- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-248-491-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidaus (pirm.), Artūras Ridikas, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- A. K., ir V
- Advokatai
- Antanas Skrebutėnas
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Artūro Ridiko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl 2014 m. sausio 29 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir V. Z. (V. Z.), tačiau jis nuosprendžio neskundžia.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, iš nenustatyto asmens įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 37 netikrus 100 litų nominalo banknotus, kurių visų serijos numeriai (duomenys neskelbtini), pagamintus ne pagal 2000 m. laidos 100 litų nominalo banknotų spausdinimo reikalavimus, juos nuo įsigijimo momento laikė savo žinioje, iš kurių vieną netikrą 100 litų banknotą be jo žinios 2012-10-02, paėmė V. Z., o kitus 36 netikrus 100 litų nominalo banknotus 2012-10-02 22.30 val. kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, surado ir paėmė Utenos AVPK Visagino policijos komisariato pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo jam taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino visiškai ir davė išsamius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, todėl jam turi būti sušvelninta paskirta bausmė. Taip pat nurodo ir tai, kad paskirta bausmė turėtų būti švelninama atsižvelgiant ir į tai, kad nors yra išsiskyręs, tačiau turi nepilnametį sūnų, kuriuo būdamas laisvėje rūpinsis, tėvystės teisės nėra apribotos, o be to yra sukūręs naują šeimą ir ruošiasi tuoktis.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą patenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. K. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė už ją bausmę. Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtą bausmę, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.
BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas apysunkis nusikaltimas, šis nusikaltimas tyčinis, baigtas), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi, įvertino tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas net 9 kartus. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat nurodė, kad ankstesniais nuosprendžiais A. K. skiriamos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis buvo nustatytas mažesnis, nei sankcijos vidurkis, nepadarė jam teigiamos įtakos bei nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliantas nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą bei praėjus nedaug laiko po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, anksčiau jam buvo skirta švelnesnė bausmė bei taikytos jo teisinę padėtį švelninančios priemonės (taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, amnestija), tačiau tai praktiškai nedarė jokios įtakos jo elgesiui, neskatino keisti gyvenimo būdo bei legaliai gauti lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės rodo, jo nenorą keisti nusikalstamo gyvenimo būdo bei leidžia pagrįstai spręsti, kad paskirta mažesnė, nei vidurkis (1 m. 6 mėn.), laisvės atėmimo bausmė, į kurios laiką įskaitytas apelianto laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, nėra per griežta bei kartu padės sulaikyti A. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus. Tai, kad jis turi sūnų, rengiasi vesti ir kurti naują šeimą nei jo paties, nei jo padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta A. K. argumentus, kad paskirta bausmė jam turėtų būti švelninama taikant BK 64¹ str. nuostatas. Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojęs BK 64¹ str. nustato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju, nors A. K. ir prisipažino kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo (kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), tačiau baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal bendrąsias baudžiamojo proceso taisykles, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o taip pat baudžiamoji byla nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šios aplinkybės rodo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, leidžiančių taikyti apelianto nurodomas BK 64¹ str. nuostatas bei vienu trečdaliu švelninti jam paskirtą bausmę.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė A. K. skirtos bausmės klausimą. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Nuteistojo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.