Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. Š. 2018 m. balandžio 26 d., tikslus laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia smogė kumštimi mažamečiui sūnui E. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), vieną smūgį į smakrą, tuo mažamečiui sūnui nukentėjusiajam E. Š. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Iš kaltinamojo R. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 35-36), matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus. Turi du sūnus E. Š. ir E. Š., su kurių motina V. Š. yra išsiskyręs, tačiau gyvena kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 26 d. d. buvo namuose vartojęs alkoholio, jautėsi apsvaigęs. Dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, kambaryje tarp jo ir V. Š. kilo žodinis konfliktas, kurio esmės neprisimena. V. Š. buvo blaivi, ji gamino maistą. Abu sūnūs buvo kambaryje. Žodinio konflikto metu E. Š. įsikišo į jo ir buvusios žmonos konfliktą, todėl jis sūnų išvadino necenzūriniais žodžiais, keikėsi. Bandė nuraminti sūnų, aiškinti, kad jis blogai elgiasi, bet šis jo neklausė. Todėl jis susinervino, kad sūnus neklauso, kumščiu užsimojo ir tyčia smogė sūnui vieną smūgį iš apačios į smakrą. Po jo smūgio E. Š. užsiėmė ranka smakrą, atsitraukė atbulas. Suprato, kad sūnui skaudėjo smakrą. Nepastebėjo ar smogdamas sužalojo mažamečiui sūnui smakrą, nes jis iš karto išėjo iš kambario. Jis toliau konfliktavo su V. Š.. Po konflikto buvusi sutuoktinė su abiem sūnumis išsikėlė gyventi į kitą butą. Sūnaus atsiprašė, su juo susitaikė, dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi. Nusikaltimą įvykdė, nes buvo neblaivus.

Nukentėjusiojo E. Š. atstovė pagal įstatymą V. Š. apklausta kaip liudytoja parodė (b. l. 13-14), kad 2018 m. balandžio 22 d., tikslaus laiko neprisimena, R. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vienas gėrė alkoholį. Dieną, tikslaus laiko neprisimena, R. Š. išleido E. Š. į (duomenys neskelbtini) mokyklos stadioną žaisti krepšinį. E. Š. neleido, todėl šis liko namuose. Ji namuose gamino maistą. Sūnui išėjus, netrukus R. Š. išėjo pažiūrėti ar sūnus žaidžia stadione. Ji ir kitas sūnus liko namuose. Netrukus į namus sugrįžo susinervinęs ir piktas E. Š., kuris sakė, kad žaidė su klasiokais stadione kai atėjo girtas tėvas, kuris padarė gėdą prieš jo draugus. Po kurio laiko į namus parėjo R. Š., kuris, būdamas labai girtas, kambaryje pradėjo šaukti, rėkti ant E. Š. ir tyčia stipriai smogė kumščiu iš apačios į viršų vieną smūgį sūnui į apačią smakro. Sūnus pradėjo verkti ir šaukti. Suprato, kad nuo tėvo vieno smūgio sūnui skaudėjo smakrą, nes jis buvo užsiėmęs smakrą. Smakras buvo paraudęs. Ji atbėgusi iš virtuvės bandė ginti sūnų, atitraukti R. Š. nuo vaiko, liepė jam atsitraukti nuo sūnaus, todėl neblaivus buvęs sutuoktinis pradėjo ją keikti, vijo iš namų, liepė išeiti iš jo buto. Sūnus į medikus nesikreipė, policijai apie įvykį nepranešė, niekur nesigydė, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas E. Š. parodė (b. l. 18-19), kad 2018 m. balandžio 22 d. tėtis išleido E. Š. pažaisti krepšinį (duomenys neskelbtini) stadione. E. Š. išėjo žaisti. Jis liko namuose žaisti kompiuteriu. Mama buvo namuose, darė valgyti. Netrukus tėtė kažkur išėjo. Po kiek laiko į namus sugrįžo brolis, kuris buvo susinervinęs, įpykęs. Brolis pasakė, kad neis daugiau žaisti, nes girtas tėtis atėjęs jam prieš klasiokus daro gėdą. Netrukus parėjo tėtis. Jis buvo labai girtas. Tėtis pradėjo rėkti ant brolio, neprisimena dėl ko. Brolis tėčiui nieko nesakė. Tėtė buvo labai piktas, jis rėkdamas tyčia smogė vieną kartą broliui į smakrą. Šis nesigynė, tik susiėmė ranka už smakro. Tėtis dar rėkė ir atsitraukė nuo brolio. Mama atėjusi patraukė tėtį nuo brolio, tėtis ant jos rėkė, sakė, kad jis nelietė E. Š.. E. Š. pasiėmė rankšluostį ir užsidengė smakrą. Jis nematė ar broliui buvo sužalotas smakras, nematė jokio kraujo. Brolis sakė, kad jam nuo smūgio skaudėjo smakrą, jis verkė, bet pas gydytojus nuėjęs nebuvo.

Be kaltinamojo R. Š. tiesioginio prisipažinimo, nukentėjusiojo E. Š. atstovės pagal įstatymą V. Š., liudytojo E. Š. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2018 m. gegužės 18 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1), kuriuo informuojama, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku R. Š. nenustatytu būdu galimai smurtavo prieš nepilnametį savo sūnų E. Š., gimusį (duomenys neskelbtini);

VšĮ Šeimos santykių instituto 2018 m. gegužės 16 d. raštas Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (b. l. 5), kuriuo informuojama, jog psichologo konsultacijoje E. Š. papasakojo, jog jo tėvas smurtavo prieš brolį E. Š.. Individualios konsultacijos metu šią aplinkybę įvardijo ir V. Š.;

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos 2018 m. gegužės 18 d. raštas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui apie tai, kad 2018 m. gegužės 17 d. institucijoje gautas VšĮ Šeimos santykių instituto raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu R. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nenustatytu būdu galimai smurtavo prieš nepilnametį savo sūnų E. Š., gimusį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. 2018 m. balandžio 26 d., tikslus laikas nenustatytas, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia smogė kumštimi mažamečiui sūnui E. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), vieną smūgį į smakrą, tuo mažamečiui sūnui nukentėjusiajam E. Š. sukėlė fizinį skausmą. Nors nukentėjusiajam nepilnamečiui sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau, bylos duomenimis, jis jautė fizinį skausmą, buvo paraudęs smakras, jam skaudėjo. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nusikaltimas įrodytas.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. Š. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis R. Š. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 40-42, 44). Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam paskirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį (iš viso 270 valandų), per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tuo tarpu, kaip jau minėta, už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad prokuroro siūloma viešųjų darbų bausmė kaltinamajam negali būti paskirta, tuo tarpu kaltinamasis niekur nedirba, jam skirtina arešto bausmė. Nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą 2018 m. rugpjūčio 3 d. išsiųstas pranešimas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 39).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą mušdamas E. Š., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažametis, t.y. nesulaukęs keturiolikos metų amžiaus. Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo R. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Š. yra jauno ir darbingo amžiaus (b. l. 21, 22), tačiau bylos duomenimis niekur nedirba, oficialaus pajamų šaltinio neturi (b. l. 45), praeityje neteistas (b. l. 29), baustas administracine tvarka (b. l. 26-28), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 35). Bylos duomenimis dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų mušamas mažametis nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nukentėjusysis ir jo įstatyminė atstovė kaltinamajam nereiškia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės poziciją, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus jį charakterizuojančius duomenis, R. Š. skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos, sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. Š., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37-38).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. paskirti 30 parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. Š. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.