Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą, laisvės apribojimu 1 metams 10 mėnesių;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą, laisvės apribojimu 2 metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir G. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo metu: mokytis ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

G. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis, 2008-10-11, dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku, vykdamas iš Tauragės į Vilnių automobiliu Ford Mondeo, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančiu D. D., kurį vairavo su šia nusikalstama veika nesusijęs R. T., kelyje Kaunas-Vilnius, netoli Vilniaus miesto, ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo iš tuo pačiu automobiliu važiavusio R. D. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - 214,067 g kokaino, kurias nuo įsigijimo momento ir vietos laikydamas prie savęs, paslėpęs į džinsinių kelnių juosmenį įsiūtose dviejose vidinėse kišenėse, po kelnaitėmis tarp kojų su elastiniu tvarsčiu pritvirtintuose polietileniniuose paketuose bei prie kojinių ties padu pritvirtintuose polietileniniuose paketuose, gabeno, turėdamas tikslą platinti, iki Tarptautinio Vilniaus oro uosto, esančio Rodūnės Kelias 10A, Vilniuje, kur 2008-10-11, apie 13.30 val., buvo sulaikytas Aviacijos saugumo keleivių patikros posto pareigūnų;

Taip pat jis nuteistas už tai, kad pasikėsino, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti narkotines medžiagas, o būtent: 2008-10-11, apie 13.30 val., neturėdamas leidimo pervežti ir nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs į džinsinių kelnių juosmenį įsiūtose dviejose vidinėse kišenėse, po kelnaitėmis tarp kojų su elastiniu tvarsčiu pritvirtintuose polietileniniuose paketuose bei prie kojinių ties padu pritvirtintuose polietileniniuose paketuose, pasikėsino vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Kiprą lėktuvu, reisas Nr. (duomenys neskelbtini), gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Tarptautinį Vilniaus oro uostą, esantį Rodūnės kelias 10A, Vilniuje, privalomas pateikti muitinės kontrolei narkotines medžiagas - 214,067 g kokaino, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas Aviacijos saugumo keleivių patikros posto pareigūnų.

Apelianto manymu, apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Skunde nurodoma, jog nuteistojo G. D. padarytos nusikalstamos veikos yra priskirtos prie sunkių bei labai sunkių nusikaltimų. Nusikaltimai, susiję su narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, ypatingai turint tikslą jas platinti, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, todėl aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas neatitinka nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo laipsnio, neužtikrina teisingumo principo ir kitų BK 41 straipsnyje keliamų tikslų įgyvendinimo.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nuteistojo G. D. vaidmenį darant nusikalstamas veikas pripažino antraeiliu ir netinkamai jam taikė BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. G. D. atliko tyčinius aktyvius nusikalstamus veiksmus, suprato daromų veiksmų esmę ir pavojingumą. Būtent jis laikė ir gabeno prie savęs paslėptą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir būtent jis kėsinosi šias narkotines medžiagas gabenti kontrabandos būdu. Apeliantas teigia, kad šioje byloje nėra nustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių taikymui reikalinga aplinkybių visuma, todėl BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos nuteistajam G. D. taikytos nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė patenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, nuteistasis G. D. ir jo gynėjas prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas neginčija nuteistojo G. D. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su nuteistajam paskirstomis bausmėmis. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. D. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė aiškiai neteisingas, per švelnias, bausmes. Apeliantas prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir G. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį nuteisti 8 metų laisvės atėmimo bausme, o pagal BK 260 straipsnio 3 dalį - 10 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, ir G. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 metų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir padaręs teisingas išvadas dėl nuteistojo G. D. kaltės neteisėtai įgijus, laikius ir gabenus labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, ir pasikėsinus, neturint leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti narkotines medžiagas, bei teisingai kvalifikavęs G. D. nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, skirdamas nuteistajam bausmes už jo padarytus nusikaltimus, nepagrįstai nuteistajam taikė BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas ir paskyrė jam neteisingas, aiškiai per švelnias, bausmes. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje konstatavęs, kad nusikaltimai, kuriuos įvykdė G. D. yra labai pavojingos savo laipsniu nusikalstamos veikos (BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyta veika priskiriama sunkių nusikaltimų, o BK 260 straipsnio 3 dalyje – labai sunkių nusikaltimų kategorijai), ir kvalifikavęs G. D. veiksmus darant nusikalstamas veikas kaip vykdytojo, nepagrįstai pripažino, kad G. D. vaidmuo, darant minėtas nusikalstamas veikas, buvo antraeilis, taikė jam BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas bei paskyrė švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra būtinų BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymui sąlygų.

Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (įstatymas reikalauja, kad teismas nustatytų bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes), bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jei kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną nuteistojo G. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Tokia situacija eliminuoja BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, nes kaip jau buvo minėta, įstatymas reikalauja, kad teismas nustatytų bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl G. D. vaidmens darant nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo G.D. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis. Tokią savo išvadą teismas motyvavo tuo, kad G. D. sutiko daryti, nors ir labai visuomenėje savo pasekmėmis pavojingas veikas, suvokdamas jų pavojingumą, tačiau dėl to, kad buvo verčiamas labai sunkios savo materialinės padėties, didelių skolų, t. y. būdamas beviltiškoje padėtyje. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Vertinant kaltininko kaip bendrininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką antraeiliu turi būti nustatoma, kad kaltininkas veikė bendrininkų grupe bei ar konkretaus bendrininko veiksmai iš esmės turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, taip pat turi būti atsižvelgiama į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį ir pobūdį.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir teismas nepripažino, kad nuteistasis G. D. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. G. D. savo parodymuose teigė, kad narkotines medžiagas įgijo iš R. D., kuris prašė jas nuvežti į Kiprą ir jis – G. D. sutiko tai padaryti. Kitaip tariant, G. D. priėmė sprendimą daryti nusikalstamas veikas ir veikė kaip nusikalstamų veikų vykdytojas. Šią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Savo veiksmų esmę ir prasmę nuteistasis visiškai suvokė. Be to, nuteistasis pripažino, kad jam už jo paslaugą – narkotinių medžiagų pervežimą - buvo pažadėtas piniginis atlygis - dalies skolos panaikinimas ir atlygis grynais pinigais, buvo žadama apie 2500-3000 eurų (t. 2, b. l. 106). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis G. D. darydamas labai pavojingas visuomenei nusikalstamas veikas veikė aktyviai, sąmoningai ir siekdamas savanaudiškų tikslų – nusikalstamu būdu užsidirbti pinigų.

Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios savo materialinės padėties, didelių skolų, t. y. būdamas beviltiškoje padėtyje. Tokia teismo išvada nepagrįsta bylos duomenimis ir įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nuteistojo G. D. turtinė padėtis būtų buvusi labai sunki arba beviltiška dėl objektyviai susiklosčiusių sąlygų, nenustatė.

Teismų praktikoje sunki turtinė (beviltiška) padėtis pripažįstama tada, kai susiklosto objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, didelis išlaikytinų asmenų skaičius, kaltininko ar šeimos nario sunki liga ir pan.) nulemiančios kaltininko elgesį.

Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis G. D. gyveno kartu su savo tėvais, buvo nevedęs ir neturėjo asmenų, kuriuos privalėtų išlaikyti. Nuteistąjį iki nusikaltimų padarymo materialiai išlaikė jo tėvai. Tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nuteistojo G. D. motina R. D.. Ji parodė, kad iki 2008-10-11, t. y. iki nusikalstamų veikų padarymo, jie su vyru išlaikė savo sūnų G. D. (t. 1, b. l. 163-164). Byloje taip pat nėra rašytinių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų nuteistojo nurodytus jo turėtų skolų faktus ir jų atsiradimo priežastis. Liudytoja R. D. apie jokias savo sūnaus skolas tretiesiems asmenims neminėjo, ji nurodė, kad buvo savo sūnui paėmusi 17 000 Lt paskolą, kurią bankui pati ir atidavė (t. 1, b. l. 163-164). Paties nuteistojo parodymai apie jo turėtas skolas tretiesiems asmenims taip pat nėra visiškai vienodi ir nuoseklūs. Vienose apklausoje nuteistasis nurodė, kad jo turėtas skolas grąžino jo mama, paėmusi paskolą, o jis buvo įsipareigojęs motinai grąžinti šiuos pinigus, todėl sutiko padaryti nusikaltimus (t. 2, b. l. 10; 33), kitose apklausose nuteistasis teigia, kad buvo skolingas R. D., todėl sutiko su pastarojo siūlymų pervežti narkotines medžiagas ir tokiu būdu užsidirbti (t. 2, b. l. 14-16, 105-107). Taigi, aptartos aplinkybės rodo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad nuteistojo G. D. turtinė padėtis buvo tokia sunki ar beviltiška, kad dėl jos nuteistasis buvo priverstas daryti sunkius nusikaltimus. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, vien tik aplinkybė, kad asmuo turi skolų, negali būti pripažinta tokia beviltiška situacija, kurioje asmuo, apkaltintas dėl disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, galėtų gintis nuo kaltinimo teigdamas, kad tai padarė dėl sunkios (beviltiškos) turtinės padėties, nes taip būtų iškreipta teisminė praktika ir susilpninta kova su tokiais sunkiais nusikaltimais, kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas. Nuteistasis G. D. nusikalto būdamas pilnamečiu (jam nusikaltimų padarymo metu buvo virš 20 metų) ir turėdamas 11 klasių išsilavinimą, todėl jis turėjo pakankamai gyvenimiškos patirties tam, kad suvoktų savo daromų veiksmų esmę, jų pavojingumą ir galimas tokių veiksmų pasekmes.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad nuteistojo G.D. vaidmuo darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neteisingai ir nepagrįstai buvo įvertintas kaip antraeilis ir nuteistajam G. D. BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos buvo taikytos nesant jos taikymo sąlygų, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nuteistajam G. D. BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų taikymą, skundžiamą nuosprendį keičia ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Apeliacinis instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam G. D. už jo padarytas nusikaltimas veikas bausmių dydžius, vadovaujasi baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, sankcija, BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis bei BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytais tikslais.

Baudžiamasis įstatymas už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 straipsnio 3 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų, o už narkotinių, psichotropinių medžiagų arba jų pirmtakų (prekursorių) kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis) - laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų.

Nuteistasis G. D. padarė vieną labai sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, jis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (BK 260 straipsnio 3 dalis), ir pasikėsino padaryti kitą tyčinį sunkų nusikaltimą – narkotinių medžiagų kontrabandą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 199 straipsnio 2 dalis). Darant abu nusikaltimus nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo neteisėtai disponuoto labai didelio narkotinių medžiagų - kokaino - kiekis daugiau nei 2 kartus viršija nustatytą rekomendacinį tokios narkotinės medžiagos labai didelį kiekį. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymą Nr. V-239 ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ labai didelis kiekis kokaino yra daugiau kaip 100 g. Nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai disponavo 214,067 g kokaino. Nuteistojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, yra labai sunkus ir pavojingas visuomenei, nes kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir nepilnamečių. Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijai visos valstybės skiria ypatingą dėmesį, todėl už jų disponavimą yra nustatytos labai griežtos bausmės. Nuteistasis įvykdęs vieną labai sunkų nusikaltimą kartu pasikėsino padaryti ir kitą sunkų nusikaltimą – narkotinių medžiagų kontrabandą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 199 straipsnio 2 dalis), kurio nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi jis buvo sulaikytas pareigūnų. Nuteistojo nusikalstamų veikų motyvai ir tikslai buvo savanaudiški. Pats nuteistasis pripažino, kad jam už paslaugą – narkotinių medžiagų pervežimą - buvo pažadėtas piniginis atlygis (t. 2, b. l. 105 - 108). Nuteistojo veiksmai darant nusikaltimus buvo aktyvūs, jis veikė kaip vykdytojas. Byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 94). Nuteistasis G. D. mokytis (t. 2, b. l. 96) ir dirbti pradėjo po nusikalstamų veikų padarymo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 95).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes (nuteistojo G. D. įvykdytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas ir jo veiksmų apimtis, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistojo jauną amžių ir jį charakterizuojančius duomenis), mano, kad nuteistajam G. D. skirtinos minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies bei BK 22 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio dydžio nuteistajam nustatytos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Nuteistajam naujai paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 5 dalies 1 punkte numatytas bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles, nes nuteistojo nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuteistajam G. D. skiriant bausmes BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymą ir paskirti naujas bausmes:

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, G. D. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

G. D. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2008 m. spalio 11 d. iki 2008 m. spalio 15 d. ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įvykdymo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.