Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 parų areštu.

Ši bausmė, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant dalį naujai paskirtos bausmės ir D. N. paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo.

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkis) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. balandžio 28 d.

– konfiskuoti automobilio „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 3970 (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt) Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. N. nuteistas už tai, kad 2022 m. spalio 20 d. apie 20.28 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,77 promilės neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendyje konstatuota, kad D. N. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį bei nuteistojo asmenybę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. N. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

6. Apeliaciniame skunde neginčijama D. N. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei veikos kvalifikavimas, tačiau skunde nesutinkama su paskirta bausme ir prašoma ją pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir aptariamos veikos, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

8. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas D. N. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad jis nevairavo neblaivus kelyje, o tik perstatė automobilį ir tokiais veiksmais jokios grėsmės nei sau, nei aplinkiniams nesukėlė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad jis nevairavo kelyje, kur aktyvus eismas, neduoda pagrindo jo veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir dėl to skirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Kaip patvirtina bylos medžiaga, D. N. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2.77 promilių neblaivumas. Sėsdamas prie automobilio vairo neblaivus, jis visiškai ignoravo galinčias kilti pasekmes, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Toks kaltinamojo elgesys rodo didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenės ir eismo saugumą. D. N. teisiamas jau 10 – tą kartą, paskutinį kartą už analogiško nusikaltimo padarymą, jis ne kartą baustas ir administracinėmis nuobaudomis, kas leidžia manyti, jog neteisėtas apelianto elgesys nebuvo atsitiktinis. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad D. N. sistemingai darė tyčines nusikalstamas veikas, už kurias teismo jam buvo skiriamos įvairaus pobūdžio, ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau iš ankstesnių klaidų nepasimokė, ir vėl darė nusikaltimus. Šie duomenys leidžia teigti, jog D. N. nelinkęs laikytis įstatymų, pavojingas visuomenei asmuo, todėl apylinkės teismas iš sankcijose numatytų kelių bausmių rūšių teisingai ir pagrįstai parinko su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir kaltinamojo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, dėl ko D. N. parinko ne griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

9. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Bylos duomenys patvirtina, kad D. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ir paskyrė jam bausmę, kiek mažesnę nei BK 49 straipsnio 3 numatytas arešto bausmės vidurkis (nuo 15 iki 90 parų arešto), kas patvirtina, jog apeliantui nebuvo paskirta aiškiai per griežta bausmė.

10. Teisėjų kolegijai neduoda pagrindo švelninti apeliantui paskirtą bausmę ir skirti kitą, švelnesnę bausmę – baudą, ir ta skunde nurodyta aplinkybė, kad D. N. yra dirbantis, nes, pirmajame teismo posėdyje nuteistasis teigė esąs dirbantis, tačiau antrajame posėdyje jau nurodė, jog jis yra registruotas užimtumo tarnyboje, turi darbo pasiūlymų, taigi, tokios prieštaringos aplinkybės kelia abejonių dėl D. N. gaunamų pastovių pajamų. Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, kad jis turi ir kitų finansinių įsipareigojimų, dėl to iš jo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį yra skiriama pinigų suma šiems įsipareigojimams padengti. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė konfiskuoti automobilio, su kuriuo jis padarė nusikaltimą, vertę atitinkančią pinigų sumą - 3 970 (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt) Eur. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog pakeitus D. N. paskirtą arešto bausmę į paskyrus jam finansinę bausmę – baudą, nuteistojo finansiniai įsipareigojimai dar padidėtų ir juos vykdyti jam būtų dar sudėtingiau.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas nuteistajam paskirtą bausmę gali sušvelninti ar pagriežtinti tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam D. N. bausmės rūšį ir jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

12. Kadangi nusikalstama veika buvo padaryta D. N. neatlikus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), jos pagrįstai buvo subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prie neatliktos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį naujai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.