsiskolinimą už dukters neišlaikymą už trejus metus.
Atsakovas A. M. patikslintu priešieškiniu prašė santuoką su ieškove nutraukti dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnametės dukters M. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš jo dukters išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti sutuoktinį A. M. gyventi skyrium iki bus priimtas teismo sprendimas. Nurodė, kad atsakovas žiauriai elgiasi su šeimos nariais, tai nesiliauja ir pradėjus skyrybų procesą, smurtiniai išpuoliai vyksta ne tik prieš sūnų, bet ir prieš nepilnametę dukrą, ieškovę. Nėra normalių sąlygų vaikams mokytis, kasdien kyla su tėvu konfliktai, kurie pereina ir į turto niokojimą – laužomos durys, vaikai patiria ir psichologinį atsakovo smurtą. Dėl atsakovo fizinio smurto ieškovė kreipėsi į policiją ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 19 d. parengiamajame teismo posėdyje priėmė nutartį, kuria ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – įpareigojo atsakovą A. M. gyventi skyrium iki bus priimtas teismo sprendimas (nutartis) civilinėje byloje Nr. 2-02820-528/2008 dėl ieškovės R. M. ir A. M. santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad šalys be buto (duomenys neskelbtini), kitos gyvenamosios patalpos neturi, atsakovas yra paveldėjęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , bei garažą Palangoje. Padėtis šeimoje bloga, konfliktai kyla pastoviai, yra reali grėsmė nepilnamečio vaiko fizinei ir psichinei sveikatai, atsakovo elgesys prieštarauja prioritetiniam vaikų teisių ir interesų apsaugos principui ir yra reali grėsmė ieškovės ar nepilnamečio vaiko turtinėms bei asmeninėms neturtinėms teisėms. Kadangi konfliktai vyksta tarp atsakovo ir nepilnametės dukters, o ir pilnamečio sūnaus bei ieškovės, todėl teismas įpareigojo atsakovą gyventi skyrium. Be to, teismas nurodė, kad atsakovas gauna pastovias pajamas – invalidumo/netekto darbingumo pensiją, nedirba, turi asmeninio nekilnojamojo turto bei draugų, pas kuriuos gali laikinai pagyventi, todėl sprendė, kad jis labiau išgalės pasirūpinti laikina gyvenamąja vieta.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išsituokti ir, pasinaudodama vaikais, užvaldyti santuokoje įgytą turtą. Nuo pirmojo bandymo išsituokti 2003 metais, ieškovė pati nustatinėjo prieš jį vaikus, rodydama atsakovui nepagarbą ir nepakantumą, neleisdavo net subarti paauglių vaikų, provokuodavo nesutarimus ir bet kokiu pretekstu iškviesdavo policiją. Atsakovas teigia, kad ieškovė, įtakojama neseniai išsituokusios draugės, pateikė tikrovės neatitinkančius teiginius, nes jis nėra smurtautojas ir neturi kur išeiti gyventi. Atsakovas taip pat nurodo, kad jis, gaudamas invalidumo pensiją, dar papildomai dirbo, kad išlaikyti šeimą, apmokėti už butą, ir jo pakantumas dėl niekur nedirbančios ir neieškančios darbo sutuoktinės, buvo panaudotas prieš jį patį. Nagrinėjama ištuokos byla jam padarys turtinę ir neturtinę žalą, nes to pasekoje jis nebegalės bendrauti su vaikais, jo sveikata žalojama nuo pastoviai keliamos nervinės įtampos ir jis neteks gyvenamosios vietos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, taip pat ir atsakovo sveikatos būklę bei jo gaunamas pajamas. Gyvenimo skyrium tikslas yra apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o ne pakenkti sutuoktiniui. Pats atsakovas skunde pripažįsta, jog šeimoje dažnai kyla konfliktai, kad nesutaria su vaikais. Be to, atsakovas įpareigotas gyventi skyrium laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas. Byla dar neišspręsta, bendras sutuoktinių turtas nepadalintas. Taip pat ieškovė nurodo, kad teismas nutartį priėmė remdamasis ne tik jos teiginiais, bet ir pateiktais įrodymais, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės parodymais, atsakovo paaiškinimais, kad turi draugų, pas kuriuos gali laikinai pagyventi. Faktą, kad atsakovas gali laikinai gyventi skyrium, patvirtina ir byloje esantis jo sąskaitos išrašas nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2006 m. lapkričio 29 d. – visos banko operacijos kasdien buvo atliktos tik Palangoje. Visą tą laiką jis pragyveno Palangoje ir namuose nebuvo pasirodęs. Nurodo, kad į atsakovo tėvo palikimą jokių reikalavimų ieškovė nereiškia, šį turtą pripažįsta asmenine atsakovo nuosavybe. Kadangi teismas dar neišsprendė šeimos turto padalijimo klausimo, todėl atsakovas be pagrindo skunde nurodo, kad ištuokos byla padarys jam žalą.
Atskirasis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, atspindintis visuomenės poreikį užtikrinti visų asmenų lygiateisiškumą. Teisingumo principas yra universalus principas, reiškiantis ir tai, kad valstybės taikomos bet kokios poveikio priemonės turi būti proporcingos, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Teisingumo principo įgyvendinimas ypač svarbus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes šių priemonių taikymas susijęs su turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu.
CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Pagrindas taikyti tokią apsaugos priemonę yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, nes bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ar kitam sutuoktiniui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog padėtis šeimoje bloga, konfliktai kyla pastoviai, jie vyksta ne tik tarp atsakovo ir nepilnametės dukters, bet ir pilnamečio sūnaus bei ieškovės, yra reali grėsmė nepilnamečio vaiko fizinei ir psichinei sveikatai, atsakovo elgesys prieštarauja prioritetiniam vaikų teisių ir interesų apsaugos principui, todėl teismas laikė, kad laikinoji apsaugos priemonė yra būtina ne tik nepilnamečio vaiko interesų labui, bet ir abiems šalims. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje pateiktos nuotraukos (b.l. 157), taip pat pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2008-05-06 įsakymas įrašyti šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl atsakovo psichologinio smurto prieš vaiką (b.l.160-161), Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2008-04-17 ir 2008-05-16 vaiko apklausos protokolai (b.l.158, 162), ieškovės pranešimai Vaiko teisių apsaugos tarnybai (b.l. 159), Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2004-11-02 atvejo peržiūros protokolas (b.l. 163-164), Kauno miesto apylinkės teismo 2003-02-06 ir 2007-09-24 nutarimai, kuriais A. M. įspėtas dėl netinkamo elgesio prieš žmoną bei sūnų (b.l. 15, 16), taip pat Teismo medicinos ekspertizės aktas dėl ieškovės kūno sužalojimo sunkumo laipsnio nustatymo (b.l.14). Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė taip pat nurodė, jog jiems ši šeima žinoma, iš policijos gauna pastovius pranešimus dėl atsakovo smurtavimo prieš vaikus, atsakovas tris kartus baustas už netinkamą elgesį su vaikais, kurie yra traumuoti psichologiškai, konsultuoti gydytojų – psichiatrų. Tokiu būdu teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą vieną sutuoktinį gyventi skyrium iki bus išspręsta byla dėl santuokos nutraukimo, nes dėl atsakovo veiksmų bendras gyvenimas gali padaryti žalos ne tik ieškovei, bet ir vaikams. Šiai aplinkybei paneigti atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), atskirajame skunde taip pat iš esmės nenurodė nei vieno argumento, kuris turėtų įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.