Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal N. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties, kuria N. Z. skundas netenkintas ir Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-04-06 pagal N. Z. tos pačios dienos pareiškimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui (toliau – Šiaulių apskr. VPK Pakruojo rajono PK) buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl E. P. netinkamai prižiūrimo šuns, kuris 2011 m. balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajone, užpuolė keliu einančias L. K. ir S. P. ir jas išgąsdino; 2011-04-03 nutrūkęs nuo grandinės nubėgo į L. ir V. Mažeikų sodybą ir išgąsdino ten buvusius mažamečius vaikus: M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), bei G. S., gim. (duomenys neskelbtini); 2011-04-05 (duomenys neskelbtini) kaime Pakruojo rajone užpuolė vieškeliu arkliniu vežimu važiuojantį P. J.; 2011-04-28 užpuolė keliu dviračiu važiuojantį A. J..

2011-05-26 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakė pradėti administracinę teiseną E. P. atžvilgiu pripažinęs, kad jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime buvo pažymėta, jog formaliai E. P. pažeidė Pakruojo rajono savivaldybės tarybos priimtų Pakruojo rajono gyvūnų laikymo taisyklių II dalies 7 punktą bei įvykdė veiką, numatytą ATPK 110 straipsnio 3 dalyje, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog E. P. yra neįgali ir todėl jos atžvilgiu pradėti administracinę bylos teiseną pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį yra netikslinga.

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas, išnagrinėjęs 2011-06-14 gautą N. Z. skundą, 2011-06-17 nutarimu tyrėjo P. B. 2011-05-26 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos E. P. atžvilgiu panaikino.

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja, atsižvelgdama į 2011-06-14 gautame N. Z. skunde išdėstytas papildomas aplinkybes, pradėjo A. P. atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenas pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį (administracinė byla Nr. 07-11-66329575, b.l. 17, 19) ir surašė A. P. keturis administracinių teisės pažeidimų protokolus: 2011-07-12 protokolą Nr. R063857 pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį dėl to, kad A. P. pažeidė Gyvūnų laikymo taisyklių Pakruojo rajone, patvirtintų 2005-10-20 Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-353, 7 punkto reikalavimus, nes 2011 m. balandžio mėnesį jo šuo (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajone užpuolė keliu einančias L. K. ir S. P. ir jas išgąsdino; 2011-07-12 protokolą Nr. R063855 pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį dėl netinkamos šuns priežiūros pažeidžiant Gyvūnų laikymo taisyklių Pakruojo rajone, patvirtintų 2005-10-20 Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-353, 7 punkto reikalavimus, kadangi 2011-04-03 A. P. priklausantis šuo nutrūko nuo grandinės ir nubėgo į (duomenys neskelbtini) sodybą, kur vasaroja mažamečiai N. Z. vaikai: M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), bei G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir juos išgąsdino; 2011-07-12 protokolą Nr. R063856 pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį dėl netinkamos šuns priežiūros pažeidžiant Gyvūnų laikymo taisyklių Pakruojo rajone, patvirtintų 2005-10-20 Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-353, 7 punkto reikalavimus, kadangi 2011-04-28 A. P. priklausantis šuo, nutrūkęs nuo grandinės, užpuolė keliu dviračiu važiuojantį A. J., tačiau jam neįkando; 2011-09-05 protokolą Nr. R063872 pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį dėl to, kad A. P. pažeidė Gyvūnų laikymo taisyklių Pakruojo rajone, patvirtintų 2005-10-20 Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-353, 7 punkto reikalavimus, nes 2011 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajone nutrūkęs A. P. priklausantis šuo užpuolė vieškeliu arkliniu vežimu važiuojantį P. J..

Administracinė komisija prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011-09-07 išnagrinėjo A. P. administracinių teisės pažeidimų bylas pagal administracinių teisės pažeidimų protokolus Nr. R063855, Nr. R063856, Nr. R063857 ir Nr. R063872 ir tos pačios dienos nutarimu pripažinusi, jog A. P. nepadarė veikų, numatytų ATPK 110 straipsnio 3 dalyje, bylas jam nutraukė. Institucija, priimdama nutarimą, pažymėjo, jog A. P. nepažeidė Gyvūnų laikymo taisyklių Pakruojo rajone, patvirtintų 2005-10-20 Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-353, 7 punkto reikalavimų, nes A. P., vadovaujantis minėtomis Taisyklėmis, nėra šuns savininkas, šuo laikomas E. P. namų valdoje, o A. P. E. P. globa nėra nustatyta.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnį teismas patikrina administracinėje byloje priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Institucija, nagrinėjanti administracinę bylą, privalo vykdyti ATPK 257 straipsnio reikalavimus ir surinkti visumą įrodymų, kurių pagrindu konstatuojamos arba paneigiamos neteisėtos veikos aplinkybės, įrodymus, reikšmingus skiriant nuobaudą, liečiančius pažeidėjo asmenį. Atkreipia dėmesį, jog nutarimas pripažįstamas pagrįstu tik tada, jei išvados padarytos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas bylai svarbias faktines aplinkybes.

Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas 2011-10-28 nutartį nenagrinėjo jos skunde nurodytų aplinkybių, kad pagal ankstesnius skundus administracinė teisena pradėta E. P., tačiau administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas A. P.. Teismų praktika parodo, jog organų (pareigūnų) nutarimų teisėtumui ir pagrįstumui vertinti esminę reikšmę turi administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su tuo susijusios aplinkybės. ATPK 259 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad „dėl padaryto pažeidimo (...) pareigūnas surašo protokolą (...)“. Taigi protokolas surašomas, kai galima konstatuoti būtinus administracinės teisės pažeidimo sudėties elementus. Todėl vienais atvejais protokolas gali būti vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo iškeliama administracinė byla, nors pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 straipsnis), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas bei fiksuojamos žinomos įrodinėjimo priemonės. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas ir dėl to jo padėtis tampa dvejopa: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; jis pripažįstamas viena iš įrodinėjimo priemonių (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);žinomas pažeidimą padaręs asmuo;galima konstatuoti būtinus ATP sudėties elementus (Praktika Nr. 1, 328–329 p.).

Šiuo metu galiojančio proceso normos įtvirtina principinę nuostatą, jog sprendimas pagrindžiamas tik faktiniais duomenimis, teismo gautais teisminio nagrinėjimo metu įstatymų nustatyta tvarka, t. y. ištirtais teismo posėdyje, kurių tyrimas, be to, turi būti užfiksuotas posėdžio protokole. Taigi įrodymais, gautais administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo ne teismuose metu, teismų sprendimuose galima remtis tik juos ištyrus teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nutarimas yra teisėtas, kai pagal nustatytų faktinių aplinkybių visumą yra teisingai parenkama ir pritaikoma teisės norma, reglamentuojanti nustatytąjį teisinį santykį. Teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai, t. y. nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, o šiuo atveju nėra nustatytas asmuo, padaręs adminintracinės teisės pažeidimą, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai ATP protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (Praktika Nr. 7, 258 p.).

A. P. pateikė teismui 2010-11-30 šuns registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad šuns savininkė yra E. P.. Pažymėtina, kad įrašai viešame registre vertinant įrodinėjimo aspektu, yra prima facie įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles. Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Nėra jokių abejonių, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 110 straipsnio 3 dalyje, tačiau asmuo, padaręs administracinės teisės pažeidimą, lieka nenubaustas, tokiu būdu pažeidžiamas atsakomybės neišvengiamumo principas. Šio principo esmė, kad kiekvienas administracinės teisės pažeidimas turi būti išaiškintas, kaltas asmuo patrauktas atsakomybėn, skirta nuobauda įvykdyta. Įspėjamoji administracinės nuobaudos reikšmė svarbi tuo, kad ji neišvengiama ir daro realų poveikį pažeidėjui. Nebaudžiamumas, teisės pažeidimo nepasmerkimas paprastai skatina naujus pažeidimus, padeda formuotis antivisuomeniniams pažeidėjo polinkiams ir įpročiams. Dėl šių aplinkybių prašau mano skundą patenkinti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-28 nutarti panaikinti

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog 2011-06-14 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK buvo gautas N. Z. skundas, kuriuo buvo prašoma spręsti klausimą dėl A. P. veiksmų, susijusių su (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajone laikomo šuns priežiūra, įvertinimu, nes, kaip nurodyta skunde, E. P. turi psichikos negalią, o faktinis šuns savininkas ir E. P. globėjas yra A. P..

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja L. M., atsižvelgdama į 2011-06-14 gautame N. Z. skunde išdėstytas papildomas aplinkybes, pradėjo A. P. atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenas pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį (administracinė byla Nr. 07-11-66329575, b.l. 17, 19) ir surašė A. P. keturis administracinių teisės pažeidimų protokolus: 2011-07-12 protokolą Nr. R063857; 2011-07-12 protokolą Nr. R063855; 2011-07-12 protokolą Nr. R063856; 2011-09-05 protokolą Nr. R063872).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (ppvz., 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Tai ne vieną kartą taip pat yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N756-135/2008, N62-301/2008, N444-340/2008, N756-1340/2010 ir kt.).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N575-3007/2011).

Iš to kyla, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama tik to asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. ATPK 284 straipsnyje nurodytos aplinkybės, išaiškintinos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Jame nenumatyta galimybė administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad protokolas būtų surašytas kitam asmeniui. Šiuo atveju teismas konstatuotų to asmens kaltę padarius administracinio teisės pažeidimą ir pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą ir N. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.