- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- II-4-902/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03165-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. skundą dėl Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2014-10-14 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniojo specialisto D. P. 2014-10-14 nutarimu (toliau - nutarimas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p. buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Skunde V. K. ginčija 2014-10-14 nutarimą, prašo jį panaikinti, teiseną atnaujinti, nes atliktas tyrimas atliktas paviršutiniškai, yra neišsamus, nenustatyta, kam priklausė miškas, nespręsta dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo galimai pasisavinus svetimą turtą. Skunde nurodė, kad 2014-10-11 telefonu iškvietė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato pareigūnus atvykti į vietą, kad būtų užfiksuotas daromas teisės pažeidimas, nes 2014-10-11, apie 16.30 val. pastebėjo automobilį ,,AUDI 80“ su priekaba, į kurią du vyrai krovė medieną iš jam (apeliantui) nuosavybės teise priklausančio miško. Tyrėjai nesiaiškino ir nenustatė, kam nuosavybės teise priklausė mediena, kurią N. L. ir kitas asmuo krovė į jiems priklausantį automobilį. Miško, kuriame buvo kraunama (savinamasi) mediena, savininku yra jis (apeliantas). Jis pats jokių leidimų miško kirtimui nedavė, mediena buvo savavališkai pasisavinta. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar miškas, kuriame buvo kraunama mediena, priklauso N. I., nenustatyti miško savininkai, o buvo apklausti tik asmenys, kurie neteisėtai krovė medieną iš svetimo miško. Tyrimo metu taip pat nebuvo išklausytas ir pats apeliantas. Tyrime apklausti tik tyrimo baigtimi suinteresuoti asmenys: medieną krovęs N. L. ir kitas kartu su juo buvęs asmuo, kurie sąmoningai klaidingai nurodė miško savininką, norėdami išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Taip pat policijos pareigūnai privalėjo spręsti, ar nėra pagrindo inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl galimos nusikalstamos veikos - svetimo turto pasisavinimo.
Teismo posėdyje V. K. palaikė savo skundą, prašė skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis pats pažeidimą nufotografavo, Laskovui sakė nevežti medienos iš scvetimo miško, bet jam buvo pagrasinta, todėl kvietė policiją. Atvažiavę du pareigūnai apžiūrėjo, jam liepė rašyti pareiškimą. Paskui buvo atvykusi dar viena pareigūnė. Paskui buvo nuvykęs į policiją, kur domėjosi atliekamu tyrimu, o vėliau gavo pranešimą, kad byla nebus keliama. Jis (apeliantas) tyrimo metu neturėjo galimybės duoti paaiškinimų, o Laskovas suklaidino pareigūną ir turi pažinčių. Prašo panaikinti 2014-10-14 nutarimą, nes nori, kad baigtųsi tų asmenų (Laskovo ir jo žento) apsilankymai, kurie tęsiasi gana ilgai, svetimuose miškuose. Paaiškino, jog tyrimo metu jis tyrėjui galėtų pateikti papildomą informaciją: nurodyti, kur stovėjo automobilis, kad važiavo pro jų sodybos kiemą, galėtų pateikti planus, kad N. I. miškas yra žymiai toliau, o mediena buvo pasisavinta ne iš savo miško (iš jo, apelianto, ir A. G. miško, kurio bendrasavininkais yra jie abu), taip pat tiksliai nurodytų jam padarytą žalą, dabar preliminariai žalą vertina 200-300 Lt sumai. Mano, kad kilusį ginčą galima baigti spręsti teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą, institucija priėmusi nutarimą nurodo, kad su V. K. skunde nurodytais motyvais nesutinka, prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą. Mano, kad 2014-10-14 priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai buvo ištirta pažeidimo bylos teisena, įvertinos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisme institucijos atstovas palaikė atsiliepime institucijos išsakytą poziciją, kadangi nebuvo nustatytas vagystės faktas. V. K. pareiškimas buvo greitai išnagrinėtas, nes nebuvo abejonių, kad mediena priklausė Ivanovai. Apelianto dėl nutarimo apskundimo tvarkos tyčia nesuklaidino, nes apskundimą reglamentuoja įstatymas. Ivanova buvo davusi Laskovui leidimą išvalyti mišką ir jam pretenzijų neturi. Laskovas taip pat patvirtino, jog mediena iš Ivanovos miško ir nėra duomenų, kad paimta mediena iš Karpenko miško. Ivanova su Karpenko konfliktuoja. Prašė skundą atmesti, nes miškas yra bendrasavininkų ir nėra padalintas, taipogi nėra aišku, ar kitas savininkas turi pretenzijų. Susipažinęs su apelianto teisme papildomai pateiktais dokumentais – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu apie žemės sklypo Nikolajevkos k. 1 savininkus, žemės sklypo planą apie sklypų išsidėstymą, institucijos atstovas nurodė, jog lieka nepaneigtos abejonės, kad medieną buvo savintasi iš apelianto miško, todėl yra tikslinga atnaujinti tyrimą ir tikslinti aplinkybes nuvykus į vietą. Neprieštarauja, kad byla būtų grąžinta institucijai papildyti tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 257 str. nurodyta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn <...>, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Susipažinus su teismui pateikta medžiaga (tiriant V. K. pareiškimą, registruotą 2014-10-13, numeris 50-76-AP-524) matyti, kad tyrimas pagal V. K. pareiškimą atliktas paviršutiniškai, neišsamiai, dėl ko teismo nuomone, buvo priimtas nepagrįstas procesinis sprendimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p. atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kaip matyti, iš V. K. paaiškinimo, jis pats matė galimo medienos grobimo iš jo (bei kito bendrasavininko A. Č. G.) miško faktą, pateikė tai patvirtinančias fotonuotraukas, tačiau tyrimo metu nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, vietoje nebuvo patikrinti tiek N. L. ir kito asmens, kuris kartu krovė medieną į automobilį paaiškinimai, tokiu būdu liko neišsiaiškinta, iš kam priklausančio miško buvo kraunama mediena, o kartu nepaneigta aplinkybė, jog kitoje vietoje miško medžių nepjovė ir neėmė. Tyrimo metu taip pat papildomai nebuvo apklausta N. I. aukščiau minėtų asmenų paaiškinimams patikrinti bei neapklausti kiti asmenys bylai reikšmingoms aplinkybėms patvirtinti (pvz., apelianto motina, kitas bendrasavininko A.Č. G. miško (turto) administratorius R. G.), taip pat nebuvo nustatytos padarytos žalos V. K. dydis. Ta aplinkybė, jog tyrimo metu N. I. buvo davusi N. L. leidimą išvalyti jos mišką ir jam pretenzijų neturi dėl medienos, dėl visų jau aukščiau išsakytų argumentų nagrinėjamu atveju nepaneigia medienos pasisavinimo iš apelianto ir (ar) kito miško bendrasavininko fakto. Pažymėtina ir tai, kad pats galimai padaryto pažeidimo faktas buvo užfiksuotas 2014-10-11, o pateiktas Leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams galiojo tik iki 2014-01-30, t.y. tik vienerius metus nuo jo išdavimo (2013-01-30) ir nėra duomenų, kad toks leidimas nustatyta tvarka buvo pratęstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal minėtą leidimą kirsti buvo leidžiama tik nustatytus medžius – nedžiūvusius gluosnius – 20, 21, 23, 25, 22, 22 cm – 6 vnt.
Esant tokioms aplinkybėms, 2014-10-14 nutarimas naikintinas ATPK 302 str. 1 d. 4 p. pagrindu, bylą grąžinant institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p. atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties – atlikti papildomą tyrimą ir priimti procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
V. K. skundą tenkinti.
Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniojo specialisto D. P. 2014-10-14 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą šiai institucijai iš naujo tirti ir procesiniam sprendimui priimti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.