- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-403-436/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- D. B., E. B.
- Trečiasis asmuo
- notare N
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: E. B., Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį su atsakovais D. B., E. B., trečiuoju asmeniu notare N. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. K. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. lapkričio 24 dienos buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro numeris 492), sudarytą tarp pardavėjos J. K. ir pirkėjų D. B. bei E. B.. Ieškovė J. K. nurodė, kad 2003 metais leido savo bute apsigyventi krikšto dukrai D. B. kartu su sutuoktiniu E. B.. 2010 m. pavasarį iš daugiabučio namo pirmininko sužinojo, kad ji nesanti buto savininkė, nes butas parduotas. Tada ji kreipėsi į policiją, kur sužinojo, jog iš tiesų buto savininkai yra D. B. ir E. B., kadangi pagal 2004 metais sudarytą buto pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą notarės N. L., ji perleidusi nuosavybės teisę į butą atsakovams.
Atsiliepimas
Atsakovai D. B. ir E. B. su ieškiniu nesutiko. Jie paaiškino, kad ieškovė J. B., būdama D. B. krikšto motina ir tolima giminaitė, apie 2003 metus pasikvietė juos kaip šeimą apsigyventi jos bute (duomenys neskelbtini), kadangi pačiai vienai ieškovei, gaunat tik senatvės pensiją, buvo sunku butą išlaikyti. 2004 metais J. K. nusprendė jiems butą parduoti, nes pati po brolio mirties palikimu gavo gyvenamąjį namą Krokialaukio kaime, Alytaus rajone. Jie su pasiūlymu sutiko ir 2004 metais lapkričio 24 d. butą iš J. K. nupirko, sandorį įformindami pas notarę N. L.. Už butą ieškovai nurodo sumokėję sutartą kainą, t.y. 10000 litų, atsiskaitymas su J. K. įvyko iki sudarant sandorį buto virtuvėje.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovės J. K. ieškinį atsakovams D. B. ir E. B. dėl sandorio panaikinimo atmetė. Teismas nustatė, kad byloje nėra surinkta absoliučiai jokių įrodymų, jog ginčijama buto prikimo – pardavimo sutartis tarp pardavėjos J. K. ir pirkėjų D. B. bei E. B. nebuvo sudaryta ar kad sutartyje už J. K. būtų pasirašęs kitas asmuo. Byloje pateikta buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta įstatymo reikalaujama notarine forma (CK 6.393 str. 1 d.), joje yra visi tokio pobūdžio sutarčiai reikalingi rekvizitai, aiškiai aptartas sutarties dalykas ir kaina, kas atitinka CK 6.396 straipsnio ir 6.397 straipsnio nuostatas. Kartu su buto pirkimo –pardavimo sutartimi šalys sudarė buto perdavimo – priėmimo aktą, kuris žymi, jog pirkėjai B. natūroje perėmė įsigytą butą iš pardavėjos J. K. (CK 6.398 str.). Pirkėjai, kaip to reikalauja įstatymas, nuosavybės teisę į įsigytą nekilnojamąjį daiktą – butą įregistravo Nekilnojamojo turto registre (CK 4.253 str.), Alytaus apskrities VPK 2010-10-04 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų veikų, numatytų LR BK 182 str. (sukčiavimas) ir LR BK 300 str. (dokumento suklastojimas). Šis nutarimas įsigaliojęs. Teismas nustatė, kad visais reikiamais sandoriui sudaryti dokumentais rūpinosi J. K., notarų biure sutartyje taip pat pasirašė pati J. K..
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad 2010 m. iš giminaičių sužinojo, jog atsakovams D. B. ir E. B. pardavusi savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau teigia, kad niekada jokių pirkimo-pardavimo sutarčių nėra sudarinėjusi, nieko panašaus nėra pasirašiusi, jokių sutartyje numatytų pinigų nėra gavusi, sutartis buvo sudaryta pasinaudojus apeliantės asmens dokumentais.
Apeliantė nurodo, kad ginčijamos sutarties neturėjo, jos dublikatą gavo 2011 m. vasario 24 d. ir įsitikino, kad parašas ne jos, o vardas ir pavardė įrašyti ne jos ranka. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jos prašymo skirti rašysenos ekspertizę ir neįsitikino, ar ginčijamą sandorį pasirašė būtent ieškovė. Ieškovė nurodo, kad yra beraštė, todėl notarinio veiksmo nepasirašė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. B. ir E. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą. Nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas ištyrė eilę rašytinių dokumentų, kad ieškovė kryptingai siekė parduoti atsakovams ginčo butą, pati surinko visus reikiamus sandoriui sudaryti dokumentus. Rašysenos ekspertizės skirti nebuvo būtina, kadangi akivaizdžiai matosi, jog visus dokumentus pasirašė būtent ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-399/2011).
LR Civilinio kodekso 6.393 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 24 d. tarp ieškovės J. K. ir atsakovų D. B., E. B. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 65,85), kuri sudaryta įstatymo reikalaujama notarine forma, joje yra visi tokio pobūdžio sutarčiai reikalingi rekvizitai, aiškiai aptartas sutarties dalykas ir kaina, kas atitinka CK 6.396 straipsnio ir 6.397 straipsnio nuostatas. Nuosavybės teisė atsakovams į ginčo butą perėjo pasirašius 2004 m. lapkričio 24 d. Buto perdavimo-priėmimo aktą, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 6.398 straipsnyje, iš kurio aiškiai matyti, jog atsakovai butą, esantį (duomenys neskelbtini), perėmė iš ieškovės J. K. (b.l. 65, 85). Įsigytas butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), D. B. ir E. B. vardu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, deklaruojant bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybę (b.l. 8).
Apeliantė neigia kada nors buvusi pas notarą ir sudariusi jai priklausiusio buto, esančio Jaunimo g. 38-6, Alytuje, pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodo, kad žinią apie buto pardavimą sužinojusi iš giminaičių, o iš notaro gavusi ginčijamos sutarties dublikatą, pamatė, kad sutartyje yra ne jos parašas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė teismo skirti J. K. rašysenos ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, nurodė, kad ekspertizė būtų perteklinis įrodymas (b.l. 105). Apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad iš byloje surinktų J. K. pasirašytų dokumentų, jos parašas vizualiai visur panašus ir rašysenos specialistų galėtų būti vertinamas kaip senyvo amžiaus žmogaus parašas, kurio būdingas bruožas - rašymo linija, vedama drebančiu judesiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia išvada, be to, pažymi, kad apeliantė teismo posėdžio metu nenuosekliai aiškino aplinkybes, neprisiminė, kur ji pati pasirašiusi.
Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikta medžiaga Nr. 52-At-01238-10, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš jos nustatyta, jog apeliantė 2010 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Alytaus rajono policijos komisariatą, prašydama atlikti ikiteisminį tyrimą, įtardama, kad D. B. ir E. B., siekdami apgauti ieškovę, jai nedalyvaujant sudarė pas notarę N. L. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Alytaus apskrities VPK 2010 m. spalio 4 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nustatė, kad ieškovė J. K. norą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sudaryti 2004 m. lapkričio 24 d. Alytaus miesto 1-ajame notarų biure pirkimo-pardavimo sutartį išreiškė gera valia, niekieno neverčiama ir dokumentus, reikalingus atlikti sandorį notarų biurui pateikusi pati. Sandorio teisėtumą, taip pat faktą, kad J. K. tikrai gavo pinigus, patvirtina abiejų šalių parašai, esantys buto pirkimo-paradavimo sutartyje, taip pat kituose dokumentuose. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta nusikalstamos veikos pažymių, t.y. tikslo apgaulės būdu suklaidinti kitus asmenis ir savo naudai įgyti svetimą turtą, taip pat tikslo pagaminti netikrą dokumentą ar suklastotą dokumentą panaudoti. Alytaus rajono apylinkės prokuratūra 2010 m. spalio 18 d. nutarimu atsisakė patenkinti J. K. skundą dėl 2010 m. spalio 4 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovės skundą atmetė. Faktiniai duomenys, nustatyti tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantės nurodytų aplinkybių nepatvirtino.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino visus surinktus rašytinius įrodymus, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantės nurodytos aplinkybės yra grindžiamos tik jos pačios įvykių interpretavimu, spėjimais bei prielaidomis, kas nesudaro pagrindo abejoti 2004 m. lapkričio 24 d. sudarytos buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumu.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88, 93 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.