- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- 2YT-309-829/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01163-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Pareiškėjas
- A. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuotais asmenimis byloje esant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šakių rajono savivaldybei, valstybės įmonei Registrų centras, valstybės įmonei Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. K. prašo nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties būdu nuosavybės teisėmis įgijo nuosavybės teises į hidrotechninį statinį – užtvanką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad nežinojo, kad įsigyjant žemę reikia nurodyti, kad joje yra ir statinys. Žemę įgijo daugiau nei prieš 10 metų. Įgijo iš artimo asmens – motinos. Vandens telkinys ribojasi su kaimynu, tačiau pati užtvanka ne. Pylimo galas įeina į kaimyno žemę. Užtvanka yra jų žemėje. Kaimynas pretenzijų jokių jai nepareiškė. Priešingai, džiaugėsi, kad užtvanka bus sutvarkyta. Nuo kolūkio laikų yra pastatyta užtvanka, kuri buvo skirta girdyti gyvulius. Jie tvarko aplinką, nori renovuoti užtvanką (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įrašai: 2 min. 20 s. – 10 min. 42 s.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodė, kad prašo pareiškėjos A. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 47–48).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sprendimą prašo priimti savo nuožiūra ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 49–50).
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 55–56).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. birželio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėja nusipirko 1.6502 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklype yra 0.1040 ha vandens telkinių plotas, kuriame 1960 m. buvo įrengtas – supiltas iš akmenų ir molio mišinio – hidrotechninis statinys – užtvanka, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo atlikta teisinė registracija. Pareiškėja A. K. nuo 2007 m. birželio 22 d. užtvanka esančia (duomenys neskelbtini) naudojasi ir valdo kaip savo ir laiko save turto savininke.
VĮ Registrų centras 2018 m. spalio 3 d. sprendimu netenkino A. K. prašymo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi nebuvo pateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje išvardinti dokumentai, kurie yra nekilnojamojo daikto įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą teisinis pagrindas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 straipsnis 2 dalis). Žemės sklypas šiuo atveju yra pagrindinis daiktas, nes jis gali būti savarankišku teisinių santykių objektu (CK 4.12 straipsnis). Logiška, kad hidrotechnikos statinys (užtvanka), negali egzistuoti savarankiškai, jis gali būti tik kaip žemės sklypo, t. y. pagrindinio daikto, kuriame jis randasi, priklausinys. Priklausiniu laikomas savarankiškas pagrindiniam daiktui tarnauti skirtas antraeilis daiktas, kuris pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnis 1 dalis). Tokia Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo 10 straipsnio 3 dalies formuluotė reiškia, kad tam tikrą plotą užimantys hidrotechnikos statinys (užtvanka) pagal įstatymo reikalavimus turi rastis žemės sklypo (pagrindinio daikto), kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, plote (teritorijoje) ir neišeiti už to ploto ribų. Iš šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reglamentavimo spręstina, jog yra numatytos dvi sąlygos, kada hidrotechnikos statinys (užtvanka) gali būti pripažintas privačia nuosavybe: kai jis ribojasi su ne daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo žeme ir yra pastatytas ne už valstybės lėšas. Priešingu atveju – hidrotechnikos statinys, kuris ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme ir jeigu jis yra pastatytas už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šis melioracijos statinys, savininkas, priklauso nuosavybės teise valstybei.
Iš žemės sklypo, kadastro duomenų bylos matyti, kad hidrotechnikos statinys (užtvanka), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), randasi pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su vieno žemės savininko žeme ir nepažeidžia kitų Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo nuostatų. Byloje nėra duomenų, kad užtvanka būtų pastatyta už valstybės lėšas. Šakių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 12 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad minima užtvanka neapskaitoma Šakių rajono savivaldybės administracijos balanse, nenaudojamas rajono savivaldybės reikmėms, rajono savivaldybės neprižiūrima ir nesaugoma.
Taigi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja A. K. daugiau kaip dvylika metų naudojosi hidrotechniniu statiniu – užtvanka, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir tai darė viešai, atvirai ir nepertraukiamai.
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja A. K. beveik 12 metų sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir teisėtai valdė užtvanką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į tai, kad pagal CPK 532 straipsnį specialiame interneto tinklalapyje paskelbus apie bylos nagrinėjimą, nepareikšta prieštaravimų, į tai, kad Nekilnojamojo turto registre objektas neregistruotas kitų asmenų vardu, darytina išvada, kad pareiškimas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 444–448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teises į hidrotechninį statinį – užtvanką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.