Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. G. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą – Kauno AVPK Kelių policijos valdybai, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. B. dėl Kauno AVPK Kelių policijos valdybos 2015 m. rugsėjo 16d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-38242351-15 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno AVPK Kelių policijos valdybos 2015 m. rugsėjo 16d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-38242351-15 S. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d. 28 Eur bauda už tai, kad jis 2015 m. gegužės 16 d. 18.16 val. Kauno m., A. Juozapavičiaus pr. 97 vairuodamas automobilį Skoda Octavia, v.n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo V. G., apgadintos dvi transporto priemonės. Tuo S. B. pažeidė KET 9,101 p. reikalavimus.

Skundą padavęs asmuo V. G. skundu prašo panaikinti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos 2015 m. rugsėjo 16d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-38242351-15 ir grąžinti bylą Kauno AVPK atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Savo skundą motyvavo tuo, kad 2015 m. gegužės 16 d. eismo įvykio metu V. G. buvo partrenktas lengvojo automobilio Skoda Octavia, v.n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. B., dėl ko V. G. patyrė kairiojo peties sąnario sužalojimą. Tyrimas byloje buvo atliktas vadovaujantis medicininiais dokumentais, kurie surašyti 2015 m. gegužės mėnesį, kai gydymas buvo tęsiamas toliau. Skundžiamu nutarimu S. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d., t.y. nenustačius V. G. padaryto kūno sužalojimo. 2015 m. rugsėjo 11d. V. G. atlikta kairiojo peties sąnario artroskopinė operacija, kurios metu rasta pirmo laipsnio chondromaliacija menties sąnarinėje dalyje, bicepso sausgyslės ilgosios galvos panirimas, subakromialinis bursitas, viršdyglinio raumens sausgyslės paviršinė degeneracija. Medicininiai dokumentai, patvirtinantys operacijos atlikimą, buvo pateikti skundžiamą nutarimą priėmusiam pareigūnui, tačiau minėtas pareigūnas šių medicininių dokumentų neperdavė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertui L. G.. Todėl ekspertiniam tyrimui nepateikus visų medicininių dokumentų, buvo padaryta nepagrįsta ir neteisinga išvada dėl V. G. kūnui padaryto sutrikdymo mąsto. Teisingas V. G. padaryto sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymas yra teisiškai reikšmingas, nes nuo kūno sutrikdymo mąsto priklauso veikos kvalifikavimas. Todėl byloje nebuvo išsiaiškinta ar buvo padarytas administracinis pažeidimas, ar nusikalstama veika, dėl ko turėtų būti atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Skundą padavęs asmuo V. G. teismo posėdžio metu skundą grindė tais pačiais motyvais, kuriuos nurodė savo skunde. Dėl eismo įvykio aplinkybių V. G. paaiškino, kad jis su motociklu važiavo antrąja eismo juosta Juozapavičiaus pr. nuo geležinkelio stoties link Panemunės tilto ne didesniu nei 50km/h greičiu. Sustojus prie raudono šviesoforo signalo, pamatė kai iš Liepojos gatvės atbuline eiga išvažiavo automobilis Škoda. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, V. G. pajudėjo į priekį, tačiau kiek pavažiavęs perjungė laisvą pavarą, nes matė, kad sekančioje sankryžoje užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Automobiliui Škoda susigretinus su V. G. vairuojamu automobiliu, automobilis iš pirmos eismo juostos staiga rikiavosi į antrą eismo juostą ir, V. G. nuomone, automobilis iš karto darė posūkį į priešpriešinę eismo juostą ar tai norėdamas apsisukti ar įvažiuoti į PC „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelę. V. G. nespėjo net stabdyti, nes automobilis jam užtvėrė kelią. Kadangi V. G. motociklas važiavo laisvą pavara, todėl V. G. perlėkė per automobilį ir nukrito antroje eismo juostoje ant asfalto, o motociklas, atsitrenkęs į automobilio kairį ratą, pavažiavo į priekį, kol atsitrenkė į kelio bortą ir nuvirto.

Institucija, priėmusi nutarimą – Kauno AVPK Kelių policijos valdyba atsiliepimo į skundą nepateikė.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. B. parodė, kad jis priimto nutarimo neginčijo, nes galvojo, kad jam bus skirta 28 Eur bauda ir tuo viskas pasibaigs, tačiau abejoja, jog jis kaltas dėl eismo įvykio. 2015 m. gegužės 16 d. po 18 val. važiavo su automobiliu Skoda Octavia Kauno m., A. Juozapavičiaus pr. Iš pradžių važiavo prima eismo juosta, po to persirikiavo į antrą eismo juostą. Tada pradėjo rodyti kairės pusės posūkio signalą, stabtelėjo ties posūkiu į PC „Norfa“, norėdamas apsisukti. Apsidairęs, kad nėra kitų transporto priemonių, pradėjo apsisukinėti ir tuomet į jo automobilio ratą atsitrenkė motociklas. S. B. prieš pradėdamas apsisukinėti nematė motociklininko, todėl mano, kad jis važiavo dideliu greičiu. Jo nuomone, susidūrimas įvyko priešingoje eismo juostoje, todėl S. B. negalėjo tikėtis, kad jį kas lenks per dvigubą ištisinę juostą. Po įvykio prie S. B. buvo priėjęs motociklininkas, tačiau jis nematė, kad motociklininkas būtų susižalojęs. S. B. iškvietė policiją.

Liudytojas V. O. parodė, kad įvykio nelabai atsimena, tačiau pagal eismo įvykio vietos schemą, eismo įvykio vietoje užfiksuotas šukes bei užfiksuotus transporto priemonių apgadinimus sprendžia, kad kontaktas įvyko ne priešingoje eismo juostoje, o antroje eismo juostoje ties skiriamąja juosta. Kiek prisimena, iš pradžių automobilio Skoda vairuotojas pripažino, kad jis norėjo sukti.

Liudytojas M. D. parodė, kad jis tuo metu išvažinėjo iš Juozapavičiaus pr. 93 namo kiemo ir matė eismo įvykį. Matė, jog atvažiuoja motociklas, kuris važiavo antra eismo juosta. Tuo tarpu iš gretimo kiemo išvažinėjo automobilis Skoda, kuris įvažiavo į pirmą eismo juostą bei iš karto rikiavosi į antrą eismo juostą bei iš karto ties PC „Norfa“ norėjo apsisukinėti. Automobilis užlindo prieš motociklą. Automobilis atsistojo skersai juostos ir tuo metu įvyko susidūrimas. Mano, kad lengvojo automobilio vairuotojas buvo „aklojoje zonoje“ ir nepastebėjo atvažiuojančio motociklo. M. D. matė, kad motociklas visą laiką važiavo antrąja eismo juosta ir kai pamatė besirikiuojantį automobilį, stengdamasis išvengti susidūrimo, šiek tiek metėsi į šoną, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Motociklo greitis galėjo būti iki 50km/h.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Byloje nustatyta, jog Kauno AVPK Kelių policijos valdybos 2015 m. rugsėjo 16d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-38242351-15 S. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur bauda už tai, kad jis 2015 m. gegužės 16 d. 18.16 val. Kauno m., A. Juozapavičiaus pr. 97 vairuodamas automobilį Skoda Octavia, v.n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo V. G., apgadintos dvi transporto priemonės. Tuo S. B. pažeidė KET 9,101 p. reikalavimus.

Teismo posėdžio metu kilus abejonėms dėl V. G. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sunkumo laipsnio, byloje buvo paskirta V. G. teismo medicininė ekspertizė. Iš gauto ekspertizės akto Nr. EG 1034/2016(02) (2t., b. l. 7-11) išvadų matyti, kad V. G. 2015-05-16 įvykusio autoįvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: viršdyglinio raumens ir viršmentinio raumens sausgyslės daliniai plyšimai, kairio žasto dvigalvio raumens ilgosios galvos dalinis išnirimas. Išvardinti sužalojimai V. G. padaryti paveikiant kairio peties sritį netiesiogine jėga, tai yra tempimo pasekoje. Tikėtina, kad tai galėjo gautis griuvimo pasekoje ir kaire ranka kontaktuojant su kelio danga. V. G. dėl kairio peties traumos padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata dėl jam padarytų kūno sužalojimų buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo atsakomybė asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, kai savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi, pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso reguliavimo dalykas, tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, taikomi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 251 straipsnio ir 258 straipsnio procedūros, kurie numato, kad jeigu teismas nagrinėdamas bylą įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 258 straipsnis), o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 251 straipsnis). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 258 straipsnis administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį teismą įpareigoja inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei tiriant įrodymus yra nustatomi nusikalstamos veikos požymiai. Jei teismas nustato tokius požymius ir įsitikina, kad nagrinėjama veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, jis gali priimti tik vienos rūšies sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, o bylos medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo subjektams. Antra vertus, pažymėtina, kad toks teismo sprendimas jokiu būdu nereiškia išankstinio asmens, kurio veikoje buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, kaltės konstatavimo. Šiuo atveju visos reikšmingos įvykio aplinkybės toliau aiškinamos BPK nustatyta tvarka ir gali būti priimamas bet kuris iš BPK numatytų sprendimų, kuriais baudžiamasis procesas yra užbaigiamas.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus konstatuojama, kad S. B. veiksmuose galimai yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje požymių, nes jo padaryto eismo įvykio metu V. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje S. B. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktas.) Tuo pagrindu Kauno AVPK Kelių policijos valdybos 2015 m. rugsėjo 16d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-38242351-15 naikintinas ir byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, kuris galėtų spręsti klausimą dėl bylos medžiagos perdavimo prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes tik atliekant ikiteisminį tyrimą, turi būti nustatytos padarytos veikos paskatos, motyvai, visos kilusios pasekmės ir atsižvelgus į tai, spręsti ar padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G. skundą tenkinti.

Kauno AVPK Kelių policijos valdybos 2015 m. rugsėjo 16d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-38242351-15 panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį S. B. atžvilgiu nutraukti ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.