- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- 2-908/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- M. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-9087-585/10.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas advokatas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu BUAB „Mano tikslas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 726,10 Lt atlyginimą už teisines paslaugas bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo M. Š. ieškinį, išaiškino, kad dėl įtraukimo į BUAB „Mano tikslas“ kreditorių sąrašą bankroto byloje pareiškėjas turi kreiptis į BUAB „Mano tikslas“ bankroto administratorių V. Balkevičių.
Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimą kildina iš 2008 m. birželio 9 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 373, kuri buvo sudaryta dar iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Mano tikslas“, todėl laikytina, kad ieškovas šiuo atveju yra bankrutavusios įmonės kreditorius. Teismas pažymėjo, kad iškėlus bankroto bylą teisme, kreditorių reikalavimai bankrutuojančiai įmonei pareiškiami Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. kreditorius, siekdamas apginti savo finansinius interesus, turi teisę su savo kreditoriniais reikalavimais kreiptis į administratorių ir kartu pateikti reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Dėl to teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškinį atsisakytina priimti, nurodant, kad kreditorius su prašymu įtraukti jį į kreditorių sąrašą turi kreiptis į įmonės bankroto administratorių V. Balkevičių, kuris kreipsis į teismą dėl kreditoriaus įtraukimo į kreditorių sąrašą arba ginčys šį kreditoriaus reikalavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas M. Š. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Apeliantas nurodo, kad ieškinio reikalavimą kildina ne iš teisinių paslaugų sutarties Nr. 373, kurioje nėra aptartas mokėjimas už teisines paslaugas, o iš 2008 m. liepos 22 d. susitarimo dėl sėkmės mokesčio. Apeliantas pažymi, kad pagal šį susitarimą bankroto bylos iškėlimo dieną neturėjo jokio reikalavimo į atsakovą, o atsakovo pareiga sumokėti sėkmės mokestį atsirado tik 2010 m. gruodžio mėnesį, t.y. po bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Apelianto teigimu, teisinės paslaugos pagal savo pobūdį priskirtinos prie administravimo išlaidų, atsakovas tai pripažįsta, o ginčas kilo tik dėl išlaidų dydžio. Apelianto nuomone, kadangi ieškiniu reikalaujamas užmokestis už teisines paslaugas priskirtinas prie administravimo išlaidų, o administravimo išlaidos nepatenka į kreditorių reikalavimų eilę ir tvarką, numatytą Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje, todėl ieškovo reikalavimas negali būti tvirtinamas kreipiantis į administratorių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo M. Š. ieškinį BUAB „Mano tikslas“ tuo pagrindu, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas turėtų būti sprendžiamas UAB „Mano tikslas“ bankroto byloje. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas advokatas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu BUAB „Mano tikslas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 726,10 Lt atlyginimą už teisines paslaugas bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Pagal bylos duomenis laikytina, kad minėti ieškinio reikalavimai kildinami iš 2008 m. birželio 9 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 373, prie kurios buvo sudarytas 2008 m. liepos 22 d. susitarimas dėl apmokėjimo už advokato teikiamas teisines paslaugas (sėkmės mokesčio) ir 2008 m. rugpjūčio 4 d. susitarimas Nr. 2 dėl apmokėjimo už advokato teikiamas teisines paslaugas (sėkmės mokesčio). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys, išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas BUAB „Mano tikslas“ administratoriaus 2009 m. rugsėjo 23 d. pranešimas advokatui M. Š. patvirtina, kad BUAB „Mano tikslas“ vykdys 2008 m. birželio 9 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 373 bei 2008 m. liepos 22 d. susitarimą dėl apmokėjimo už advokato teikiamas teisines paslaugas (sėkmės mokesčio), šios sutarties ir susitarimo terminas nėra pasibaigęs. Į bylą pateiktas BUAB „Mano tikslas“ 2009 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, kad sutartis Nr. 373 bei 2008 m. liepos 22 d. susitarimas dėl apmokėjimo už advokato teikiamas teisines paslaugas (sėkmės mokesčio) pratęstas 2008 m. rugpjūčio 4 d. susitarimo Nr. 2 sąlygomis. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatą, sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju advokatas neturi pagrindo reikšti bankrutuojančiai įmonei kreditorinį reikalavimą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju išlaidos už ieškovo atsakovui suteiktas teisines paslaugas priskirtinos prie administravimo išlaidų Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio prasme, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad administravimo išlaidų klausimas yra sprendžiamas bankroto byloje, o ne atskiro ieškinio pagrindu iškeltoje byloje. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio antroji dalis numato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.