- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2-912-413/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00970-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- E. J., V. J.
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Vilma Normantienė
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams E. J. ir V. J. dėl paskolos priteisimo ir atsakovės E. J. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė nurodė, kad 2011 m. vasario 18 d. su atsakove E. J. sudarė rašytinę paskolos sutartį, kuria atsakovei paskolino 600 000 Lt. Suteikiant paskolą, buvo susitarta, kad skolą atsakovė grąžins ieškovei pareikalavus ir už naudojimąsi pinigais bus mokamos 2 procentų dydžio palūkanos kas mėnesį. Atsakovė sutartyje patvirtino, kad pinigus gavo. Atsakovė grąžinti skolą vengia, į telefoninis skambučius neatsako, pradėjo slapstytis ir pinigų iki šiol negrąžino. Kadangi atsakovė gera valia skolos negrąžino, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 600 000 Lt negrąžintos paskolos, 48 000 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio įstatymines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė E. J. su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. vasario 18 d. sutartį, sudarytą tarp E. J. ir E. K.. Nurodė, kad pagal paskolos sutartį pinigai jai realiai nebuvo perduoti, todėl neatsirado prievolė juo grąžinti. Sutartis sudaryta nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, apgaulės įtakoje. Šalių veiksmus sudarant ginčijamą sutartį nulėmė aplinkybės, susijusios su kitu paskolos sandoriu, pagal kurį atsakovė buvo paskolinusi ieškovei E. K. 500 000 Lt. Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3037-390/2009 ši suma (500 000 Lt) buvo priteista iš E. K.. Tuo metu teisines paslaugas atsakovei teikė advokatė Vilma Normantienė, kurią atsakovė supažindino su ieškove. Kadangi šalis siejo geri ir draugiški santykiai, atsakovė ketino nereikalauti iš ieškovės priteistos 500 000 Lt, t.y. šią skolą dovanoti ir apie tai informavo ieškovę bei jos advokatę. Advokatė Vilma Normantienė, sužinojusi apie tokį sprendimą, pasiūlė viską išspręsti tokiu būdu: atsakovei, kaip paskolos gavėjui, pasirašyti paskolos sutartį su ieškove, kaip paskolos davėju, ir atlikti abiejų paskolos sandorių tarpusavio įskaitymus. Tokiu būdu panaikinus ieškovės E. K. skolą atsakovei, pastarosios dovana ieškovei nebūtų apmokestinta valstybės mokesčiais. Be to, ieškovė ne kartą minėjo, kad toks tarpusavio santykių įforminimas suteiktų galimybę ieškovei sumažinti realiai gautą pelną pagal kitas jos sudarytas paskolos sutartis su kitais asmenimis. Taigi, ginčijamas sandoris turėjo paslėptą šalių suderintą valią dėl jos padarinių, juo buvo siekiama sukurti tik išorinį paskolinių teisinių santykių atsiradimo vaizdą, todėl sutartyje nebuvo paskolos gavėjo įsipareigojimo skolą grąžinti, pinigai faktiškai nebuvo perduoti. Nurodytą aplinkybę patvirtina tai, kad paskolos sudarymu metu ieškovė tokios pinigų sumos realiai neturėjo ir paskolinti jų negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
CK 6.870 str. apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; kt.). Teismų praktikoje taipogi nurodyta, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui; kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).
Bylos duomenimis, ginčijama 2011 m. vasario 18 d. sutartis turi visus būtinus paskolos sandoriui požymius, t.y. jame nurodyta sutarties sudarymo data, paskolinama suma, paskolos grąžinimo terminas (iki kreditoriaus pareikalavimo), skolininko patvirtinimas, kad pinigus gavo (b.l. 8). Atsakovė priešieškiniu prašydama sutartį pripažinti negaliojančia, nurodo, kad pinigai jai nebuvo perduoti, o sutarties sudarymas reiškia įskaitymą pagal anksčiau (2007 m. sausio 6 d.) šalių sudarytą paskolos sutartį, kuria atsakovė paskolino ieškovei 500 000 Lt (b.l. 74).
Šios bylos kontekste procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo taisyklės reiškia tai, kad atsakovė turi paneigti, jog pinigus pagal ginčijamą sandorį gavo ir įrodyti, jog jos prievolė ieškovei pasibaigė įskaitymu (CPK 178 str.). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).
Teismo vertinimu, atsakovai šių aplinkybių neįrodė. Visų pirma, atsakovė E. J., pradėjusi teisminę 500 000 Lt skolos išieškojimo procedūrą pagal 2007 m. sausio 6 d. paskolos sutartį, vykdymo procese raštiškai patvirtino, kad skolininkė E. K. su ja pilnai atsiskaitė, pretenzijų skolininkei neturi, dėl ko antstolis R.B. 2011 m. balandžio 19 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo (b.l. 72-74). Antra, 2011 m. vasario 18 d. ginčo paskolos sutartyje, kurią surašė pati atsakovė, nėra jokių įrašų apie įskaitymą (CK 6.131 str.). Taigi nėra pagrindo išvadai, kad šalys pagal abu paskolos sandorius atliko įskaitymus. Negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad ginčijama sutartis sudaryta dėl apgaulės, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2005 metų šalis siejo pasitikėjimo ir draugystės santykiai. Nurodytą aplinkybę patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, bet ir bylos rašytiniai įrodymai (pvz., 2008-01-04 sutartimi ieškovė perleido atsakovei neatlygintinai reikalavimo teises į savo skolininkus, kurių skola 1 015 389,92 Lt; b.l. 122-124). Atsakovė pripažino, kad dalį pinigų pagal ginčijamą sutartį gavo (b.l. 156). Ieškovės paaiškinimais, ginčijama pinigų suma atsakovei buvo suteikta dalimis, pradėjus skolinti pinigus dar 2005 metais, o 2011 m. vasario 18 d. sutartyje buvo fiksuota negrąžintą pinigų suma. Šios aplinkybės atsakovė neginčijo. Išrašai iš ieškovės banko sąskaitų, atsakovės įsipareigojimas ir ieškovės skolininkų sąrašas paneigia atsakovės aiškinimą, kad ieškovė buvo nepajėgi paskolinti pinigus (b.l. 95-108). Taigi nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė buvo ieškovės apgauta, o aukščiau paminėtų aplinkybių pagrindu,-kad sandoris realiai neįvyko.
Remiantis išdėstytu ir byloje surinktų įrodymų visetu konstatuotina, kad atsakovė paskolos suteikimo fakto nepaneigė, o priešieškinyje nurodytų aplinkybių neįrodė, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Atsakovai yra sutuoktiniai, tikėtina, kad paskola buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijama, todėl atsakovams pagal neįvykdytą prievolę taikytina solidari atsakomybė.
Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 2620 Lt žyminio mokesčio (b.l. 18, 25) ir turėjo 105 Lt kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nuo nesumokėtos 7 860 Lt žyminio mokesčio dalies ji buvo atleista (b.l. 21-22). Ieškinį patenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos valstybei (7 860 Lt žyminis mokestis, 17,67 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3, 8, 9 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 270 straipsniais, teisėjas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 600 000 Lt (šešis šimtus tūkstančių litų) negrąžintos paskolos, 48 000 Lt (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius litų) sutartinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2725 Lt (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt penkis litus) teismo išlaidų.
Priteisti valstybei iš E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 3 938,83 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus trisdešimt aštuonis litus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.