Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-03-23 · Administracinė byla Nr. I1-2357-414/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-23
Bylos Nr.
I1-2357-414/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00034-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Rimantas Giedraitis (pirm.)
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2357-414/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00034-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 23 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Rasai Ganienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skunde (b. l. 2) nurodė, kad jis Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos transportu buvo dažnai vežiojamas (etapuojamas) iš Alytaus pataisos namų į teismus. Specialiame konvojavimui skirtame transporte nebuvo saugos diržų bei biotualetų. Ilgai negalėdamas pasinaudoti tualetu, jis rizikavo susirgti šlapimo pūslės uždegimu, o nesant saugos diržų, nesijautė saugus. Prašė priteisti neturtinę žalą, kurią jis patyrė 2019 m. etapavimų metu.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (tolau – ir atsakovas, ir Viešojo saugumo tarnyba) su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 8–13) nurodė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas planinių konvojų maršrutais: Vilnius-Alytus-Vilnius 8 kartus; Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Kaunas 8 kartus. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, jų eksploatacijai buvo išduoti reikiami dokumentai (Transporto priemonės registracijos liudijimai, Periodinės techninės apžiūros ataskaitos su transporto priemonių paskirties nurodymais). Prieš pradedant konvojavimą buvo tikrinama automobilio būklė. Saugos diržai kiekvienam nuteistajam specialiose konvojavimui skirtose transporto priemonėse nėra numatyti, jokių neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo pareiškėjas skunde nenurodė. Biotualetai transporto priemonėse taip pat nėra numatyti, tačiau konvojuojamieji į tualetą yra vedami pasikeitimo punktuose, todėl galimybė pasinaudoti tualetu buvo sudaryta. Konvojavimo dokumentuose nėra įrašų apie pareiškėjo žodžiu ar raštu teiktus prašymus ar skundus dėl konvojavimo sąlygų. Tokių skundų nebuvo gauta ir po konvojavimo. Savalaikis kreipimasis būtų sudaręs galimybes objektyviai bei visapusiškai nusiskundimus ištirti ir imtis prevencinių priemonių jiems užkardinti. Pareiškėjas neįrodė Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kitų būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 83, 84, 85), pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 2) atsakovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 13), byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų pagal pridedamą dokumentą „Perkėlimai (16252 B. A.)“, t. y. 2019 metais vykdytus etapavimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, vykdant konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės.

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą konvojavimas, tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą; specialiosioms transporto priemonėms priskiriami specialieji automobiliai, specialieji autobusai, specialieji vagonai, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių 109 punktas nustato, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Konvojavimo taisyklių 146 punktas nustato specialiojo automobilio, specialiojo autobuso įrengimo ir techninius reikalavimus. Šiame punkte, be kita ko, nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20). Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojuotojai privalo prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę (Konvojavimo taisyklių 145 p.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių ir atgal, iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Alytaus pataisos namus ir atgal buvo etapuojamas konvojavimo maršrutais Vilnius – Alytus – Vilnius ir Kaunas – Panevėžys – Šiauliai - Kaunas (b. l. 14–29). Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volswagen (valst Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje pateiktos UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ bei Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 63, 65, 67, 69, 71, 73, 75, 77, 79, 136, 138, 140, 142) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitiko techninius reikalavimus. Atsakovo pateikti rašytiniais įrodymai nesudaro pagrindo abejonei, kad pareiškėjo konvojavimas buvo vykdomas techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas skunde nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, jog etapavimo metu dėl nesančių saugos diržų jam būtų kilę kokie nors padariniai, todėl argumentai dėl saugumo neužtikrinimo vertintini jo paties subjektyviu samprotavimu ir atmestini, kaip nepagrįsti.

Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Į tualetą vedama pasikeitimo punktuose. Kelionės žiniaraščiuose (b. l. 30–61) yra duomenys apie konvojuojamųjų išvedimą į tualetą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęsis į tualetą ir jam tokia galimybė nebuvo sudaryta, todėl pareiškėjo argumentas, jog jis ilgą laiką negalėjo pasinaudoti tualetu, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti.

Privalomą konvojuojamųjų skundų nagrinėjimą nustato ir Konvojavimo taisyklių 137 punktas, pagal kurį konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.

Viešojo saugumo tarnybos Štabo bendrojo skyriaus administratorės tarnybinis pranešime (b. l. 80), nurodoma, kad 2019 metais iš A. B. prašymų ir/ar skundų nebuvo gauta, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 106, 107 ar 137 punktais, pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų konvojaus dokumentacijoje nefiksavo, skundų raštu po etapavimo taip pat nereiškė. Minėti bylos duomenys paneigia teisinę galimybę tvirtinti kad pareiškėjas etapavimo metu galėjo patirti skunde nurodytus nepatogumus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015). Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamo etapavimo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė rizika susirgti, nesaugumo jausmu, tačiau nepateikė jokių duomenų apie etapavimo poveikį jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant etapavimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Pastebėtina, kad žala dėl pasekmių, kurios prognozuojamos ateityje, gali būti atlyginama tik tada, kai ji yra įrodyta kaip tikrai atsirasianti ir jos atsiradimas yra neišvengiamas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo nurodyta numanoma susirgimo rizika ateityje bus neišvengiama ar realiai tikėtina. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nei konvojavimo metu, nei vėliau jokių nusiskundimų neturėjo, dėl netinkamų konvojavimo sąlygų į atsakovą nesikreipė, teismas daro išvadą, kad neturtinės žalos pasireiškimo faktas byloje nėra nustatytas.

Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti , todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis