Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-04-19 · Administracinė byla Nr. I1-2083-320/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-19
Bylos Nr.
I1-2083-320/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03213-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
L. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2083-320/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03213-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 19 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjui L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas, ir L. S.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 3000 Eur neturtinės žalos, patirtos netinkamai parengus socialinio tyrimo išvadą pagal OASys metodiką.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN) atsakingas pareigūnas, rengdamas socialinio tyrimo išvada, piktnaudžiauja savo teisėmis, tai yra vertina ne pareiškėją, ne savo darbą su pareiškėju, o tik sudaro vertinimo skale pagal OASys metodiką ir įtraukia ankstesnius teistumus, už kuriuos bausmę jau atliko, todėl yra baudžiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Ankstesni teistumai nepagrįstai įtraukti į rizikos laipsnio vertinimą, ko pasėkoje jo rizikos laipsnis padidėjo nuo 65 balų iki 105 balų. Jeigu jo rizikos laipsnis būtų įvertintas iki 100 balų, jis galėtų būti lengvoje grupėje, jam būtų taikoma mažiau ribojimų. Dėl analogiškų priežasčių kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją, kuri 2020 m. spalio 20 d. raštu nepagrįstai jo skundą atmetė, bei kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2020 m. lapkričio 27 d. raštu taip pat nepagrįstai jo skundą atmetė. Dėl minėtų aplinkybių patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, jautė padidėjusią fobiją aplinkai, taip pat patyrė didelę ilgametę traumą.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą (b. l. 19-22) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad patikrinus pareiškėjo asmens bylą, Vilniaus pataisos namuose atlikto OASys vertinimo protokolų rasti nepavyko, tačiau 2018-08-27 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Nutarime lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo rasta informacija apie tai, kad nuteistajam pareiškėjo pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizika Vilniaus pataisos namuose buvo įvertinta kaip vidutinė (65 balai). Vertinant riziką atitinkamai buvo išskirti statiniai (45 balai) ir dinaminiai (20 balų) veiksniai. 2020 m. rugsėjo 1 d. Marijampolės PN pareiškėjui buvo atliktas pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką. Pareiškėjui buvo nustatyta aukšta pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizika (105 balai). Vertinant riziką atitinkamai buvo išskirti statiniai (45 balai) ir dinaminiai (60 balų) veiksniai. Dinaminiai veiksniai padidėjo, kadangi nuo 2018 metų rugpjūčio iki 2020 metų rugsėjo pareiškėjo elgesys nebuvo vertinamas teigiamai. Pareiškėjas buvo du kartus baustas už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Be to nuo 2018 metų rugpjūčio iki 2020 metų rugsėjo (atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose) pareiškėjas buvo papildomai nuteistas 3 kartus, kas leidžia daryti pagrįstas išvadas apie tai, jog pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika ženkliai didėja. Pažymėjo, kad nusikalstamo elgesio rizika priklauso ne nuo asmenų, kurie ją vertina, tačiau labai tampriai susijusi su pareiškėjo netinkamu elgesiu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė netinkamai parengus socialinio tyrimo išvadą pagal OASys metodiką.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjo pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizika 2018 metų rugpjūčio mėnesį Vilniaus pataisos namuose buvo įvertinta kaip vidutinė (65 balai), išskirti statiniai (45 balai) ir dinaminiai (20 balų) veiksniai (b. l. 20). Pareiškėjo pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizika Marijampolės PN 2020 m. rugsėjo 3 d. Socialinio tyrimo išvada 2020 m. rugsėjo 3 d. Nr.85/04-946 (toliau- ir Socialinio tyrimo išvada) buvo įvertinta kaip aukšta (105 balai), išskirti statiniai (45 balai) ir dinaminiai (60 balų) veiksniai (b. l. 5-11). Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 11 d. skundu Nr. 49/07B3-1691 kreipėsi į Marijampolės PN administracija dėl Marijampolės PN Resocializacijos pareigūnų veiksmų/neveikimo, vertinant jo pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio riziką (b. l. 35-36). Marijampolės PN 2020 m. spalio 20 d. raštu pareiškėjo skundą atmetė, nes pagal OASys metodiką pareiškėjo dinaminiai veiksniai padidėjo - pareiškėjas buvo du kartus baustas už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir buvo 3 kartus nuteistas (b. l. 12-13). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. lapkričio 27 d. raštu pareiškėjo skundą dėl Marijampolės PN 2020 m. spalio 20 d. rašto atmetė (b. l. 3).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Marijampolės PN administracija netinkamai parengė socialinio tyrimo išvadą pagal OASys metodiką, nes yra įtraukiami ankstesni teistumai, už kuriuos bausmę jau atliko, todėl yra baudžiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas sutiko ir savo parašu tai patvirtino, jog jo asmenybė būtų įvertinta naudojant OASys metodiką.

Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“. Šiuo įsakymu patvirtinto Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo 3 punktas nustato, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas - nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 1R-159 “Dėl socialinio tyrimo išvados formos ir socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo” 14 punkte numatyta, kad Socialinio tyrimo išvados 4 punkte nurodomi veiksniai, turintys įtakos kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyti taikant metodiką OASys. Socialinio tyrimo išvados 4.1 papunktyje papildomai nurodomi duomenys apie kaltinamojo (nuteistojo) teistumus.

OASys metodikos vadovo 1.5 ir 1.6 punktuose numatyta, kad būtina suskaičiuoti kiekvieną teisės pažeidėjo nuteisimą (apkaltinamąjį nuosprendį).

Pagal aptartą teisinį reglamentavimą surašant Socialinio tyrimo išvadą, remiantis OASys metodika, yra atsižvelgiama į asmens teistumus. Iš 2020 m. rugsėjo 3 d. Socialinio tyrimo išvados 2020 m. rugsėjo 3 d. Nr.85/04-946 matyti, kad pareiškėjui buvo nustatyta aukšta pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizika (105 balai), kurią sudaro statiniai (45 balai) ir dinaminiai (60 balų) veiksniai (b.l.6-11). Pagal Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, kurių pareiškėjas neginčija, pareiškėjas teistas 14 kartų, o tai pagal OASys metodiką vertinama 45 balais (b.l.5). Dinaminiai veiksniai, palyginus su ankstesne 2018 metų rugpjūčio mėnesį Vilniaus pataisos namuose nustatyta pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizika, padidėjo. Nuo 2018 metų rugpjūčio iki 2020 metų rugsėjo pareiškėjo elgesys nebuvo vertinamas teigiamai: pareiškėjas buvo du kartus baustas už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus; be to nuo 2018 metų rugpjūčio iki 2020 metų rugsėjo (atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose) pareiškėjas buvo papildomai nuteistas 3 kartus. Tokias atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes pilnai patvirtina “Liteko” duomenys, iš kurių matyti, jog pareiškėjas buvo nuteistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, kas akivaizdžiai turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizikai. Be to, pagal Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad pareiškėjas toliau bendrauja su jo įvykdytų nusikaltimų bendrininku (2020-06-22 siuntė jam laišką), kas akivaizdžiai rodo pareiškėjo nenorą keisti gyvenimo būdą ir laikytina nusikalstamo elgesio riziką didinančiu veiksniu.

Pažymėtina, jog teisės pažeidėjo įvertinimo metodika OASys nėra skiriama bausmė ar kokia nors sankcija, joje tik įvertinama teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio rizika, kuria akivaizdžiai nėra atliekamos bausmės funkcijos, todėl vertinant pareiškėjo nusikalstamo elgesio riziką jis nėra baudžiamas antrą kartą.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Marijampolės PN pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo teistumus, kuomet buvo atliktas pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką.

Nagrinėjamoje byloje nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir E. Ž. Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamai parengtos socialinio tyrimo išvados pagal OASys metodiką yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant socialinio tyrimo išvados pagal OASys metodiką neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie socialinio tyrimo išvados pagal OASys metodiką poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – netinkamai parengus socialinio tyrimo išvadą pagal OASys metodiką, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, tai yra nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo L. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė