Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą I. S., įgaliotai atstovei advokatei Vaivai Savickienei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini) rajono sav., neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1,2,3 punktus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. R. 2022 m. birželio mėn. nuo 25 d. iki 30 d., (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete M. R., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo visiškai suprasti prieš ją atliekamų veiksmų reikšmės bei dėl fizinio silpnumo tiems veiksmams pasipriešinti, jis lytiškai santykiavo su M. R. prieš jos valią ir tokiu būdu ją išžagino. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalyje.

2022 m. birželio mėn. nuo 25 d. iki 30 d., (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, išžagindamas M. R., gim. (duomenys neskelbtini), buvusią bejėgiškos būklės dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo visiškai suprasti prieš ją atliekamų veiksmų reikšmės bei dėl fizinio silpnumo tiems veiksmams pasipriešinti, sutrikdė jos psichinę sveikatą, sukeldamas kitas reakcijas į stiprų stresą, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas savo šeimos nariui – seseriai M. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. R. kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusioji M. R. yra jo sesuo. Neturėjo lytinių santykių su savo sese. Jis visą vasarą buvo prie upės, buvo vienas. Su sese M. vieni niekur nebuvo išėję ir vieni nieko nedarė. Lytinių santykių su sese M. R. neturėjo. Nieko nežino, nieko negali pasakyti, kodėl M. R. pagimdyto kūdikio DNR sutampa su jo DNR. Nežino kas yra lytiniai santykiai. Žodį „lytiniai santykiai“ išgirdo neseniai. Nežino kaip gimsta vaikai ir kodėl jie gimsta. Nežino kas prieš tai įvyksta, kad gimtų vaikai, nežino iš kur atsiranda vaikai. Ėjo į mokyklą, mokykloje apie tai neaiškino. Buvo perkeliamas iš vienos klasės į kitą. Pažymiai buvo pusiau teigiami. Nežino kiek M. metų, jam – (duomenys neskelbtini) metų. M. gimtadienio nešvęsdavo, nežino kada jos gimtadienis. Nežino kuo skiriasi vyras nuo moters. Nėra matęs nuogų žmonių. Nėra matęs jokio nuogo žmogaus ar šeimos nario. M. gyvena šeimoje, su jais. Nežino ką veikdavo M.. Kartu dabar gyvena mama, keturi broliai D., V., K., S. ir jis. Tėtė su jais negyvena. Jis buvo, bet jo dabar nėra Lietuvoje, išvažiavęs. Turi dvi seses J. ir K.. Viena sesė gyvena kitur, toli užsienyje, kita sesuo nežino kur gyvena. Sesės turi vyrus. Seserų vyrai jų šeimoje neapsilanko. Jų vardų nežino. Yra juos matęs, buvo atvažiavę senai, vienas – prieš aštuonis metus, kitas – prieš du metus. Buvo atvažiavę ne vieną kartą. Vienas jų bendravo su M.. Nežino, nematė ką jie veikė su M.. Jie buvo išėję iš namų, vieną kartą buvo prie upės, vieną kartą buvo išėję į mišką. Su M. jo santykiai yra pusiau geri. Jis turi pyktį jai. Jam ranka buvo lūžusi, nes buvo trys šieno rulonai, M. jį pastūmė ir jam lūžo ranka, dėl to ant jos supyko. Nežino ar M. pyksta ant jo, ar turi priežasčių pykti. Jis M. neskriausdavo, ji dėl jo nei mamai, nei tėtei nesiskundė. Dėl civilinio ieškinio, mano, nėra teisinga iš jo priteisti pinigų, nes nieko blogo M. nepadarė. Ieškinio nepripažįsta. Merginų draugių neturi. Jam dar nerūpi turėti merginą. Jokių kontaktų su merginomis neturėjo. Jokio ryšio, kontakto, su kitomis šeimos moterimis nebuvo.

Nepilnametė nukentėjusioji M. R., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Šiuo metu gyvena pas globėją, anksčiau gyveno su mama su broliais: S., K., V., D., V. ir sesėmis: K., J. ir tėčiu. Tėtis dirba pas ūkininką, traktorių taiso, bei eina žvejoti. Mama namuose tvarkosi, valo drabužius. Su tėčiu žiūrėdavo teliką. Su mama labiausiai patikdavo valgyti gaminti. Su broliu S. patikdavo žaisti žaidimus, su broliu K. žaisdavo su kamuoliu, su broliu D. nieko neveikdavo, su broliu V. traktorių taisydavo, su broliu V. nieko neveikdavo. Jis nieko nesiūlydavo daryti, kas jai nepatikdavo. Su sese K. piešdavo, o su J. eidavo pasivaikščioti. Ji namuose nieko neveikdavo, kartais būdavo su drauge G.. Kiek jai metų nežino, ji vyresnė, jau nebesimoko. Nebūdavo jokių žaidimų su broliais ir sesėmis. Į svečius pas mamą ateidavo kaimynė, vardo nežino. Mama šnekėdavosi su ja, kavą gerdavo. Alkoholio niekas negerdavo namuose. Tik tėtė gerdavo degtinę, dar brolis D. gerdavo. Tėtis kai išgeria, eina miegoti. Brolis D. šunį mušdavo su pagaliu, kai išgerdavo, daugiau nieko. Sesė K. gyvena su vyru atskirai nuo jų. Su sesės vyru nebuvo susitikusi, nebendravo su juo. Ji nėra mačiusi nuogo žmogaus, be drabužių. Niekas nėra jos lietęs, kad jai nepatiktų. Ji turi vaikiuką, kurio vardas M.. Kai sužinojo, kad turės kūdikį, jautėsi gerai. Mama, kai sužinojo, nieko nesakė, tėtis irgi nieko nesakė. Nežino, kas yra lytiniai santykiai. Nežino, kas yra kūdikio tėtis. (1 t., b.l. 119-122, 123).

Liudytoja D. Š. parodė, kad V. R. yra jos klientės M. R. brolis. Dirba (duomenys neskelbtini) ugdymo centre, psichologe. Su M. R., kaip kliente, bendrauja nuo tada, kai ji pradėjo mokytis ugdymo centre, bendrauja su pertraukomis, nuo (duomenys neskelbtini) metų. Su M. bendraudavo ir dar iki įvykio. Tuo metu, kai sužinojo apie situaciją, ji pas ją nesilankė. Kai jau išaiškėjo žiniasklaidoje, tada apie tuos įvykius sužinojo. Ji asmeniškai iki tol neturėjo jokio įtarimo. Tuo metu, lapkričio-gruodžio mėnesį, ji nelabai lankėsi centre, o jeigu nėra jos centre, tai nebuvo ir konsultacijų su ja. Nežino kodėl M. nesilankė centre, galbūt dėl ligos, bet reikia klausti jos klasės vadovo arba socialinės pedagogės, atsakingos už lankomumą. Pirmiausia pradeda dirbti su naujai į centrą atėjusiais vaikais, kol būna adaptacinis laikotarpis. Tada pradėjo konsultuoti ir M.. Vaikai konsultacijai eina iš eilės, nes beveik visiems jų centro vaikams yra skirta psichologo pagalba. Ji dirba su beveik 100 procentų centro vaikų, jiems pagalba teikiama atsižvelgiant į poreikį, kokį išsako pedagogai, auklėtojai arba tėvai. Buvo pertraukų, kada su M. bendrauti neteko. Nuo rugsėjo mėnesio ji pas ją lankėsi vieną kartą per savaitę. Kai jos nebūdavo centre, ji neateidavo. Nėra girdėjusi, kad ji namuose būtų skriaudžiama, ar nenorėtų vykti namo, nėra to išsakiusi. Apie brolius yra kalbėjusi tik apie buitinius, kasdienius pykčius, apie prievartinius veiksmus ar psichologinį smurtą niekada nekalbėjo. Iš jos konkrečios informacijos apie tai, kaip ji tapo nėščia, sužinoti nepavyko. Centre turi prevencines programas apie lytiškumo auklėjimą, dalyvauja specialiose klasės valandėlėse, bet didžiausia problema – suvokime, nes M. ribotas suvokimas. Teoriškai ji turi žinių, kad negalima su nepažįstamuoju kažkur eiti, negalima glaustytis, negalima rodyti savo lytinių organų. Bet praktiškai ji jų nesusieja. Jeigu ji pati atsidurtų tokioje situacijoje, tai tikrai didelė tikimybė, kad kažkas su ja gali tai atsitikti, nors teoriškai žinias ji turi. M. mama nėra atėjusi konsultuotis pas ją apie vaiko sunkumus.

M. ir pasakojimas, ir žodynas yra labai ribotas. M. nėra pasakojusi, kad su kažkuo draugauja, kad kažkam jaustų simpatiją. Net jos klausiant, ji ne visada atsako, ji dažnai tyli. Ji tyli, jeigu ji nesupranta, nesuvokia klausimo, jeigu tas klausimas jai nepatogus, ji nesidalina, neatsiveria. Apie tai, ar ji galėtų kažką kurti ar fantazuoti, čia reikia kalbėti apie jos suvokimą ir kiek tai yra kažkur girdėta, ir kiek tai yra jos. Ji nekuria, nefantazuoja, bet jeigu buvo girdėta, tai ji gali pritaikyti sau, pasiduoda įtakai. Paskutinį kartą su M. bendravo vakar. Nuo rugsėjo mėnesio ji vėl lankosi pas ją. Lyginant su tuo kokia ji buvo prieš metus, mergaitė yra drąsesnė, labiau pasitiki savimi, ne tokia įsitempusi, matosi, jog yra labiau atsipalaidavusi. Negali daryti tokios išvados, kas tai lėmė. Tai gali būti susiję ir su gyvenamosios vietos pasikeitimu, ir su tuo, kad išėjo iš smurtinės aplinkos, galėjo lemti santykiai su globėja. Tuo metu ji nepastebėjo, kad aplinka buvo smurtinė, apie namus M. beveik nesidalino. Ir po to pirmo karto, kai ji buvo paimta iš namų, tai ji iš viso nieko nekalbėdavo, net paklausta kaip praėjo savaitgalis namuose, ką veikė. Vaikas užsiblokuoja, nieko nekalba. Tik paklausta apie pamokas, apie bendrabutį, apie drauges, ji kalbėdavo, o apie namus visiškai nieko nesakė. Jie tai siejo su tuo, kai M. buvo paimta iš namų, arba ji pati bijojo, arba jai galėjo būti pasakyta, kad ji nieko nepasakotų, nes ją vėl gali paimti. Sau turėjo tokią nuojautą, bet patikrinti to negali. M. nepasakoja nuosekliai, mintys šokinėja ir jos gali būti visiškai nesusijusios. Jeigu apie tą patį įvykį jos paklausus kitą dieną, tai ji gali atsakyti visiškai kitaip. Tai gali būti susiję su jos atminties sunkumais, arba su pačios situacijos suvokimu. Ji painiojasi tam tikruose dalykuose, matosi įtaka kitų žmonių. Pati sugalvoti gebėjimų neturi. Bet turi gebėjimų atpasakoti ką išgirsta iš kitų, ne viską, ne tiksliai, ne pažodžiui, bet tam tikrus fragmentus gali atkartoti, tam tikrus žodžius, frazes. Teoriškai M. turėjo žinių apie svetimus žmones. Buvo mokomi apie tai, kas gali prašyti nusirengti, kas gali apžiūrinėti lytinius organus, kam galima rodyti lytinius organus, tai viskas iš prevencinių programų dalykų. Teoriškai buvo žinoma, bet praktiškai ne. M. nebuvo pajėgi apsiginti fiziškai, nes ji buvo smulki, per paskutinį pusmetį ji paaugo, matosi, jog yra ir fiziškai susitrupėjusi, ji – smulki, bet vikri. Negali daryti tokios išvados, ar galėjo apsiginti psichologiškai. Tik vieną kartą yra sakiusi, kad turėjo vaikutį, kuris mirė. Tikrai nėra taip, kad dėl to reikštų didelį pergyvenimą ar liūdesį. Mano, teoriškai ji suvokė, kad buvo lytiniai santykiai, vėliau pastojimas, po to vaikutis. Nes ir dabar kalbant su ja, kodėl mergaitėms negalima būti su berniukais vieniems kambaryje, nes M. gyvena bendrabutyje, kodėl negalima glaustytis, liestis, rodytis, tai teoriškai ji žino, kad gali tapti nėščia. Negali atsakyti ar ji suprato fiziškai, kaip ji galėjo tapti nėščia. Apie lytinius santykius ji nieko nesako nekalba.

Apie kitus šeimos narius ji nekalba, yra minėjusi tik kaimynę, kad kaimynė turi dukrą, kad ji kartais nueina ir žaidžia su kaimynės mergaite. Kitų asmenų nėra minėjusi. Yra minėjusi, kad atvažiuoja jos sesuo su vaikais ir vyru. Ji tikrai neįvardijo, kad nenorėtų jog jie atvyktų, yra sakiusi, kad jie atvažiuodavo ir kartais kildavo konfliktų tarp šeimos narių, t.y. mama kartais pykdavo, kad vaikai prišlapindavo į lovas. Apie savo pačios konfliktus su sese, ar sesės vyru, nėra sakiusi. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, galima jais remtis. 2023 metų rugsėjo mėnesį M. grįžo į centrą. Iki tol jos nematė. 2023 metų vasario mėnesį ji vieną kartą buvo atvykusi į mokyklą su globėja, t.y. prieš beveik metus, ir tada buvo nuspręsta, kad psichologinė pagalba jai bus teikiama kitur, arčiau gyvenamosios vietos. Ir visą tą laikotarpį iki nėštumo, ir po nėštumo, jai buvo teikiama pagalba kito psichologo. Ji tuo metu su ja nebendravo.

Liudytoja J. V. parodė, kad ji R. šeimai, V. tėvams, teikia atvejo vadybą, ir lankosi jų šeimoje. Per savo darbo du metus V. matė tik pora kartų. Su juo nebendravo, gatvėje jo nepažintų, nes jis yra pilnametis. Atvejo vadybą ir socialines paslaugas taikė šeimai, kurioje yra nepilnamečiai vaikai. Ji dirba (duomenys neskelbtini) centre atvejo vadybininke. Daugiau pažįsta V. tėvus ir jų nepilnamečius vaikus. Dirbo su trimis nepilnamečiais vaikais – M. R., S. R. ir K. R.. Šiai dienai yra likę du nepilnamečiai vaikai. Po kalėdinių švenčių jai paskambino socialinė darbuotoja, kad su ja susisiekė mama V. R. ir pasakė, kad su M. kažkas yra negerai, kad pas ją pilvelyje kažkas juda, kruta. Jos nutarė, kad ji rytojaus dieną mieste nupirks nėštumo testą ir su mamos leidimu padarys greitąjį nėštumo testą, nes visi požymiai atitiko, ką nurodė mama – kad krūtinė padidėjusi, kad kažkas pas M. pilvelyje kruta. Kartu su socialine darbuotoja atvyko į šeimą 2022-12-29 d. Su V. R. apkalbėjo, kad pas mergaitę nėštumo požymių nesimato, drabužiai apkritę, pati mergaitė mažai kalba, tai paklausė mamos, ar ji sutinka kartu su mergaite padaryti nėštumo testą. Paaiškino kaip jis yra atliekamas. Su socialine darbuotoja L. V. jos išėjo į virtuvę, jas abi paliko kambaryje. Mergaitė pasišlapino, jos atliko nėštumo testą. Nėštumo testas parodė dvi juosteles, kad testas yra teigiamas. Pasakė mamai. Mama pradėjo verkti, isterikuoti, šnekėti keiksmažodžiais, jai buvo šokas. Tada jos pasakė, kad apie šį įvykį turi informuoti vaiko teisių instituciją, policijos pareigūnus. Į namus buvo iškviesti policijos pareigūnai, o vaiko teisėms elektroninį laišką parašė socialinė darbuoja, grįžusi į seniūniją. Bet vaiko teisėms pranešė ir telefonu, kad toks yra įvykis. P. M., sužinojusi kad testas yra teigiamas, kad ji laukiasi, pradėjo verkti, ji ją apsikabino. Ji verkė be žodžių, kažką lygtai sakė, bet nesuprantamai kalbėjo. Prieš tai ji žaidė su telefonu. Ji paėmė telefoną jai iš rankų, padėjo šalia ir su ja pradėjo kalbėti. Bet ji nelabai suprato. Tada ji paklausė M., ar ji supranta, kad pas ją pilvelyje vaikelis, tada ji linktelėjo galvą. Tada ji atsargiai jos paklausė, kas galėtų būti to vaikelio tėtis. Ji tylėjo. Tada atsisuko į mamą, paklausė, ar ji suvokia kokia situacija yra, ar ji supranta, kad įvyko nusikalstama veika prieš tą mergaitę. Bet mama ištisai verkė. Tėčio tuo metu namuose nebuvo. Kitame kambaryje buvo kažkas iš suaugusių vaikų, bet ji su jais nebendravo. Joms išeinant į tarnybinį automobilį, mama V. R. išlėkė ir paminėjo vyriškio vardą ir pavardę, kas yra vaiko tėtis, nes taip jai nurodė pati M.. Ji nurodė „D. F.“, tai yra M. vyriausios sesers vyras. Apie kitus šeimos narius, ar V. R., nebuvo jokios kalbos. Kai apsilankydavo toje šeimoje, su M. bendraudavo, bet nepavyko išsiaiškinti to įvykio aplinkybių. Ji pasitarė su vaiko teisėmis, kad tiesiog nelįsti mergaitei į akis, su ja vis tiek bus atliekama apklausa, kad tiesiog jos nekamantinėtų kiti žmonės. P. M. tiesiogiai nepasakė, kad vaiko tėvas yra D. F.. Tą pačią dieną, jau joms išeinant iš jų namų, minutės skirtumas išėjus iš namų, jau sėdant į automobilį šį vyrą įvardijo M. mama. Mano, mama neturėjo laiko pabendrauti su M., kad M. mamai pasisakytų, nes M. nėra atvira. Kelis kartus lankėsi jų šeimoje ir kalbėjosi su M., ar ši padeda mamai, tai mama tik numojo ranka. M. nebendrauja su mama, tarp jų nėra ryšio, nėra atviro pasikalbėjimo. Kiek pažįsta M., kiek pažįsta jos mamą, tai nelabai įtikėtina, jog minutės skirtumu M. galėjo taip greitai pasisakyti mamai kas yra vaikelio tėvas. Anksčiau apsilankymo metu mama įtarinėdavo, kad M. kažkur buvo išėjusi, kažkur kažką darė, kad kažkur žvejojo su D.. Ji su D. šeima, kaip socialinė darbuotoja, dirbo prieš kelis metus, pažinojo patį D. ir jo žmoną. Iš V. R. pasakojimų, tai dukra su vyru D. pas juos atvažiuodavo per šventes, Velykas, Naujus metus, kartais savaitgaliais atvažiuodavo, pabūdavo. Socialinė darbuotoja K. su mažamečiais vaikais ir jos vyrui kategoriškai buvo uždraudusi kartu gyventi R. namuose, nes tam nėra sąlygų, nėra vietos. Tai K. su šeima atvažiuodavo pasisvečiuoti per ilguosius savaitgalius, per šventes. Jų žiniomis paskutinį kartą jie buvo atvažiavę per Velykas tais metais. Pagal nėštumo laikotarpį išeina, kad M. tuo laiku dar nesilaukė. Velykos buvo balandžio mėnesį.

Tos šeimos, kai V. dar buvo nepilnametis, ji neprižiūrėjo, tada buvo kita atvejo vadybininkė. Tą šeimą ji gavo (duomenys neskelbtini) mėnesį, V. jau buvo pilnametis, arba (duomenys neskelbtini) jam galėjo neužilgo sukakti. Dėl nėštumo pati mama paskambino socialinei darbuotojai L. V., nes, pasak mamos, M. jai pasakė, kad kažkas su ja negerai. Su M. buvo susitikę tik per posėdžius dėl laikinosios globos, bet asmeniškai su ja po to įvykio nebendravo.

Liudytoja L. V. parodė, kad ji pažįsta ir V. R., ir M. R., nes yra jų šeimos socialinė darbuotoja. (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Dirba su šita šeima. Paskutinis atvejis buvo toks, kad paskambino mama ir ją informavo, kad M. galimai nėščia, nes padidėjusi krūtinė ir pilve kažkas kliuksi. Tada ji skambino atvejo vadybininkei ir jau kitą dieną jos važiavo nupirkę nėštumo testą. Mamai leidus, prie mamos M. atliko nėštumo testą. 2022-12-29 d. testas buvo teigiamas. Tada kitą dieną jau vyko pas ginekologą. Atsižvelgiant į jos negalią, M. turbūt suprato, kad ji laukiasi, bet turbūt nesuvokė kaip tai yra baisu tokiame jos amžiuje. M. gydytojai yra diagnozavę negalią. M. labai uždara, labai mažai bendraudavo. Kai jau turėjo mobilų telefoną, jai lankantis jų namuose, M. visą laiką buvo įnikusi į telefoną, ją pakalbinus, ji užsideda ausines ir dar labiau jas pasigarsina. Ji labai retai eidavo į kontaktą. Mano, ji ir pykdavo ant jos, nes ją veždavo pas įvairius gydytojus, kas ko gero jai nepatiko. Dar 2020 metais jos buvo inicijuota, kad iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ją iškeltų į (duomenys neskelbtini) ugdymo centrą. (duomenys neskelbtini) jai labiau patiko, tai gal kaip vaikas ji laikė jai pyktį.

Nepastebėjo, kad M. telefonu socialiniuose tinkluose bendrautų su vyriškiais, nes ji nemoka nei rašyti, nei skaityti, bet to nelabai ir kalba. Telefone ji galėjo klausytis muzikos, žiūrėti filmukus, žaisti žaidimus. Ribotas supratimas apie vyrą, moterį, lytinius santykius, nebent galėjo matyti tik šeimoje. Lankydamasi nepastebėjo, kad šeimoje vieni prie kitų priekabiautų, ar bendrautų ne taip kaip reikia. Ji su ta šeima pradėjo dirbti 2018 metais, vaikai dar lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, vakarais jie grįždavo į namus, o kada nuo 2020 metų išėjo į (duomenys neskelbtini) centrą, tai penkias dienas jie būdavo mokyklos bendrabutyje ir grįždavo tik savaitgaliui. Tada ji juos matydavo tik penktadieniais. Mama tik pasiskųsdavo, kad kaip ir brolis su seserimis pasipeša, bet kitokio santykio nepastebėjo. 2020 metais jai kilo įtarimas, kad mergaitei negerai namuose, nes ji labai keistai elgdavosi, žiūrėdavo gailiomis akimis, tarsi jos akys ieško pagalbos, paėmus, jos rankytės būdavo šlapios. Ir mama pasakodavo, kad M. bėga laukais, tada ją gaudo. Tada ji kreipėsi į vaikų teises, nes jai kilo įtarimas, kad mergaitė namuose yra skriaudžiama. Tada M. buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) į laikinus globos namus „Užuovėja“, nors buvo ir apklausos, ir teismai, bet niekas nieko neišnagrinėjo. 2021 metais M. vežė pas ginekologą, bet ir vėl liko gydytojos nesuprasta, kad jai kažkas vaidenasi. Po „Užuovėjos“ vaikai buvo paimti į (duomenys neskelbtini) globos įstaigą, prieš pat Kalėdas buvo grąžinti, bet ją vis tiek ėmė nerimas, kad namuose ne viskas gerai. Tada vežė M. pas psichologus, pas vieną, pas kitą, pas psichiatrą. 2021 metais, kartu su mama, vežėsi M. pas ginekologą. Jai išsakė savo nuogąstavimus, kaip jai atrodo, bet apžiūrėjus mergaitę gydytoja sakė, kad viskas čia gerai. Nors jai kilo įtarimas, kad kažkas negerai, bet išklausti nepavyko, nes pati M. praktiškai mažai kalbėdavo. Ir apie visa kita (apie kasdieninius darbus, apie mokyklą) paklausta mažai kalbėdavo, atsakydavo kad viskas gerai arba galvą papurtydavo. Apie tai, kas vyko šeimoje, M. tikrai nekalbėdavo. Iš jos būdavo vienas atsakymas „gerai“. Atlikus ir pamačiusi testą mama susinervavo. Sakė „o dieve, kaip čia dabar viskas bus, užauginsime“. Bet ji jai iš karto paaiškino, kad šitoje šeimoje vaikas augti negalės. Klausė, kas lietė M.. Mama įvardijo savo dukros K. vyrą. Tiksliai įvardinti mama negali kada ir kaip buvo, nes irgi nei skaito, nei rašo, nesiorientuoja laike. Kad M. būsimo vaikelio tėvas yra K. vyras, V. R. įvardijo dar tą pačią dieną, kai ji su atvejo vadybininke lankėsi jų namuose ir M. padarė nėštumo testą. Padarius testą M. susigraudino, apsikabino atvejo vadybininkę, jos bandė ją raminti, kvietė policiją, skambino vaiko teisėms. Ir joms sėdantis į mašiną išbėgo į kiemą M. mama ir pasakė „M. pasakė, kad čia D.“. M. santykiai su mama nėra artimi, ryšio su mama nėra. Nežino nei ką atsakyti, ar M. galėjo ką nors pasakyti mamai. Su ta šeima yra labai sudėtinga dirbti, nes mama taip pat turi protinį atsilikimą, yra nuotaikų kaitos, kartais ji pritaria, o už penkių minučių ji pakeičia mintį ir viskas gali persiversti kitaip. Ko gero namuose ji yra tų vyresnių vaikų ir savo vyro bauginama, jai yra prigrasinta, kad ji nieko nesakytų, nieko neaiškintų. Mano, ir pačiai mamai tuose namuose yra labai sunku. Nemano, kad galima tikėti tuo ką ji sako. Ir anksčiau yra pastebėję neatitikimų jos pasakojimuose. Žmogus nepažįsta valandų, nepažįsta pinigų, nežino koks metų laikas kieme, negali tiksliai įvardinti kada kas buvo. Apie kasdienius įvykius šeimoje mama yra linkusi slėpti, yra šeimos narių daromas spaudimas. D. yra ji mačiusi tik vieną kartą, lankantis šeimoje. Anksčiau K. ir D. gyveno kartu su R. šeima, nes namas yra dviejų galų. Vienas kambarys perskirtas spinta, vienoje pusėje miegodavo mama, M. ir kitas brolis, o kitame kambario gale tuo laiku gyveno K. su savo vyru, ir kita dukra. Kai jie kartu nebegyveno, pasak mamos, K. su vyru atvažiuodavo tik savaitgaliais. Todėl darbo dienomis ji jų nebesutikdavo R. namuose. Kaip supranta, dažniau atvažiuodavo viena sesuo K. su vaikais, be D.. Nepasakys, kaip dažnai atvažiuodavo D.. Daugiau jo nėra sutikusi. Kada vaikams atostogos, tada ji pas juos važiuoja tris kartus į savaitę. Kai M. buvo nustatytas nėštumas, tai iki sausio 5-6 dienos M. dar gyveno tėvų namuose ir, pasak vaikų teisių, ji laukė sesers J., kol ši atvažiuos iš Anglijos ir taps jos globėja. Tai ją aplankė dar vieną ar du kartus. Dar vieną kartą jos su M. ir jos mama vyko į ligoninę atlikti echoskopą, kad nustatytų nėštumo laiką. Tada ėjo kartu, M. glaudėsi prie jos. M. nieko nesakė iš kur čia tas nėštumas, tik paklausta atsakė, kad dar nesugalvojusi kokį vardą vaikučiui įdės. O dar kitą dieną jos vyko pas akušerę A., tada kartu vyko ir M. sesuo J.. Tai buvo paskutinis kartas kada bendravo su M.. Mano, kad iki septynių mėnesių nėštumo ji net nesuvokė kas vyksta jos pilve, kol nepradėjo vaikelis judėti. O kai sužinojo, ji apsiverkė.

Liudytoja V. K. parodė, kad ji V. R. nepažįsta, jį mato pirmą kartą. M. R. pas ją gyvena. Ji yra budinti globėja, laikina globa, kol išsisprendžia vaikų likimas kur jie grįš. M. pas ją atvažiavo 2023-02-26 dieną ir nuo to laiko ji gyvena pas ją. Ir šiuo metu ji gyvena pas ją. Ją apgyvendino kaip pas laikiną budinčią globėją. Šiai dienai M. skiriasi kaip diena ir naktis. Pradžioje atvažiavusi ji nei kalbėjo, nereiškė jokių jausmų. Dabar viskas gerai – ji daugiau kalba, moka suregzti ilgesnį sakinį, pasakyti mintį. Rami, gera mergaitė. Apie nėštumą ji pati nieko nepasakoja, ji tokių dalykų jos neklausinėja, nes jos darbas jai padėti pagyti. Tai nėra toks žmogus, kuris gali papasakoti. Ji gali papasakoti kas buvo vakar, kas buvo prieš savaitę, kas vyko mokykloje. Savo pasakojimą ji įvardins vienu sakiniu. Ji negali išsakyti sakiniais, papasakoti, kas jai guli viduje, kokios jos mintys. Kadangi ji turi negalią, tai ji nemoka išpasakoti, visko išsakyti, ji atsako trumpai ir aiškiai. Turi jos pats išklausti, užduoti klausimus, kad suprastum ką ji nori pasakyti. Pradžioje atvažiavusi ji nieko negalėjo pasakyti, atsakydavo vienu žodžiu „taip“ arba „ne“. Jau beveik bus metai, kaip ji gyvena pas ją. Buvo pastebėjusi jos seksualizuotą elgesys. Prie jų namų yra dvi aikštelės, viena – vaikų aikštelė, kita – krepšinio aikštelė, į kurią žaisti ateina vyresni berniukai. Į vaikų aikštelę M. eidavo žaisti su jos mažuoju sūnumi, o vakare, kai ji pamatydavo, kad į krepšinio aikštelę ateina žaisti vyresni berniukai, tai ji ten nueidavo, ir būtinai, kur žaidžia vyresni berniukai. Bet ji visada buvo jos akiratyje. Krepšinį ji galėdavo žaisti ir dieną, su jos vaikais, bet eidavo vakare. Papildomų veiksmų, kad ji glostytų, kabinėtųsi, nebuvo, bet buvo matyti, kad ji nori bendrauti su berniukais. Pradžioje ji nelabai suvokė apie lytiškumą, apie moters ir vyro santykį, apie vaikų atsiradimą, bet paskui bendraujant paklausta ji atsakydavo, kad nori draugo, nori šeimos. Pradžioje ji tik žiūrėdavo indiškus serialus per televizorių, o dabar ji labiau viskuo domisi, ir mokykloje yra aktyvesnė. Pradžioje buvo jos pasimatymai su mama, paskui jie retėjo, negali įvardinti konkrečių priežasčių kodėl retėjo, bet būdavo, kad ir mama negali, paskui buvo kūdikis, tai sunkiau buvo privažinėti. Apie M. vaikiuką su M. nekalbėjo. Tai labai skaudu kalbėti. M. mažai pasakojo apie gyvenimą šeimoje, jokių smagių prisiminimų nepasakojo. Niekas nesukėlė įtarimų, kad šeimoje M. būtų buvusi skriaudžiama. Dėl D., tai ji nežinojo nei kas jis toks, nei kaip, ir M. neklausinėjo, tiesiog gyveno. Atrodo, kad žiniasklaidoje pradėjo minėti D. vardą. Ji M. užklausė, ar teisybė, kad kūdikio tėvas yra D., ir M. taip staigiai sureagavo ir vienu metu atsakė „ne“. Paskui, praėjus kuriam laikui, vienu metu ji parodė jai D. facebook profilio nuotrauką ir tada vienu metu jai kažkas apsivertė ir ji pasakė, kad D.. Tai tik jos nuomonė, kad tai buvo dėl artimųjų daromos įtakos. Nes M. telefonu su mama labai bendraudavo, bendraujant užsidarydavo duris, užsidarydavo savo kambaryje, kad negirdėtų visi. Kai tėvai buvo atvykę aplankyti vaikiuko, tai M. mama iš karto pradėjo sakyti, kad vaikiukas yra D. kopija. O ji sakė, kad vaikiukas labai panašus į senelį. Mano, jie jau buvo įtikėję, kad vaikiuko tėvas yra D., ir TV pagalba buvo rodžiusi, kaip jie pasakojo apie D.. Su M. bendrauja beveik metus laiko. M. nėra pajėgi atsiminti ir nuosekliai atpasakoti buvusius įvykius. Jeigu buvo paprastas koks įvykis, tai M. atsakys, kad jis buvo, pvz. kad ji žaidė krepšinį, bet apie tai ji pasakys tik vienu sakiniu. Bet jeigu nori sužinoti daugiau informacijos, tai turi jos klausti. Jai asmeniškai nebuvo tokių situacijų, kad M. būtų nenuosekli, kad vieną kartą sakytų vienaip, kitą – kitaip. Ji datų neįvardins, amžiaus. Galbūt tik dabar ji galėtų įvardinti kad jau Kalėdos, nes progresuoja, bet ji nežino kada yra vasara, kada pavasaris, nežino savo amžiaus. Negali atsakyti, ar ji gali suvokti priežasties ir pasekmės ryšį. Nežino, ar ji gali nuosekliai atpasakoti kas vyko šeimoje praeityje.

Liudytoja V. R. parodė, kad ji yra M. mama. Ji nežino kaip čia taip atsitiko su M.. Daugiausia visur eidavo su V., visą laiką jis prie jos būdavo. O M. buvo tokia pasileidusi: jai pasakai kokį žodį, tai ji sako „nesikišk, eik šikt“, ją skriausdavo, mušdavo, vos pilvo su žirklėmis neperdūrė. Būdavo ką nutveria, tuo ir šeria: akmuo – akmuo, plyta – plyta, malka – malka. Niekas M. neskriausdavo. Ji nėra M. sudavusi, nei tėvas nėra niekada jos mušęs, nežino, iš kur toks pyktis pas ją. Viską visiems vaikams duodavo vienodai, ir M. viską duodavo, neskirdavo nei vieno. Nei vienas berniukas šeimoje prie M. nelįsdavo, tikrai nei vienas nelįsdavo. Nežino kaip M. patapo nėščia, nieko nepastebėjo. Netiki, kad biologiniu tėvu nustatytas V. R.. M. jai sakėsi, kad nėščia ji tapo nuo D. F.. Ji ja patikėjo, nes ji taip sakėsi. Kai D. atvažiuodavo pas juos, visur M. kartu vedžiodavosi. Ji sakydavo, kad neitų, bet ji vis tiek su juo eidavo, sakydavo jai „nesikišk, ne tavo reikalas“. Jie abu kartu eidavo žuvauti, kartu eidavo į parduotuvę, į mišką buvo nusivedęs ragų ieškoti. Visą laiką su ja kartu. Iš to ir sprendžia, kad galimai taip galėjo atsitikti su D.. M. su V. niekur neidavo, ji pati visur kartu su V. eidavo, jis jai vaikas visur padėdavo. D. atvažiuodavo per šventes, per Kūčias, per Naujus metus, Velykas. Vasarą atvažiuodavo. Ne dažnai, bet atvažiuodavo. Nepastebėjo, kad M. laukiasi. Ji pati jai pasisakė, „mamyte, kažkas manyje juda“, tada suprato, kad ji laukiasi. Jai pasakė „vaikeli, tu laukiesi“. Ji dar gynėsi, sakė, kad negali būti, ne. Tada rytojaus dieną pranešė socialinei darbuotojai, nes jai M. pasisakė naktį. Jos abi miegodavo tame pačiame kambaryje. Su M. nebuvo labai artimi santykiai, nes M. nelabai su ja bendraudavo. Būdavo uždara. Bet jos kalbėdavo, abi kartu pažaisdavo telefonu, kartu valgyti darydavo. Kalbėdavo, kaip jai sekasi mokykloje. Nežino ar M. suprato kas yra lytiniai santykiai. M. yra sakiusi, kad D. prie prūdo priėjo jai iš nugaros, pastūmė, laikė ją už gerklės ir smaugė. Nežino kiek tokių kartų buvo. D. jai pasakęs, kad jeigu ji kam nors pasisakys, tai jis sudegins visą šeimą. Prigrasino. Tuomet jis buvo atvažiavęs per Velykas, tada galėjo būti tas įvykis. Tai nebuvo paskutinis jo atvažiavimas, negali tiksliai pasakyti kiek kartų dar buvo atvažiavęs. Apie lytinius santykius M. nesisakydavo, bet mano, kad ji buvo prigrasinta. Ji tiki, kad tai buvo D.. D. visur vesdavosi ne savo žmoną, o M.. Vesdavosi ir iki autobusų stotelės, kad pažiūrėti kada autobusas vyksta, vesdavosi ir į parduotuvę, visur eidavo kartu su M.. Eidavo tik dviese. Ji neleisdavo, rėkdavo ant jos, kad neitų su D., bet ji sakydavo „nesikišk, ne tavo reikalas, ko lendi prie manęs“. M. santykiai su broliais buvo geri, bet jie visur eidavo vieni, M. į kompaniją neimdavo, vieni eidavo žuvauti, maudytis. Paskutinį kartą M. matė poseniai. Dažnai jos neaplanko, nes prieš teismą lankyti neleido vaikų teisės. Ji pati telefono numerio surinkti negali, prašo dukros, kad ji paskambintų, bet pati M. jai nepaskambino.

Liudytojas V. R. parodė, kad jis yra V. R. brolis, o M. R. – jo sesuo. Gyvena šeimoje. Jie gyvena kartu, bet su M. bendraudavo mažai, o su V. sutarė gerai, bendraudavo su juo. Su M. nesutampa charakteriai. Apie M. nėštumą jam mažai kas žinoma. Žino, kad M. pastojo. Kai ji sužinojo prieš Naujus metus, tada ir jis sužinojo. Sužinojo iš mamos, kai socialinės darbuotojos padarė nėštumo testą. Pas pačią M. jis nieko nepastebėjo. M. jam niekuo nesiskundė. Nėra girdėjęs, kad iš šeimos narių kažkas būtų skriaudęs M.. Nežino, kas galėjo būti M. vaiko tėvu. M. miegodavo kartu su mama, mamos kambaryje, ir dar jauniausias brolis S., o jie vyresni broliai miegodavo atskirai, kitame kambaryje. Nežino ar M. bendraudavo su kitais vyresniais žmonėmis, jos telefono netikrino. Dabar D. F. pas juos nebeatvyksta. O anksčiau D. F. pas juos atvykdavo kartą į mėnesį ar rečiau. M. su D. bendraudavo, kalbėdavo. Buvo pradėję rašinėtis žinutėmis. Yra kažkada išėję į mišką ieškoti ragų, buvo pasiklydę, daugiau kartu niekur nebėjo. Kai sugrįžo, M. buvo tiesiog pavargusi. M. elgesyje bendraujant su V. nieko nepastebėjo. Prie upės V. eidavo vienas, vienas eidavo žvejoti, į mišką kartu su M. neidavo. M. su D. dviese yra nuėję kelis kartus į parduotuvę, daugiau niekur neidavo. Nežino, ar M. su D. eidavo savo noru, bet ji nesakė, kad eiti nenori. Iš pradžių M. D. elgesiu nesiskundė. Jam M. nieko nesakė, bet iš M. elgesio buvo galima suprasti, kad ji yra supykusi ant D.. Nežino dėl ko, jis nesigilino. M. su D. susirašinėjo garso žinutėmis, M. nemoka rašyti ir skaityti. Nežino kas yra M. vaiko tėvas.

Liudytojas Ž. R. parodė, kad jis yra V. R. brolis. M. R. – jo sesuo. M. visą laiką buvo kvanktelėjusi, jai truputi yra pavažiavęs protas. Jo santykiai su M. buvo ne kokie, nes dievas jai davė mažai proto. Šeimoje visko būdavo. Apie seksualinius ar lytinius santykius šeimoje nieko nežinojo. Apie tai, kad M. patapo nėščia, nieko nežinojo. Atvažiuodavo pas savo tėvus retai ir trumpam ir vėl išvažiuodavo. Nuolat su tėvais negyvena. Kai paskutinėmis dienomis buvo nuvažiavęs, tada pamatė, kad M. pilvas buvo padidėjęs, bet apie tas aplinkybes, su kuo ji galėjo santykiauti, apie to vaikelio tėvą nieko nežino. Daug visokių nesąmonių girdėjo, bet galvoja, to vaikelio tėvas tikrai ne jo brolis V.. Nežino kas galėjo seksualiai išnaudoti jo seserį, nes nematė. M. buvo kitokia, ji su šunimi duodavosi. Jam širdis taip neleidžia pasakyti kito žodžio vietoj „duodavosi“, t.y. kaip vyras su moterimi santykiauja. Namuose būdavo toks juodas šuniokas, mažutis, gal jau jo ir nebėra, nežino. Daug kas matydavo, kaip M. su juo duodavosi, ir tėvai tai matė. Todėl ir sako, kad jai puse šulo trūksta. Taip ir tęsėsi, tėvai nieko nedarė, nes dabar neleidžiama tėvams vaikui žabos, diržo paimti. Jis nežino su kuo M. bendraudavo, su kuo ji kalbėdavosi. Jis su M. nesišnekėdavo, nebendraudavo, santykio su ja neturėdavo. Iš tėvų namų išėjo prieš šešis ar dešimt metų. Jam beveik (duomenys neskelbtini) metų. (duomenys neskelbtini) metais baigė mokyklą ir išėjo iš tėvų namų. Šeimoje apsilanko kartą į savaitę, nes reikia naujienas sužinoti ir šiaip ką nors reikia sužinoti. M. apie tai, kad jos pilvas yra padidėjęs, jam nieko nekalbėjo, nieko nesakė kaip čia atsitiko. Sesers K. vyrą D. yra matęs tik vieną kartą, pas savo tėvus. Nežino kokie buvo M. ir D. santykiai. Nežino ar M. eidavo su kuriuo nors iš brolių maudytis prie upės. Tas vaikelis, mano, tikrai tai ne brolio V. darbas. Su savu žmogumi, tai būtų nesąmonė. Nei su vienu iš jų šeimos brolių M. negalėjo santykiauti. Apie tai, kas yra vaiko tėvas, reikia pačios M. klausti. Ar pati M. nerodė dėmesio kokiems nors vyriškiams, nežino, nieko nepastebėjo. Jam pati M. nieko nepasakojo, nes pas tėvus apsilanko retai ir trumpam.

Liudytoja G. A. parodė, kad ji kaltinamojo V. R., jo šeimos narių, nepažįsta. Pažįsta tik M. R.. Dirba (duomenys neskelbtini) centre, psichologe. Su M. pradėjo bendrauti kaip psichologas, kai M. atvyko į (duomenys neskelbtini) centrą, pas laikinąją globėją V. K., tai buvo 2023 metų vasario mėnesio pradžia. Su M. bendravo iki rugpjūčio mėnesio, po to jų bendravimas nutrūko, nes M. sugrįžo mokytis į (duomenys neskelbtini) centrą ir toliau su M. bendravo to centro psichologas. Taip buvo patogiau. Kiek ji bendravo su M., tai pačioje pradžioje jos tikslas buvo padėti M. adaptuotis naujoje aplinkoje, prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų pasikeitimo, prie naujų žmonių, naujų aplinkybių. Kiek ji bandė M. išklausti apie jos praeitį, gyvenimą tėvų šeimoje, tai ji tiesiog nuleisdavo galvą ir pasakydavo „aš nenoriu kalbėti“, tiesiog užsidarydavo. Vienintelis dalykas, ką ji pasakydavo, tai, kad pasiilgo namų, pasiilgo mamos ir S.. S. – jauniausias brolis M. šeimoje. Daugiau apie tą situaciją, kas įvyko iki atvykimo pas globėją, M. tiesiog nenorėdavo kalbėti. Apie tą laikotarpį, kuomet ji jau buvo pas globėją, kalbėjosi: kaip ji jaučiasi, ko ji norėtų, kad jaustųsi geriau, kaip viskas vyks, kad ji laukiasi vaikelio, kokios jos, kaip būsimos mamos, funkcijos. Jos užduotis buvo ją emociškai palaikyti, žingsnelis po žingsnelio, kad ji kiek įmanoma jaustųsi emociškai geriau. Daugiau lietė dabartinę jos gyvenimo būseną. Toliau, kai gimė vaikelis, kartu su globėja sprendė klausimus ir bandė M. paaiškinti, kad tai yra jos vaikas, kokia ji turėtų būti mama, ko reikia, kad ji būtų geresne mama, jos skatino ją daugiau eiti prie kūdikio, su juo bendrauti, jį globoti, atliepti kūdikio poreikius. Po kūdikio mirties jos užduotis vėl buvo palaikyti M., įvykus stresiniam įvykiui, padėti jai visa tai išgyventi, kiek ji tai suvokė. Vėliau, vasarą, kai ji grįžo iš laikinos globėjos pas V., vėl palaikė kontaktus, kad kiek įmanoma jos emocinė būsena būtų adekvati.

Sunku vertinti, kaip M. suprato savo nėštumą, vaikelio laukimąsi, ar gerai, ar blogai, nes M. – labai konkretaus mąstymo žmogus, sunkiai suvokianti aplinkybes. Tiesiog tai ji priėmė kaip faktą. Kas liečia vyro ir moters fiziologiją, M. suprato ir suvokė, bet apie lytinio bendravimo pasekmes, kas gali įvykti, ji sunkiai suvokė. Kas liečia bendravimo pradžią, sueitį, mano, M. daugiau suprato tik iš fiziologinės pusės, bet jos apie tai labai detaliai nekalbėjo. Apie vaikelio tėvą M. nieko nekalbėjo. Ji jos klausė, ar ji nori pasikalbėti apie vaikelio tėvą, bet M. jai nieko nesakė, visada pasakydavo, kad nenori apie tai kalbėti. Bendravimas su M. buvo kaip su labai riboto intelekto mergina. Apie šeimos narius, apie prievartą prieš ją, jokios kalbos su M. nebuvo. Apie praeityje buvusius gerus dalykus M. taip pat nieko nepasakojo. Ji daugiau pasakojo apie tai, kaip mokėsi (duomenys neskelbtini) centre, kiek draugų ten turėjo. Jai labai svarbu buvo draugai, nes, mano, ji jautėsi tikrai vieniša ir jai norėjosi to bendravimo su bendraamžiais. Apie namų situaciją ji nieko nepasakojo. Dar jai buvo svarbu šuniukai, kačiukai, kad jie liko namuose, kad ji juos myli, kad norėtų juos pamatyti. O jos praeitis šeimoje tarsi buvo neliečiama tema. Dėl M. bendravimo socialiniuose tinkluose telefonu, galėtų atsakyti jos globėja. Apie tai su M. yra šnekėję. Ji turėjo telefoną, galėjo bendrauti, jos buvo aptarę kaip reikia bendrauti, kaip reikia saugotis, kaip reikia elgtis atsakingai. Kalbėjo apie tai, kad nereikia platinti jokių nuotraukų. Daugiau nežino ar ji dalyvavo socialiniuose tinkluose ar ne. Ji šnekėjo, kad ji norėtų turėti draugų ir socialiniuose tinkluose, aptarė kas galėtų būti jos tie draugai. Įvykus vaikučio mirčiai, M. buvo išvežta iš globėjos V. į kitus laikinus globos namus, ten ji susipažino su kitomis paauglėmis mergaitėmis, pasikeitė kontaktais ir su tomis mergaitėmis ji bendraudavo socialinių tinklų pagalba. Ji tikrai nepastebėjo M. seksualizuoto elgesio požymių. Mano, M. nelabai suprato kas yra seksualiniai santykiai. Bendraujant su ja, daugiau lietė natūralų tikrą paauglio bendravimą, norą turėti draugų, o ne vyro, partnerio, poros turėjimo temą. Nemano, kad jai toje situacijoje buvo toks prioritetas, tai daugiau buvo neišpildytas natūralus vaiko poreikis bendrauti su savo amžiaus jaunimu. Po vaikelio netekimo M. ji pamatė jau šiek tiek vėliau. Jos reakcija buvo įdomi. Nuvažiavus pas M., priėjo prie jos, apsikabino ją, ji pradėjo jai pasakoti kiek čia yra daug mergaičių, šuniukų, kačiukų. Todėl pirmas įspūdis buvo, kad visi tie dalykai jai užgožia tą ką tik buvusį trauminį įvykį. Po to ramiai susėdę šnekėjosi apie tą įvykį, matė M. akyse ašaras, tarsi išgyvenimą, bet, mano, ir tą situaciją ji sunkiai suvokė. Jos mąstymas konkretus, kai mato kas vyksta, tai reaguoja, o kai šito fakto nėra – tai reakcija yra šiek tiek kitokia. Kai užsimena, kai klausia, tai atrodo M. reakcija yra, bet kai ta kalba nutyla, ir ji pamato kačiuką ar šuniuką, ta jos reakcija keičiasi. Jos reakcija yra neadekvati. Jai užsimenant apie vaikelio mirtį, M. ateina liūdesys, tai matosi jos išraiškoje, matyti, jog tam tikras emocijas žmogus suvokia ir išgyvena. M. sakydavo, kad tas žmogus, kurio ji labiausiai pasiilgsta, su kuriuo pabendrauja ir pasišneka namuose, yra jos mama. Kalbant apie šeimos narius, negali pasakyti apie kurį šeimos narį kalbant labiausiai atsispindėjo jos neigiamos emocijos. Paklausta apie šeimą, M. nuleisdavo galvą, patylėdavo, matydavo, jeigu bandysi daugiau klausti – ji visai užsidarys. Paklausus apie vaikelio tėvą, M. reakcija buvo tokia pati – galvą nuleidžia ir tyli. Sunku lyginti, kokia M. buvo iki galimai patirtos seksualinės prievartos, kokios buvo jos emocijos iki tol, nes iki įvykio M. nematė. Gali tik palyginti kokia ji atvažiavo, ir kokia ji buvo po to. To pirmo kontakto metu M. buvo lyg žvėriukas, įspaustas į narvą, visko bijantis, įsitempęs. O po to, kai ji jau ilgiau pabendravo, ji ir pribėgdavo, ir apsikabindavo, jautėsi šiltas emocinis ryšys. Žmogus keitėsi. M. sunkiai galėdavo ką papasakoti, jos sakiniai trumpi, labai skurdūs, kalba tikrai skurdi, į visus klausimus dažnas atsakymas – „taip“ arba „ne“.

Liudytoja V. M. parodė, kad ji M. ir V. R. žino iš savo pareigų atlikimo, kuomet dirbo (duomenys neskelbtini) tarnyboje. Tiksliai visko neprisimena, bet tuo metu, kai dirbo VTAIT (duomenys neskelbtini) rajone, el. paštu buvo gautas pranešimas iš J. V., šeimos atvejo vadybininkės, kad nepilnametė M. R. galimai laukiasi vaikelio, ir galimai vaiko tėtis yra M. sesers vyras D. F.. El. laiškas buvo registruotas kaip galimas vaiko teisių pažeidimas ir buvo įvertinta situacija. Nuvyko į šeimos namus, kad pabendrauti su nepilnamete M., nepamena su kuria savo kolege vyko. Jai pačiai asmeniškai teko bendrauti su M., kalbėti. Dėl savo negalios M. daugiausiai linksėjo galva, atsakinėjo į klausimus tik „taip“ arba „ne“, buvo susijaudinusi, verkė. Kalbant su M., paprašyta ji pasakojo, kad su minėtu D., sesers vyru, ji ėjo į mišką ieškoti ragų ir jis netinkamai su ja pasielgė. Aiškiai ji visko nepasakojo. Situacija buvo vertinama, nagrinėta. M. klausė ir apie tai, ar ji turėjo lytinių santykių su kitais vyrais, bet jokių kitų asmenų ji nenurodė, ji kalbėjo tik apie D.. To pokalbio metu sakė, kad miške vaikščiojo su D. ir D. su ja netinkamai pasielgė. Smulkiai detalių neatsimena ar nurodė. Dabar visko tiksliai neatsimena, viską nurodė apklausose. Mergaitė buvo nuvežta į Vilniaus globos namus „Užuovėja“ psichologiniam įvertinimui. Su ja bendravo psichologai. Nieko papildomo neišsiaiškino. Išvadų neatsimena, bet mergaitė visada kalbėjo tik apie D.. Mergaitė buvo nuvežta į respublikinę ligoninę pirminei apžiūrai, ginekologė patvirtino apie jos nėštumą, ir kad mergaitė bet kada gali gimdyti, nes vaisius jau yra susiformavęs. Pati mergaitė nesuprato, kad yra nėščia. Tik vėlesniuose nėštumo mėnesiuose M. pasisakė mamai, kad jai pilve kažkas darosi. Su M. šeima toliau dirbo specialistai. Bendravo ir su M. mama, ir su jos tėčiu. Reaguojat į pranešimą, jie turi pabendrauti su visais šeimos nariais. Visi kaip galimą vaikelio tėtį ir netinkamai pasielgusį asmenį nurodė D. F., visi šnekėjo tik apie D.. Gavus pranešimą apie seksualinio smurto atvejį, ar bet kokį smurto atvejį, turi reaguoti nedelsiant. Sureagavo iš karto ir nuvažiavo tą pačią dieną. Iki jiems atvykstant su M. bendravo atvejo vadybininkė J. V., kartu su socialine darbuotoja L. V., nes jos padėjo M. atlikti nėštumo testą. Su R. šeima buvo dirbama ir teikiamos socialinės paslaugos ne vienerius metus. Mergaitė pasisakė mamai, kad jai pilve kažkas kliuksi. Socialinė darbuotoja darė testą ir gavo el. laišką, kad testas patvirtino nepilnametės M. nėštumą. Joms bendraujant, pati M. atsakydama į klausimus tik linksėjo galvą. Rišlaus pasakojimo nebuvo, bet mergaitė bendravo. Ji buvo susijaudinusi. Kalbėdama apie D. ji pradėjo verkti. Tiksliausia būtų remtis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tvirtina tai, kas yra užfiksuota jos apklausoje. Nežino, negali atsakyti, ar M. suprato kas yra lytiniai santykiai, ką reiškia naudoti jėgą. Į centrą „Užuovėja“ M. vežė ji ir kita kolegė. M. savo iniciatyva nieko nekalbėjo, atsakymų į klausimus apie šeimą ji vengė. Mergaitė niekada rišliai nekalbėjo, atsakydavo trumpai „taip“ arba „ne“.

Liudytoja K. F. parodė, kad kaltinamasis V. R. yra jos brolis, o M. – jos sesuo. Toje šeimoje gyveno iki kol jam suėjo (duomenys neskelbtini) metų. O kai jai suėjo (duomenys neskelbtini) metų, ji sutiko savo vyrą D. ir išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Nebežino kelinti metai tai buvo. Susituokė (duomenys neskelbtini) metų nepamena. Kai išvyko gyventi atskirai, atvažiuodavo pas jos tėvus į svečius. Jos motinai D. nepatiko. Nežino kodėl D. jos mamai nepatiko, gal dėl to, kad nieko jai nepadėdavo. D. charakteris yra draugiškas. Alkoholio dabar nebevartoja. Tuo laiku, kai atvažiuodavo pas jos tėvus, truputi išgerdavo. M. mažai kalbėdavo su ja, nes ji keista buvo. Apie tą įvykį, apie M. nėštumą, jai pasakė jos motina, kai ji paskambino motinai. Mama jai pasakė, kad M. nėščia nuo jos vyro D.. Pasakė, kad negalėjo taip būti, bet mama vis tiek sakė, kad jos vyras bus nagus prikišęs prie M.. Motina pasakė, kad jis M. laikė rankas, burną, kojas. Nežino iš kur mama gavusi tokius duomenis, gal iš pačios M.. Niekas nieko nepasakojo kur galėjo taip įvykti, kur jis laikė M., bet tuo laiku jie buvo išėję į mišką pasivaikščioti. Tuo laiku ji su vaikais buvo pasilikusi namuose, o vyras su M. buvo išėję į mišką ieškoti ragų. Abu grįžo jau sutemus, miške buvo gal pora valandų. D. parėjo linksmas, o Marija grįžo be visai nuotaikos. Mažylis brolis S. M. paklausė, ar nieko nebuvo, o M. atsakė – nieko. Tada ji klausė saviškio, D. atsakė, kad tarp jų nieko nebuvo. Ir M. sakė, kad nieko nebuvo. Kiti šeimos nariai, M. broliai, nežino ar lįsdavo prie M., tik žino, kad su ja broliai norėdavo pažaisti. Žaisdavo normaliai, mėtydavo krepšinį. Nebuvo seksualinio pobūdžio lindimų prie M., ir lytinių santykių su M. nebuvo. Mano, kad jos brolis V. negalėjo lytiškai išnaudoti savo seserį, nes ji jo sesuo. Netiki, kad jis galėjo. Nežino ar pati M. domėjosi vyriškos lyties atstovais. Apie M. nėštumą pasakė mama, ir vėliau mama jai paskambino ir pasakė, kad M. neteko vaiko. Nėštumo periodu M. vizualiai nematė. Po vaikelio netekimo su M. nebendravo, buvo užblokuotas Messenger. O po švenčių M. vėl pakvietė ją į draugus per Facebook programėlę. Nepastebėjo, kad broliai prieš M. naudotų fizinę prievartą, nesimušdavo, nekonfliktuodavo, buvo draugiški. Po to įvykio D. net nevažiuodavo pas jos tėvus, t.y. tuo periodu, kai M. buvo nėščia. Paskutinį kartą pas jos tėvus buvo per Velykas. Jau po Velykų sužinojo, kad M. laukiasi, buvo metų galas. D. net nevažiavo, paskutinį kartą ji buvo su vaikais vasarą. Kai D. su M. ėjo į mišką ieškoti ragų, lauke lijo lietus, nepasakys koks metų laikas buvo, galėjo būti ir per Velykas. Vienas D. pas jos tėvus nevažiuodavo. Nežino, kada M. galėjo pastoti. M. gimdė (duomenys neskelbtini) dieną. Nuo Velykų pas jos tėvus nesilankė, nes ji mažiau pas tėvus būdavo. Šeimoje M. daugiausiai bendraudavo su sese J.. Sesuo J. gyvena Anglijoje. Jos abi kalbėdavosi telefonu, per Messenger. Gyvenant šeimoje, M. kartais bendraudavo su ja, kartais su broliais, bet daugiau pasišnekėdavo ir paatviraudavo su J.. Atsimena, kad kai gyveno šeimoje, M. ir mamos santykiai buvo tokie, kad M. mamą pasiūdavo toli, jų santykiai nebuvo geri, jos nepasikalbėdavo, neatviraudavo. Net nežino, kokie buvo M. ir tėvo santykiai. Apie tokius kaltinimus D., sakė, kad vaikas yra ne jo. Be to ėjimo ieškoti ragų, D. daugiau niekur kartu su M.neidavo. Vieną kartą abu ėjo į parduotuvę. Nebežino ar buvo kartu nuėję į autobusų stotelę. Ją policijoje apklausinėjo tyrėja. Jos parodymai tikslesni buvo pas tyrėją, galima jais remtis, tada sakė tiesą. D. į mišką vedėsi M., nes M. sakydavo, kad nori eiti pasivaikščioti. Nežino, kodėl D. nekvietė kitų šeimos narių. Kartais M. vengdavo D., kartais ne.

Liudytojas D. F. parodė, kad yra kaltinamojo sesers K. sutuoktinis. Jų šeimą žino, V. R. pažįsta, pažįsta ir kitus šeimos narius, jų ten daug: K. tėtį, mamą, brolius, seserį, kuri gyvena užsienyje, kitą brolį, kuris taip pat yra išvažiavęs. Jo santykiai su V. R. buvo geri, normalūs, ir su M. jo santykiai buvo normalūs. Jis nuvažiuodavo ten kaip į šeimą, tada, kai nebūdavo darbo, arba savaitgaliais. Pabūdavome ten kelias dienas ir parvažiuodavo atgal, nes labai toli važiuoti iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Kelionė būdavo ilga, todėl nuvažiuodavo rečiau. Dažniau nuvažiuodavo vasaros metu, nes vaikams kaime pabūti yra gera. Apie tą situaciją – apie M. nėštumą, kad M. laukiasi – jam nelabai kas buvo žinoma. Jis tik žinojo, kad tai nėra jo vaikas, kad ne jis ją išprievartavo, kad dėl to yra kaltas kitas asmuo. Jis su M. neturėjo jokių lytinių santykių, nes ji yra jo žmonos sesuo. Tai būtų tas pats, kad jis su savo sese. Giminė yra giminė. Tuo labiau, kad M. yra vaikas, ir jis pats turi savo du vaikus, mergaitę ir berniuką, pametinukus.

Kai nuvažiuodavo į tą šeimą, su visais bendraudavo, santykiai būdavo normalūs. Būdavo dienų, kad kartais susipykdavo, bet pačiame gale jo jau nebekęsdavo. Kodėl jo nekęsdavo, reikėtų paklausti tos sesers J., kuri gyvena užsienyje, nes J. jo labiausiai nekenčia. Vyresnysis brolis jį labai mėgsta. Nežino, kodėl J. jo nemėgsta, nesupranta, gal dėl to, kad jis neleido K. vienai važiuoti pas tėvus ir vežtis vaikus, nes jo žmona yra psichiškai nesveika. Ji turi važiuoti su ją lydinčiu asmeniu. Nebeleido jai vienai su vaikais važiuoti, kad močiutei matytis su anūkais. Važiuodavo pas K. tėvus tol, kol jį sugalvojo išvaryti laukan. Jį išvarė po to, kai su M. buvo išėję pasivaikščioti. Išėję su M. pasišnekėjo apie mokyklą, apie gyvenimą, kaip jai sekasi mokykloje, ką įdomaus pamatė mieste, kur jai geriau gyventi – ar kaime su mama, ar mieste. M. pati tada pasakė, kad jai geriau yra būti mieste, mokykloje, nei namuose. Namuose M. nebenorėdavo būti, nes tuose namuose vykdavo „cirkai“, vyko pykčiai, M. reikėjo kariauti su broliais, ji daugiau nieko nebepasakė. Manė dar visiems pasakys, kad pradėtų visi tvarkytis, nes jau visi dideli esą, tvarkytųsi savo kiemą, gyvenimą. Bet užteko vieno skambučio ir jam pasakė, kad važiuotų namo iš jų namų. Turėjo išvažiuoti iš karto, be savo vaikų. Jį išvarė uošvienė. O uošvienei pasakė K. sesuo iš užsienio, kad jo kojos tuose namuose nebebūtų. Su M. buvo išėję pasivaikščioti į mišką, manė, ras miške ragus, išėjo, nes norėjo daugiau pasibūti kaime, o nenorėjo matyti jų šeimoje barnių, manė, išeis, pasivaikščios, ką nors nuveiks. Pasiūlė eiti pasivaikščioti visiems, bet nei vienas nesutiko. K. irgi nenorėjo kartu eiti, sakė nori pasibūti su vaikais. M. vienintelė su juo geriausiai sutardavo, todėl M. pasisiūlė kartu eiti pasivaikščioti. Jie išėjo kartu. Atsimena kokiais takais ėjo, kuriuo keliu išėjo ir kuriuo grįžo. Tą dieną atsimena labai gerai. Gerai atsimena dėl to, nes po to viso nebegalėjo ten pasirodyti, manė, nebeturės nei uošvienės, nei žmonos. Jiems grįžus po to pasivaikščiojimo, uošvienė jam pasakė, kad jo kojos čia daugiau nebebūtų. Apie visa tai sužinojo ir jo mama. Nežino priežasties, kodėl uošvienė taip pasakė, bet reikėtų paklausti pačios J.. Tą patį vakarą, kai grįžo iš pasivaikščiojimo, jis išvyko ir nuo tos dienos kojos ten nekelia. Miške vaikščiojo gal tris valandas iš viso, ragų nerado, bet rado gerą vietą, kur būtų galima privažiuoti, pasistatyti palapinę, visiems pažvejoti. Buvo vasara, šilta. J. galėjo būti pikta ant jo dėl ankstesnių laikų, kai dar gerdavo ir kartu dirbo su jos vaikinu. Kai sugrįžo su M. iš miško, uošvienė jam pasakė, kad jo kojos čia daugiau nebūtų, kad jis susirenka savo daiktus ir išvažiuoja, be vaikų, be nieko, vienas pats. Pasiuntė jį į visas keturias puses. Tada jis susirinko savo daiktus ir išvažiavo, nesiginčijo. Išėjo pėsčiomis iki pagrindinio kelio, atvažiavo jo draugas, pasiėmė jį, parvežė iki jo mamos, iki mamos atvažiavo jo draugas iš (duomenys neskelbtini) ir parvežė iki namų. Apie trečią nakties jis jau buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Grįžus iš miško, su šeimos nariais nebuvo jokios kalbos. M. mama pasakė „dabar prisivaikščiojai“. Nieko nesuprato ką jis prisivaikščiojo. Gal kas pamatė, kad jis su nepilnamete pasivaikščiojo, kad su ja išeidavo į parduotuvę, bet juk nieko nebūdavo. Šeimos nariai dėl santykiavimo su M. nieko neklausė. Po savaitės laiko jo žmona pasakė, kad jos šeimoje šneka, kad jis M. išprievartavo. Jis ne toks žmogus, kad M. liestų. Kadangi jie yra pikti ant jo, tai taip ir pasakė, kad neva daugiau nėra kam. Nors jie nekreipia dėmesio į tai, kad pilnametis brolis D. po namus, būdamas girtas, nuogas vaikšto, kad galima jo to daikto ilgį pamatuoti, tai jiems tai yra normalu. Pats ne vieną kartą yra tai matęs. Netiki, kad jis darytų tokius veiksmus prieš M., nėra toks durnas, jis yra protingas, geriau pasiims tinklus ir išvažiuos žvejoti, nei lįs prie nepilnametės, arba eis dirbti. Pats su juo anksčiau gerdavo, matydavo koks jis yra, jis tik pašnekėti galėdavo, bet nepadaryti. Jis tikrai prie savų nelįstų. Kiti M. broliai yra ramūs, su jais mažai bendraudavo, o su V. viskas normaliai būdavo. Veiksmas toje šeimoje vyksta, bet kai pradedi jiems sakyti, kad jie nebegertų, o imtų tvarkytis, namus dažytų. Užgerdavo ir tėvukas, ir D. pagerdavo, ten vos ne visi gerdavo. Paskui pradėjo po truputi mažinti gerti. Tėvukas pradėjo dirbti valdišką darbą pas ūkininką, tada turėjo mesti gerti. Paskutinį kartą kaime pas R. buvo jau seniai. Žino, kad tuo laiku, kai ėjo su M. į mišką ieškoti ragų, žydėjo žibutės, galėjo būti pavasaris. Buvo labai šilta, jau su maikute galėjai vaikščioti. Tai buvo paskutinis kartas kada buvo kaime, kai jį išvarė ir ten daugiau nebevažiavo. Paskutinį kartą, po savaitės laiko nuo jo išvarymo, jo žmona nuvažiavo pasiimti savo daiktų iš mamos. Iki tol, kol gerai sutardavo, ten nuvažiuodavo 2-3 kartus į mėnesį, ar net kiekvieną savaitgalį. Atvažiavęs, su M. kartu eidavo kiekvieną kartą į parduotuvę, eidavo ir kiti, visi kas nori. Iš parduotuvės grįždavo už valandos, dviejų. Su M. jam patikdavo bendrauti, nes vaikas nuoširdžiai sakydavo, jeigu užkabini gerą mintį. Ji sugebėdavo pasakoti rišliai, tokios gali atsisėsti ir klausytis, ji gali šnekėti ir šnekėti. Grįžus namo, prie tėvų, M. visos kalbos pasibaigdavo, ji palieka kaip laukinė, užsidaro. Jam M. pasakodavo apie mokyklą, apie šeimą, apie namus, kas vyksta namuose. M. ant savo šeimos visada būdavo pikta, sakydavo, kad yra viskas blogai, kad tėtis su mama vos ne atskirai gyvena, kad tėtis negrįžta namo, kad tėtis miega pirtyje, kad mama kartais rėkia, kad mama jau serga, kad turi gerti vaistus. Apie savo šeimą M. sakydavo, kad vieną dieną viskas gerai, o kitą dieną atsikėlus – viskas kaip iš po karo, vienas ant kito rėkia neaišku dėl ko. M. nėra pasakojusi ar yra mačiusi namuose lytiškai santykiaujančius žmones, ar šeimos narius. Jis ir pats apie tokius reikalus jos neklausė. Nepasakytų, kad M. domėtųsi berniukais. Bet kai M. pradėjo važinėti į mokyklą, tada yra pasakojusi, kad čia turi kažkokį draugą klasioką, su kuriuo gerai sutaria. Sakė, kad jai jis patinka, kad jie gerai sutaria, abu pakalba. Tai ir buvo paskutinė diena, kada su ja kalbėjosi apie jos draugą. Daugiau jokio pokalbio su M. nebeturėjo. Jo vaikai su M. bendraudavo. Vienam vaikui – (duomenys neskelbtini), kitam – (duomenys neskelbtini) metai. Paskutiniu kartu, kai lankėsi R. šeimoje, jo vaikams buvo (duomenys neskelbtini) metai. A. buvo (duomenys neskelbtini) metukai, kai paskutinį kartą bendravo su M.. Iki šiol nei vienas jo vaikas nekalba. Dabar sūnų priregistravo pas psichologą, kad pažiūrėtų, kodėl jis nekalba. Net darželyje nežino ką daryti. A. tik laba diena gali pasakyti, ir tai reikia gerai įsiklausyti, ar teisingai pasakė. A. su M. nesikalbėjo, nes A. darželyje nesikalba net su geriausia drauge, A. irgi nemoka šnekėti, jos raida yra atsilikusi. Vaikšto pas specialistus dėl raidos. Nežino iš kur M. galėjo žinoti, kas vyksta jo šeimoje, kaip jis bendrauju su savo vaikais. Ir dėl sūnaus tvarkosi dokumentus, nes nekalba nei vienas jo vaikas. Nebent jo žmona galėjo ką nors prikurti ir pasakyti apie jų šeimą. Dėl jo išvarymo K. sureagavo blogai, ji nesuprato kodėl ta sesuo įsikišo. Nuo tos dienos ji pati nebevažiavo pas savo motiną. Žmona jį palaikė, ji turi pasirinkti, ar savo šeimą, ar savo vyrą. Kiek žino, M. žinutėmis susirašinėjo su K.. Maniškė daug Facebook profilių turi. Jam M. niekada nerašė žinučių. K. M. rašė žodines žinutes. Paskutiniu metu nematydavo jokios žmonai parašytos žinutės. Jo vaikai negali rašyti žinučių, nes nemoka rašyti.

Psichologė ekspertė A. Š. paaiškino, kad M. R. negalėjo būti apklausta kaip liudytoja, kad jos kaip liudytojo galimybės nebūtų sutrikdytos. Išvadose konstatuojama, kad apskritai tokia jos galimybė, būti liudytoja, nėra sutrikdyta ta prasme, kad ji gali suprasti konkrečias faktines įvykių ir asmeninės patirties aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti. Tai bazinis jos gebėjimas ir principinis jos gebėjimas būti liudytoja nėra sutrikdytas.

O kuomet ji duoda parodymus, mato, kad dorumas ir nedrąsumas, greičiausiai jos emocinė būsena, lėmė tai, kad ji mažai kalba, arba beveik nekalba, apie bylai reikšmingas aplinkybes, būtent apklausos metu. M. R. reikia daugiau laiko, kad ji apsirastų svetimoje aplinkoje, kad atsipalaiduotų. Standartinis priėjimas paklausos metu, kai susėdama ir iš karto užduodami klausimai, akivaizdu – kad M. tai baugina ir kelia padidintą emocinę įtampą. M. R. dėl savo emocinės būsenos negalėjo duoti parodymų apie bylai reikšmingas aplinkybes. padidinta įtampa sudaro sąlygas tokiam uždarumui, baikštumui, nenorui atvirauti. Ekspertizės metu stebėjo labai panašų jos elgesį. Šiuo atveju psichiatrė pradėjo dirbti pirma su M., o jau vėliau kvietėsi ji, kaip psichologė ekspertė, tai mato „įsibėgėjimo“ fenomeną, t.y. labai po truputi M. pradėjo jaustis saugiau, ramiau, ir tik tada ji pradėjo pasakoti apie tai kas yra aktualu bylai. M. įvardina, kad pirmosios jos seksualinės patirtys buvusios (duomenys neskelbtini) metų amžiuje. Tai yra labai aukšta tikimybė, kad M. neturėjo žinių apie seksualinių veiksmų pobūdį, kadangi tiek, kiek ji atsiminė ekspertizės metu, kiek pavyko išgauti duomenų, tai ji nei buvo kada nors mačiusi lytinių santykių, tokios vaizdinės informacijos, ir jos amžius nėra tas, kuriame atsiranda domėjimasis lytiniais santykiais. Netgi vertintų tai, kad ji apskritai neturėjo jokių žinių apie lytinius santykius. Žiūrint apie kokį laiką mes kalbame.

Jeigu kalbame apie 2022 metų birželio mėnesį, tai ji jau žinojo tų veiksmų pobūdį iš asmeninės patirties, jau nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Iš savo asmeninės patirties ji žinojo kas yra lytiniai santykiai ir apie tų santykių pobūdį ji žinojusi jau iki šio įvykio, ir kaip tai yra atliekama. O reikšmės tikrai nežinojo. Tas pobūdžio žinojimas, kiek jai sukėlė nuostabos ir baimės pats nėštumas, rodo net ne pilną paties pobūdžio supratimą. Tokios jos žinios yra labai siauros ir paremtos žinojimu tik iš asmeninės patirties. Tai apie tų veiksmų reikšmę ji tikrai nežinojo. Remiantis tiriamosios M. R. žodžiais, tai jokių duomenų apie galimą sutikimą, jos norą turėti lytinių santykių, tikrai negauta. O apie nesutikimą, pasipriešinimą, ar išreikštą nenorą, duomenų yra. Remiantis jos žodžiais, ji priešindavosi, tačiau tą jos priešinimąsi ribojo tai, kad ją brolis gąsdindavo, liepdavęs niekam nesakyti. Ji priešinosi, bet tuo pačiu ją varžė ir jos baimė, tie gąsdinimai niekam nesakyti. Ji priešinosi taip, kaip sugebėjo. Apklausos metu ji mėgina neigti bet kokias aplinkybes, kurios yra aktualios bylai. Remiantis visuma duomenų galima manyti, kad tai lemia ne tik jos emocinė būsena. Pirmiausia kalbame apie emocinę būseną. Bet, kalbant apie tai, kodėl ji bijo atsiverti, kokios to priežastys, tai tikrai yra pagrindo manyti, kad ji bijo dėl grasinimų, išsakytų savo brolio V., tiek D.. Dar galima kelti prielaidą apie tai, kaip šeimoje yra sprendžiamos problemos – kad viešinti jas nėra įprasta, kad už šeimos ribų problemos neviešinamos. Tai sudėtingų jai aplinkybių sąveika, ir todėl yra priežasčių nepasakoti, bijoti papasakoti. Tų priežasčių yra daug. Visuomet, vertinant nukentėjusiųjų parodymus, mes dažniausiai rekomenduojame atkreipti dėmesį į tas faktines aplinkybes, kurias nurodo nukentėjusieji, ką jie tiesiogiai patyrė. Dėl tų faktinių aplinkybių, apie kurias M. pasakoja konkrečiai, patirtas savęs atžvilgiu, tai abejonių nekyla. Ką ji kalba apie sesers patirtis, apie D., net apie jų vaikus, tai nėra labai pagrindo abejoti. Tuo pačiu galima kelti klausimą, kiek ji įdeda savo asmeninių patirčių, kiek ji interpretuoja savaip, bet čia reikalinga būtų atskiro įvertinimo, todėl nesiryžtų komentuoti, ar taip buvo, ar ne buvo, tai ne jų darbas. Iš esmės ji negali konstatuoti čia tiesa, ar melas. Tiesiog buvo atkreiptas dėmesys, kad ji pernelyg realistiškai apibūdina kai kurias aplinkybes ir dėl to visa ši informacija buvo palikta ekspertizės akte. Remiantis jos pasakojimais, tai apskritai apie įvykį miške visi žinojo. Ir iš bylos medžiagos yra matoma, kad šeimoje kone visi apie tai žinojo, tačiau yra tam tikros baimės nuslėpti tas aplinkybes, ir tas yra jaučiama iš tiriamosios veiksmų. Ekspertizės metu tiriamoji labai aiškiai diferencijuoja, kokie veiksmai buvo atlikti brolio V., ir kokie buvo D.. Tai du atskiri skirtingi pasakojimai. Susipažįstant su bylos medžiaga, kurią turėjo ekspertizės metu, skaitant bylą nekilo abejonių dėl jos patirčių, susijusių su D.. Pirmosios žinios apie veiksmus iš D. pusės, yra atskleidžiamos namų aplinkoje, ir tame atskleidime dalyvauja socialinė darbuotoja. Ji stebi akivaizdžias tiriamosios emocines reakcijas. Šioje situacijoje poveikis tikrai neatsiskleidžia. Visas tas aplinkybės, kurios buvo atskleistos namų aplinkoje, M. pakartoja ir ekspertizės metu. Ji mato tiriamosios nuoseklumą. Dėl laiko suvokimo, tai jai apskritai yra sudėtinga dėl jos silpnų kognityvinių gebėjimų. Ji įvardina tą (duomenys neskelbtini) metų amžių, bet tas abejones, kurios galėtų kilti, išsklaido duomenys iš medicininės dokumentacijos. Papildys ir jos kolegė, kad tas nurodomas (duomenys neskelbtini) metų amžius, prasideda ir emocinės reakcijos, yra stebimos įvairios pykčio išraiškos namų aplinkoje. T.y. akivaizdžiai matoma, kad M. yra labai negerai ir tą negerumą ji išreiškia pykčiu, dažni pykčio priepuoliai. Apie tai yra pakankama duomenų. Tai galima sieti su pradžia seksualinių veiksmų jos atžvilgiu. Ar M., apklausta papildomai, daugiau suteiktų duomenų apie šiai bylai reikšmingas aplinkybes, ji ryžtingai pasakyti, kad tikrai nepasakytų nieko daugiau, negali. Tiesiog ekspertizės metu buvo matoma, kad ji yra pasiruošusi suteikti tą informaciją, kurią yra galima suteikti. Ir reikalinga įvertinti tai, kad ekspertizės metu jos labiau klausė kas yra reikšminga ekspertiniu požiūriu, galimai ji nebuvo paklausta klausimais, kurie yra aktualūs teismui. Todėl ji negali to atmesti, nes fokusas – jų ekspertizė, M. suvokimas ir tai ką ji pasakoja. Nebūtų tokia kategoriška, bet priklauso kokie būtų tie papildomi klausimai, apie ką dar reikėtų atskleisti. Matė, kad ekspertizės metu apie bylai reikšmingas aplinkybes ji pasakojo nuoširdžiai ir natūraliai. Ji buvo motyvuota atsakyti į tuos klausimus, ir stebėtos pastangos, kad ji, kaip ekspertė, suprastų ką ji sako. Jos galimybės nėra sutrikdytos, bet jai reikia laiko, jai reikia užmegzti gerą kontaktą su ją apklausiančiu asmeniu.

Psichiatrė ekspertė R. D. paaiškino dėl M. R.. M. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymo mastas yra nustatomas ekspertizės būdu, t.y. jų tiesioginis darbas. Tai nustatė įvertinę tiriamosios emocijas, reakcijas, kalbant apie nagrinėjamą įvykį. Ji ieškojo tiesioginio priežastinio ryšio, ar tiriamo asmens emocijos atitinka jos pasakojimo turinį, arba kaip reaguoja į klausimus, jeigu neišsamiai atsakinėja į klausimus. Kaip paminėjo jos kolegė psichologė, tai taip ir buvo: su ja kalbėdama M. laisvo pasakojimo nevystė, daugiau detalių ir realistinių savo išgyvenimų M. daugiau pasakojo pas psichologę, o ji tiesiog stebėjo jos reakcijas. Kalbant apie jos brolio V. veiksmus, matė neigiamas jos emocines reakcijas, įvertino jas kaip kitas reakcijas į stresą. Bet dar stipresnes emocines reakcijas ji matė kalbant, klausiant, teiraujantis apie D. F.. Taip pat konstatavo jas kaip reakcijas į stresą. Todėl, kaip ir nurodė išvadoje, kad ir dėl įtariamojo V. R. veiksmų, ir dėl D. F. veiksmų, yra susiformavusios kitos reakcijos į stiprų stresą. Tai ir kiekvienas atskirai, ir abu kartu, t.y. dėl abiejų veiksmų. Bet dėl D. F. veiksmų matėsi ryškiai stipresnės emocijos. Jeigu imant atskirai V. R. veiksmus jos atžvilgiu, vertinant jo veiksmus, taip pat būtų vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. jo veiksmai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Išvados 4 punkte jos yra nurodę, kad dėl pakartotinio psichotraumavimo nerekomenduojama apklausti pakartotinai. Kadangi nustatė tiriamosios reakcijas į stiprų stresą tiesioginiu priežastiniu ryšiu, susijusiu su byloje nagrinėjamais įvykiais, todėl nerekomendavo jos pakartotinai psichotraumuoti ir dalyvauti tolimesnių procesinių veiksmų atlikime. Jeigu tokia apklausa būtų atlikta, mano, yra maža tikimybė gauti papildomai daugiau duomenų apie šių asmenų atliktus veiksmus. Ekspertizės metu M. galėjo laisvai papasakoti.

Ekspertė R. D. paaiškino dėl tiriamojo V. R.. Ekspertizės metu nustatė, kad V. R. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai, kad V. R. nesupranta kas yra lytiniai santykiai ir iš kur atsiranda vaikai, iš psichiatro pozicijos ji tai įvertino kaip primityvią gynybą, nes nuneigti visiškai akivaizdžius faktus, kad jis nežino nei kokie yra moters lytiniai organai, kokie vyro, nei kaip gimsta vaikas, o ekspertizės metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, yra tai visiškas akivaizdus gynimasis ir bandymas nuneigti dalykus, kurie yra natūralūs, ir kuriuos jo amžiaus jaunuoliai tikrai žino. Ji stebėjo jo reakcijas klausinėjant apie M., apie jo santykius ir galimus įvykius, kurie nagrinėjami byloje, ir matė, kaip jis irzta, kaip nenori kalbėti, nors apie kitus dalykus, neutralius dalykus, jis kalbėjo smagiai, su šypsena, juokavo. O kalbant apie seserį, apie santykius, staiga keitėsi jo visa būsena, jis pyko, trūkčiojo pečiais, matė, kad jis reaguoja neigiamai. Taip pat įvertino tai, kad yra primityvi gynyba parodymų davime, kur jis pasakoja, kad jis nieko nežino ir nesupranta. Iš to ką įvertino, kad yra lengvas protinis atsilikimas, tai nėra akivaizdus medicininis kriterijus nepakaltinamumui, pateikė tokią išvadą. Kiek įvertino koks yra tas lengvas protinis atsilikimas, tai jis neturi įtakos supratimui. Jis turėjo suprasti. Tam, kad nesuprastų, reikėtų vidutinio ar sunkaus protinio atsilikimo. Lengvas protinis atsilikimas neapriboja jo gebėjimo suprasti savo veiksmus. Tvirtina tą išvadą, kad V. R. nenustatyta jokių ženklių atminties sutrikimų, dėl kurių jis negalėtų atkurti įvykių, atpasakoti ir duoti parodymų. Čia yra nenoras duoti parodymus, yra gynybinė pozicija, ir rodo pakankamą kritiką, kad jis pakankamai kritiškas šitos situacijos atžvilgiu ir nenori duoti parodymus, pasakoti apie tai, prisipažinti.

Ekspertizės metu negavo tokių duomenų, jog būtų įtakotas kitų asmenų, mano, kad tai yra jo paties pozicija.

Iš Globos namų "Užuovėja" vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad nurodyta, kad tyrimo metu išryškėja M. pažintinės raidos sunkumai – mergaitė nežino savo gimimo datos, jai sunku suprasti laiką, kiekį, skaičių, seką žyminčias sąvokas, ji negali įvardyti kai kurių spalvų pavadinimų, jos piešinių charakteristikos būdingos jaunesnio amžiaus vaikų piešiniams. Jai sunku suvokti ir įvardyti savo emocinius išgyvenimus. Kalbantis su mergaite apie jos nėštumą, ji nurodo, kad nuliūdo apie jį sužinojusi, tačiau tokio savo atsakymo nepatikslina, nesutinka išsamiau kalbėtis apie nėštumo aplinkybes, neatsako į su šia tema susijusius klausimus, nenupasakoja jokių turimų intymaus pobūdžio patirčių. Vertinant M. žinias lytiškumo tema atsiskleidžia, kad ji išmano pagrindines su kūno saugumu susijusias taisykles – diferencijuoja privačias ir viešas kūno vietas (privačioms priskiria lytinių organų, krūtinės ir sėdmenų sritis), geba atskirti tinkamus netinkamus prisilietimus, geras ir blogas paslaptis, taip pat supranta, kaip reikėtų elgtis, iškilus grėsmei kūno saugumui. Klausima apie brendimą, lytinių santykių saugumą, mergaitė plačiau šiomis temomis nekalba, nedetalizuoja turimų žinių. Pažymėtina, kad dėl M. pažintinės raidos sunkumų jai gali būti sudėtinga teorines žinias pritaikyti savo patirtyje, mergaitė yra pažeidžiama galimam išnaudojimui. Pokalbių ir lytiškumo tema atlikimo metu stebimos M. išgyvenamos įtampos, nerimo, gėdos reakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad mergaitės uždarumas apsunkina išsamesnį jos patirčių įvertinimą, tikėtina, kad tyrimo metu jų neišsako dėl jaučiamos gėdos, įtampos, nesaugumo. Mergaitė yra rami, liūdna, mažai bendraujanti, kalbinama dažnai nieko nesako, tik truputį nusišypso, elgiasi kaip jaunesnio amžiaus vaikas. (2 t., b.l. 117-119)

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nurodoma:

1. M. R. įtariamojo V. R. galimai jos atžvilgiu nusikalstamos veikos darymo metu konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai. Šiuo metu M. R. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą bei vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai.

2. M. R. raida nuo mažens vėlavo, jai nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, kuris neturi esminės įtakos jos galimybei būti liudytoja, t. y. jos gebėjimas suprasti konkrečias įvykių iš asmeninės patirties aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus nesutrikdytas.

3. M. R. negalėjo duoti parodymų apie bylai reikšmingas aplinkybes dėl susiklosčiusių aplinkybių visumos – dėl emocinės būsenos (jaučiamo nesaugumo, baimės dėl grasinimų) ir gyvenimiškos patirties (šeimoje galimai siekiama probleminės situacijos šeimos viduje).

4. M. R. dėl jai konstatuotų kitų reakcijų į stiprų stresą dėl pakartotinio psichotraumavimo nerekomenduojama dalyvauti tolimesnių procesinių veiksmų atlikime bei teisminiame bylos nagrinėjime.

5. M. R. iki byloje tiriamųjų įvykių tikėtinai neturėjo jokių žinių apie lytinius santykius bei seksualinę prievartą: (duomenys neskelbtini) m. amžiuje ji įgijusi apie tai žinių dėl įtariamojo V. R. atliekamų veiksmų jos atžvilgiu (dar vėliau – ir dėl D. F. veiksmų jos atžvilgiu), todėl byloje tiriamu laikotarpiu ir iki šiol ji galėjo ir gali suprasti lytinių santykių pobūdį, tačiau negalėjo ir negali suprasti tų veiksmų reikšmės (padaromos žalos, ilgalaikių pasekmių ir kt.). M. R. negalėjo aktyviau priešintis jos atžvilgiu atliekamiems seksualiniams veiksmams dėl savo būsenos (fizinio silpnumo, baimės dėl grasinimų).

6. M. R. nenustatytas padidintas įtaigumas.

7. M. R. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti.

8. M. R. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs ir dėl byloje nagrinėjamų įvykių (įtariamojo V. R. seksualinės prievartos veiksmų), ir dėl galimų D. F. seksualinės prievartos veiksmų jos atžvilgiu. Šis sutrikimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

9. M. R. nustatyti individualūs psichologiniai ypatumai (naivi, nebrandi, vaikiška, labiau atitinkanti jaunesnį amžiaus tarpsnį, o ne paauglystę; dėl žinių stokos sunkiai numatanti galimų sudėtingų įvykių eigą,negebanti prognozuoti, jai nesuprantamos situacijose – patikli, naivi, todėl lengva ja manipuliuoti ir kt.) atitinka jos amžių, protinį išsivystymą bei gyvenimišką patirtį. (3 t., b.l. 2-11)

Iš 2023-01-13 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės rašto matyti, kad nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 15:39 val., pacientei (M. R.) atvykus į ligoninės PSPS asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenyse nurodoma klinikinė diagnozė: Nėštumas. Diagnozuota (TLK-10-AM) Z32.1 Patvirtintas nėštumas. Pacientė pirmą kartą kreipėsi (duomenys neskelbtini) ir jai apžiūros metu diagnozę nustatė gydytoja S. A.. (duomenys neskelbtini) atliktos echoskopijos metu gydytojas R. P. diagnozavo 29 savaičių + dviejų dienų nėštumą, vaisiaus svoris 1 306 ± 191 g., apytikrinis gimdymo terminas (duomenys neskelbtini) Galima pastojimo data (duomenys neskelbtini) laikotarpiu. (1 t., b.l. 48)

Iš Gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti, kad M. R. gimė (duomenys neskelbtini), mama M. R., gim. (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 49, 53)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nurodyta, kad V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) yra naujagimio M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,9999999955644% tikimybe. (1 t. b.l. 64-65, 66-76)

Iš valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. R. matyti, kad :

1. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu V. R. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus bei kalbos išraiškos sutrikimas.

2. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo melu V. R. galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

3. Šiuo metu V. R. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus, bei kalbos išraiškos sutrikimas, dėl kurių jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. R. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių.

4. V. R. dėl savo psichinės būklės gali suprasti savo veiksmus, kaltinimo ir procesinių veiksmų esmę, aplinkybe, gali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus bei teisiamajame posėdyje.

5.V. R. nenustatyta ženklių atminties sutrikimų, dėt kurių jį negalėtų atkurti įvykių iš asmeninės patirties ir duoti apie lai parodymų. (3 t., b.l. 134-139).

Kaltinamasis V. R. kaltės nepripažino ir parodė, kad neturėjo lytinių santykių su seserimi M., jog nežino kas yra lytiniai santykiai, kaip gimsta vaikai. Jis su M. niekur nebuvo išėjęs ir nieko su ja nedarė. Jis negali paaiškinti, kodėl M. R. kūdikio DNR sutampa su jo. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas atmeta kaip prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams, vertina kaip pasirinktą gynybos būdą.

Kaltinamojo V. R. parodymus, jog jis neturėjo lytinių santykių su M. paneigia byloje atlikta Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, eksperčių A. Š. ir R. D. paaiškinimai. Nors apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji M. R. neatskleidė V. R. veiksmų prieš ją, tačiau ekspertizės metu ekspertėms ji papasakojo, jog jos atžvilgiu lytinius santykius atliko V. R. taip pat ir D. F.. Ekspertėms ji pasakojo, jog brolis V. jos atžvilgiu atlikęs seksualinius veiksmus daug kartų; pirmą kartą – kai ji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ji ekspertėms nurodė, jog dar prie jos lindęs yra sesers vyras, daugiau niekas. Apie tai niekas nežinojęs, nes „sakė, mano šeimą nužudys. Patikėjau“ . Taip pat ji nurodo, jog „iš šeimos narių tik jis (V.) lindo. Taip pat (buvo) prievarta. Gąsdindavo – niekam nesakyti“. Tiriamoji nurodo, kad abu- ir D. ir V. – yra blogi, kad jai vienodai skaudu dėl abiejų veiksmų jos atžvilgiu“ . Tiriamoji brolio V. saugodavosi, baimindavosi jo. Teigia, kad jis prezervatyvo nenaudodavo, o sperma subėgdavo „į mane visada“ . Pradžia, pasikartoja nurodydama: „(duomenys neskelbtini) metų kai prasidėjo mėnesinės“. Pirmą kartą jai „skaudėjo“. Teigia, kad V. „mušdavo per rankas, kojas“, todėl „kelnes nešiodavau“. Klausiant apie įvykio vietą, dėl V. veiksmų jos atžvilgiu, tiriamajai sudėtinga apibūdinti, nurodo: „Visur“, t.y. tai vykdavo ne namuose bei skirtingose vietose. Mėgindavo pasislėpti nuo V.: „Pas kaimynus bandydavau“. Vietų nei vienos neatsimenu. Rytą .Ne namuose. Nežinau kaip pavadinti- keisdavo vietas. Laukas. Toli nuo namų .Visados matydavo kaimynai mus. Sakydavau „baik“, „šaukdavau“. Nurodo, kad tai vykdavo rytais, pakeliui į mokyklą, kad niekas nebuvo priėjęs ar jai kaip nors pagelbėjęs (3 t. b.l. 1-11). Jog kaltinamasis V. R. yra M. vaikelio biologinis tėvas patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. R. yra naujagimio M. R. biologinis tėvas su 99,9999999955644% tikimybe. (1 t. b.l. 64-65, 66-76). Nors liudytoja V. R. M. R. mama parodė, jog M. vaikelio tėvas tikrai ne V., tačiau aukščiau paminėti įrodymai tai paneigia. Liudytojos parodymus teismas vertina kaip siekį apsaugoti šeimos narius, tai yra V. R. nuo baudžiamoiso atsakomybės, o atsakomybę perkelti kitam asmeniui- D. F.. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių D. F. seksualinius veiksmus prieš M. R..

Pagal BK 149 straipsnį išžaginimu laikomas vyro ir moters lytinis santykiavimas prieš vieno iš jų valią, jeigu tai daroma naudojant fizinį ar psichinį smurtą, ar kitaip atimant galimybę priešintis arba naudojantis bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Pagal BK 149 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas išžagino mažametį asmenį. Lytinis santykiavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Tais atvejais, kai kaltininkas pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai ir neišreikšti savo nesutikimo dėl bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Išžaginimas padaromas tiesiogine tyčia.

Vertinant byloje esančius M. R. parodymus ir kitus duomenis apie išžaginimą, pažymėtina, jog mažamečių asmenų išžaginimo bylų specifika yra ta, kad paprastai tokio santykiavimo tiesioginių liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtus prievartinius lytinius santykius, parodymai.

Išžaginimo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 14 metų amžiaus fizinis asmuo. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, ir nori taip veikti. Kvalifikuoto išžaginimo, t. y. nepilnamečio ar mažamečio išžaginimo atvejais, kaltininkas taip pat suvokia nukentėjusiojo amžių, t. y. žino, kad jis neturi atitinkamai 18 arba 14 metų arba pagal bylos aplinkybes gali tai suvokti.

Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis atsiskleidžia per kaltinamojo objektyviai atliekamus veiksmus bei kitus bylos duomenis. Iš Ekspertizės akto bei eksperčių apklausos matyti, kad M. R. priešinosi jos atžvilgiu atliekamiems seksualiniams veiksmams, tačiau jos priešinimąsi ribojo brolio gąsdinimai, liepimas niekam nesakyti, o ji priešinosi taip, kaip galėjo. Iš Teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad M. R. negalėjo duoti parodymų apie bylai reikšmingas aplinkybes dėl emocinės būsenos ir gyvenimiškos patirties. Be to jai nustatytas vidutinis protinis atsilikimas. Iki nusikalstamos veikos tikėtinai ji neturėjo jokių žinių apie lytinius santykius bei seksualinę prievartą, todėl byloje tiriamu laikotarpiu ir iki šiol ji negalėjo ir negali suprasti tų veiksmų reikšmės ir todėl negalėjo aktyviau pasipriešinti jos atžvilgiu atliekamiems seksualiniams veiksmams dėl savo būsenos, todėl darytina išvada, kad santykių metu ji buvo bejėgiškoje būsenoje. V. R. puikiai žinojo, kiek seseriai metų.

Iš Teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akto, kuri buvo atlikta V. R., matyti, kad jam buvo konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, tačiau jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertė R. D. patvirtino savo duotą išvadą ir parodė, kad V. R. parodymai, kad jis visiškai nesuvokia lytinių santykių esmės ir prasmės, yra vertinama kaip primityvi gynyba. Jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas neturi įtakos supratimui apie lytinius santykius.

Visi aukščiau paminėti įrodymai, tai liudytojų parodymai, eksperčių A. Š.., R. D. paaiškinimai sutampa su teismo ekspertizių aktais, specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga ir atitinka bylos faktines aplinkybes, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti.

Taigi visų šių teisme ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. R. pasinaudodamas nukentėjusios M. R. bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo visiškai suprasti prieš ją atliekamų veiksmų reikšmės bei dėl fizinio silpnumo tiems veiksmams pasipriešinti, jis lytiškai santykiavo su M. R. prieš jos valią ir tokiu būdu ją išžagino ir padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalyje.

Ekspertizės metu nukentėjusiajai M. R. buvo konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos sekcijos į stiprų stresą, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl V. R. seksualinės prievartos veiksmų. Byloje nustatyta V. R. atliekami veiksmai M. R. atžvilgiu sutrikdė M. R. psichikos būklę ir sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jos socialinei adaptacijai ir funkcionavimui. M. R. psichikos sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, nes po byloje nagrinėjamo įvykio tiriamosios psichikos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (3 t. b.l.1-11). Teisme ekspertė R. D. patvirtino ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad kalbant apie M. brolio V. veiksmus, matė neigiamas jos emocines reakcijas, įvertino jas kaip kitas reakcijas į stresą. Todėl, kaip ir nurodė išvadoje, kad ir dėl įtariamojo V. R. veiksmų, ir dėl D. F. veiksmų, yra susiformavusios kitos reakcijos į stiprų stresą. Tai ir kiekvienas atskirai, ir abu kartu, t.y. dėl abiejų veiksmų. Jeigu imant atskirai V. R. veiksmus jos atžvilgiu, vertinant jo veiksmus, taip pat būtų vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. jo veiksmai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apie M. R. būseną patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja V. K. parodė, jog ji laikina M. globėja ir pradžioje atvažiavusi M. nekalbėjo, nereiškė jokių jausmų. Tik vėliau ji atsigavo, pradėjo bendrauti. Liudytoja psichologė G. A. parodė, jog ji kaip psichologė bendraujant su M., bandė M. išklausti apie jos praeitį, gyvenimą tėvų šeimoje, tai ji tiesiog nuleisdavo galvą ir pasakydavo „aš nenoriu kalbėti“, tiesiog užsidarydavo. Vienintelis dalykas, ką ji pasakydavo, tai, kad pasiilgo namų, pasiilgo mamos ir S.. Liudytoja V. R. parodė, jog M. elgesys buvo pasikeitęs buvo uždara, liepdavo nelįsti, nesikišti, mušdavosi. Šie liudytojų parodymai patvirtina ekspertizės išvadą dėl M. R. sveikatos sutrikdymo masto ir priežastinio ryšio su kaltinamojo V. R. veiksmais, jog tokią M. R. psichologinę būseną pastebėjo ir paminėti liudytojai, jog M. R. buvo pikta, prislėgta, įsibaiminusi, nenorėjo atsiskleisti. M. R. fizinis silpnumas, psichikos sutrikimai suvaržė jos galimybes suvokti jos atžvilgiu daromus nusikalstamus veiksmus ir pasipriešinti.

Taigi visi šie įrodymai Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, eksperčių paaiškinimai, liudytojų parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga sutampa ir atitinka bylos faktines aplinkybes, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti.

Visų šių teisme ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis V. R., išžagindamas M. R., gim. (duomenys neskelbtini) buvusią bejėgiškos būklės dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo visiškai suprasti prieš ją atliekamų veiksmų reikšmės bei dėl fizinio silpnumo tiems veiksmams pasipriešinti, sutrikdė jos psichinę sveikatą, sukeldamas kitas reakcijas į stiprų stresą, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas savo šeimos nariui – seseriai M. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1,2,3 punkte.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiosios M. R. atstovė advokatė Vaiva Savickienė pareiškė byloje nukentėjusiosios civilinį ieškinį 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog nukentėjusioji M. R. dėl kaltinamojo V. R. veiksmų patyrė neturtinę žalą. Jo veika jai sukėlė skaudžias pasekmes. Dėl jo nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė ne tik sveikatos sutrikimus, bet ir dvasinio pobūdžio išgyvenimus. Nukentėjusioji patyrė didelį stresą, pažeminimą. Šiuo metu stebimos įtampos, nerimo, gėdos, nesaugumo reakcijos. M. R. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl kaltinime nurodytų įvykių Šis sutrikdymas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo V. R. padaryti neteisėti ir pavojingi veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes dvasinėms vertybėms, todėl nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą (4 t. b.l.70-71). Atstovė prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo V. R. ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo ir procesines išlaidas valstybei.

Nukentėjusiosios M. R. atstovės ieškinys tenkinamas iš dalies.

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. R. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios M. R. atžvilgiu, jį patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, todėl teismas pripažįsta, kad ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 6.250 str. 1d.). Nustatant tokios žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veiksmų pobūdį, į mažametės nukentėjusiosios nesunkų sveikatos sutrikdymą, patirtus išgyvenimus, pasekmes asmenybės formavimuisi, kaltinamojo finansines galimybes realiai atlyginti patirtą neturtinę žalą. Nukentėjusiosios atstovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, atsižvelgiant į tai, kad po įvykio M. R. išlieka neigiami reiškiniai jos psichinei būklei, tačiau mergaitė lanko mokyklą, stengiasi mokytis, adaptuojasi, psichologinė būklė gerėja. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, jog tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji yra tos pačios šeimos nariai, kaltinamasis sulaukė pilnametystės, tačiau dėl negalios gyvena su mama. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, kaip ir paminėta turi neįgalumą, gyvena su mama, turto, pajamų neturi, o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 3000 Eur sumos ir priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiosios M. R. naudai. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, metinės palūkanos nepriteistinos. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: D. F., R. R., S. R., K. R., V. R., V. R., D. R., Ž. R., naujagimio M. R. ir nukentėjusiosios M. R. seilių DNR pavyzdžiai vokuose (10 vnt.), saugomi Panevėžio apskr. VPK daiktų saugojimo patalpoje (4 t. b.l. 1-3), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu kaip menkaverčiai sunaikintini.

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę V. R. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kita labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis neteistas (3 t.b.l.85-86), nebaustas administracine tvarka (3t. b.l.83). Kaltinamasis nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t. b.l.80,81). Turi neįgalumą. Iš valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jam konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus bei kalbos išraiškos sutrikimas. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu V. R. galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (3 t. b.l.134-139).

Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog kaltinamasis kaltės nepripažino, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, jog įstatymas už nusikalstamą veiką dėl mažamečio išžaginimo numato tik išskirtinę laisvės atėmimo bausmę, į kaltinamojo amžių, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, į nusikalstamos veikos pavojingumo ir skirtinos bausmės proporcingumą ir prieina išvados, kad kaltinamojo V. R. atžvilgiu taikytini BK 91 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai. Jam skirtina bausmė artima pusei minimalios bausmės nustatytos sankcijoje. Už apysunkio nusikaltimo padarymą V. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu artima sankcijoje numatytai minimaliai. Kadangi nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, neteistas, teismas prieina išvados, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu taikytina BK 92 straipsnio 2 dalis ir jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, susijusias su kaltinamojo veiksmų ir poelgių pataisa. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti V. R. už labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 592,92 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajai M. R.. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies punktuose nurodytus atvejus. Be to teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. R. nusikalstamos veikos metu buvo nepilnametis, turi neįgalumą, gyvena su tėvais, turto ir pajamų neturi, todėl teismas atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiosios atstovavimui iš V. R. nepriteisia.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303,308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalį ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1,2,3 punktus ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 1 punktu 2 punktu 3 dalies 5 punktu V. R. paskirti auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, tęsti mokslą arba dirbti ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti V. R..

Nukentėjusiosios M. R. atstovės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. R. 3000 Eur M. R. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiosios M. R. atstovavimui iš V. R. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: D. F., R. R., S. R., K. R., V. R., V. R., D. R., Ž. R., naujagimio M. R. ir nukentėjusiosios M. R. seilių DNR pavyzdžius vokuose (10 vnt.), saugomus Panevėžio apskr. VPK daiktų saugojimo patalpoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu kaip menkaverčius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.