- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-456-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09890-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Marius Bartninkas, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- V. L., G. V., E. R., M. K.
Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2
2023 m. gegužės 17 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17121-1070/2022 pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams V. L., G. V., E. R. ir M. K. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovė) ieškiniu atsakovams V. L., G. V., E. R. ir M. K. prašė pripažinti teisėtu bendrovės 2022 m. kovo 9 d. įsakymo „Dėl priemonių išvengti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų darbinėje veikloje“ 1.2 punktą „Nevykdyti individualios darbinės veiklos projektuose prisijungiant prie bendrovės vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Kauno mieste ir Kauno rajone“ ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji 2022 m. kovo 9 d., atsižvelgdama į 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymu sudarytos galimų viešų ir privačių interesų konfliktų ar pažeidimų techniniame-projektų skyriuje (toliau – ir TPS) tyrimo komisijos (toliau – ir komisija) pateiktas tyrimo išvadas, vykdydama viešų ir privačių interesų konfliktų prevenciją, siekdama išvengti viešų ir privačių interesų konfliktų techniniame – projektų skyriuje, priėmė įsakymą „Dėl priemonių išvengti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų darbinėje veikloje“. Ieškovės darbuotojai V. L., G. V., E. R. ir M. K., nesutikdami su ieškovės priimto įsakymo 1.2 punktu, inicijavo darbo ginčus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijoje (toliau – ir DGK). 2022 m. birželio 13 d. sprendimu DGK patenkino atsakovų prašymus ir pripažino minėtą įsakymo punktą neteisėtu, įpareigojo ieškovę jį panaikinti. Ieškovė nesutinka su tokiu DGK sprendimu, ji kaip darbdavė turi teisę priimti vietinius norminius teisės aktus ir sureguliuoti jais vidaus darbo tvarką.
3. Ieškovės 2022 m. kovo 9 d. įsakymu (toliau – ir įsakymas) nustatyta konkreti viešų ir privačių interesų derinimo tvarka techniniame-projektų skyriuje, kuris yra vienas iš svarbiausių ieškovės skyrių, dėl šio skyriaus darbuotojų veiklos bendrovėje gaunama daugiausiai skundų. Ieškovės generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta komisija dėl galimų viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų ar pažeidimų TPS. Buvo nustatyta, kad techniniame-projektų skyriuje yra darbuotojų, kurie dirba ir pagal individualią veiklą; piktnaudžiavimo, galimų korupcijos atvejų nenustatyta, tačiau posėdyje atskleista, kad kolegų paruoštus projektus savivaldybės projektų derinimo komisijoje dėl infrastruktūros plėtros „Infostatyboje“ derina ir yra deleguoti nuo bendrovės atstovauti techninio - projektų skyriaus darbuotojai K. D., L. N., atsakovas M. K., atsakovė G. V. ir I. T.. Darbuotojo kvalifikacijos atestato galiojimui esminę reikšmę turi kvalifikacijos kėlimo kursai, o ne faktinė veikla; ieškovė apmoka savo darbuotojams mokymus. Ginčijamu įsakymo punktu darbuotojams neatimta teisė verstis individualia veikla laisvu nuo darbo metu; individuali veikla ribojama tik projektuose, prisijungiant prie ieškovės vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Kaune ir Kauno rajone. 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymu sudarytos komisijos išvadoje nurodyta, kad egzistuoja realus pavojus viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktui, nes darbuotojai, vykdydami tarnybines pareigas ir vykdydami individualią veiklą, gali daryti tiesioginę / netiesioginę įtaką administracinių sprendimų priėmimui dėl kolegų paruoštų projektų savivaldybės projektų derinimo komisijoje dėl infrastruktūros plėtros „Infostatyboje“. Darbuotojai turi galimybę dalyvauti priimant administracinius sprendimus ir atstovaudami ieškovę, valdomą Kauno miesto savivaldybės, ir vykdydami individualią veiklą, dėl kurios gauna finansinę naudą, todėl jie gali būti laikomi valstybės tarnautojais pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo (toliau – ir VPIDĮ) 1 straipsnį, 4 straipsnio 3 dalį. Bendrovėje pastebimi techninio-projektų skyriaus darbuotojų viešųjų ir privačiųjų interesų galimi pažeidimo atvejai, kai kolegų ar net savo pačių paruoštus projektus savivaldybės projektų derinimo komisijoje dėl infrastruktūros plėtros „Infostatyboje“ derina ieškovės deleguoti techninio-projektų skyriaus techninės grupės vadovas K. D., vyriausieji inžinieriai L. N., M. K., G. V. ir I. T.; individualia veikla užsiimančių asmenų parengti projektai akivaizdžiai greičiau patvirtinami „Infostatyboje“, nei kitų asmenų ar pačios ieškovės, gaunama mažiau pastabų dėl jų neatitikimų. Taip yra dėl asmeninių susitarimų tarp kolegų bei asmeninio suinteresuotumo. Nukenčia ieškovės interesai, jos duomenų baze ir priemonėmis naudojamasi ne ieškovės naudai. Nukenčia trečiųjų asmenų interesai, projektai rengiami ir derinami sklandžiai, jei juos rengia ieškovės darbuotojai, užsiimantys individualia veikla. Žodiniai įspėjimai, pokalbiai, privačių interesų deklaracijų užpildymas nepadėjo išspręsti šios problemos. Atsakovų galimybė verstis individualia veikla kitoje teritorijoje nėra apsunkinta, jie gali tai atlikti nuotoliniu būdu, neišvykdami iš savo gyvenamosios vietos miesto. Ginčijamu įsakymu nėra keičiamos su atsakovais sudarytos darbo sutartys, juo užtikrinamas tik viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų darbinėje veikloje išvengimas. Atsakovai prieš įsidarbindami ieškovės bendrovėje turėjo suvokti, kad įsidarbina savivaldybės įmonėje, jiems reikės derinti viešuosius ir privačiuosius interesus.
Atsiliepimas
4. Atsakovai E. R., M. K., V. L. ir G. V. atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškinio reikalavimą ir pripažinti įsakymo 1.2 punktą neteisėtu, įpareigojant ieškovę jį panaikinti, bei priteisti iš ieškovės atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad suderinti viešuosius ir privačiuosius interesus galima švelnesnėmis priemonėmis, kurios neribotų darbuotojų taip neadekvačiai ir neproporcingai. Atsakovams netaikytinos VPIDĮ nuostatos. Jie niekada neginčijo savo pareigos vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, atliekant jiems pavestas funkcijas; ir toliau yra pasirengę sąžiningai atlikti savo darbo funkcijas, nusišalinti nuo bet kokio galimo darbuotojų viešų ir privačių interesų konflikto, laikytis kitų teisės aktuose nustatytų prevencinių priemonių (nepiktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, vykdyti darbo metu tik su bendrovės veikla susijusias funkcijas). Atsakovai sutiko su darbdavės įpareigojimu deklaruoti privačius interesus įstatymo ir bendrovėje numatyta tvarka. Komisija nesiūlė drausti darbuotojams verstis individualia veikla. Atsakovai visada nusišalindavo nuo bet kokio viešų ir privačių interesų konflikto. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad asmenų, dirbančių pagal individualią veiklą laisvu nuo darbo metu, projektai akivaizdžiai greičiau tvirtinami „Infostatyboje“, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovės pateikta medžiaga nepatvirtina, kad bendrovė gavo skundų, jog atsakovai greičiau suderina kolegų parengtus projektus, nei kitų trečiųjų asmenų. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai savo individualioje veikloje būtų naudoję darbdavio suteiktas priemones ir instrumentus informacijai gauti ir kt. Atsakovų interesas verstis individualia veikla Kaune ir Kauno rajone nesusijęs su jų tarnybine padėtimi ir ieškovės valdoma infrastruktūra. Jie vertėsi individualia veikla dar prieš įsidarbindami ieškovės bendrovėje. Atsakovai gali projektuoti bet kuriame Lietuvos mieste, tačiau dėl to jiems reikėtų pakeisti jų nuolatinę gyvenamąją vietą, palikti dabartinę darbo vietą, tai pažeistų ir atsakovų, ir jų šeimos narių interesus; arba išaugtų jų veiklos išlaidos, jiems reikėtų didinti paslaugų kainas, jie taptų nekonkurencingi. Atsakovai daug metų verčiasi individualia veikla būtent Kaune ir Kauno rajone, jų pastovių klientų ratas ir vardų žinomumas susiformavę išskirtinai šioje teritorijoje. Nustojus atsakovams verstis individualia veikla Kaune bei Kauno rajone, jie netektų papildomų pajamų ir prarastų savo kvalifikaciją vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo srityje; atsakovai neatitiktų darbdavės keliamų reikalavimų, jiems negalėtų būti pratęsta atestacija ir jie negalėtų tęsti darbo ieškovės techninio-projektų skyriaus techninės grupės vyresniųjų inžinierių pareigose. Atsakovams įsidarbinant ieškovės bendrovėje nebuvo tartasi dėl to, kad jie negalės verstis individualia projektine veikla. Ieškovė ginčijamu įsakymo punktu vienašališkai pakeitė jų darbo sutartis; neaptarė su atsakovais individualiai tokios darbo sąlygos, t. y. nesivertimo individualia veikla Kaune ir Kauno rajone. Ieškovė priimdama atsakovus į darbą žinojo apie tai, kad jie verčiasi individualia veikla, niekada nedraudė to daryti. Ieškovės bendrovėje kitų skyrių darbuotojai ir toliau verčiasi individualia projektine veikla, dėl to taip pat gali kilti viešų ir privačių interesų konfliktas, bet šis draudimas įvestas tik skyriuje, kuriame dirba atsakovai. Taip diskriminuojami vieno skyriaus darbuotojai. Ieškovė gali ir privalo užtikrinti viešų ir privačių interesų konflikto prevenciją kitomis švelnesnėmis priemonėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažino neteisėtu ir panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 02-39-2022 1.2 punktą „Nevykdyti individualios darbinės veiklos projektuose prisijungiant prie bendrovės vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Kauno mieste ir Kauno rajone“. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovams V. L. E. R., M. K. ir G. V. kiekvienam po 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas konstatavo, jog ieškovė yra viešojo sektoriaus subjektas pagal KPĮ 2 straipsnio 14 dalies 3 punktą ir turi tam tikras pareigas korupcijos prevencijos srityje. Byloje nėra įrodymų, kad TPS darbuotojai būtų derinę greičiau ir paprasčiau to paties skyriaus darbuotojų, veikusių pagal individualios veiklos liudijimą, projektus, nei ieškovės ar trečiųjų subjektų rengiamus projektus. Teismas sutiko su ieškovės teiginiu, kad situacijoje, kai vieno skyriaus darbuotojai tikrina (derina) to paties skyriaus kito darbuotojo, veikiančio pagal individualios veiklos liudijimą, parengtą projektą, sudaromos sąlygos viešųjų ir privačių interesų konfliktui bei korupcijos apraiškoms (VPIDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 3 dalies 11 punktas, 11 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis skundžiamo sprendimo 42, 43 punktuose nurodytomis įstatymo nuostatomis, bei VTEK išaiškinimais (sprendimo 18, 19 punktus), vertino, kad atsakovai priskirtini asmenims, privalantiems deklaruoti savo privačius interesus. Atsakovai V. L., M. K. ir G. V. atliko šią pareigą. Tačiau teismas nenustatė, kad įstatymai aiškiai draudžia viešojo sektoriaus subjekte dirbančiam darbuotojui verstis individualia veikla apskritai ar tam tikroje teritorijoje, tik nustato pareigą nusišalinti nuo sprendimų priėmimo įstatyme numatytais atvejais. Ieškovės TPS skyriaus darbuotojų, derinančių kolegų (vykdančių individualią veiklą) parengtus projektus, privatus interesas gali būti įžvelgtas tame, kad deklaruojantis asmuo jaučią moralinę skolą, moralinį įsipareigojimą tame pačiame skyriuje dirbančiam kolegai suderinti projektą greičiau ar paprasčiau. Tačiau net tokiu atveju įstatyme nenumatyta darbuotojo pareiga apskritai nesiversti individualia veikla, siekiant išvengti pirmiau nurodytos situacijos. Teismas konstatavo, kad ieškovės įtvirtintas draudimas TPS darbuotojams verstis individualia veikla Kaune, Kauno rajone aiškiai nenumatytas įstatyme.
7. Ieškovė aplinkybes, kad viešų ir privačių interesų deklaravimas, pokalbiai su TPS darbuotojais neužtikrino ieškovės TPS darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo įrodinėjo jos administracijos atstovų paaiškinimais, pateikė į bylą įrodymus, kad M. K. vieną kartą po įsakymo priėmimo kreipėsi į I. T. dėl projekto derinimo. Byloje nėra įrodymų, kad tokių atvejų buvo daugiau. Teismas darė išvadą, kad korupcijos prevencijos priemonės turi būti proporcingos ir nevaržyti asmenų teisių daugiau nei to reikia. Ir KPĮ, ir VPIDĮ yra nustatytos priemonės korupcijai bei viešų ir privačių interesų konfliktui išvengti, kurios, bylos duomenimis, ieškovės bendrovėje nebuvo naudojamos.
8. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė parengė KPĮ numatytus antikorupcinio elgesio standartus, kad teikė rašytines rekomendacijas TPS darbuotojams dėl viešų ir privačių interesų konflikto išvengimo konkrečiose situacijose, kad pastebėjusi bent vieną VPIDĮ pažeidimą TPS, inicijavo tyrimą, kad nors vienas TPS darbuotojas buvo nušalintas nuo tam tikrų pareigų atlikimo dėl viešo ir privataus konflikto grėsmės (išskyrus M. K., išėjusio ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvejį), kad TPS darbuotojams kada nors buvo taikoma atsakomybė už VPIDĮ pažeidimus. Ieškovės bendrovėje atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės įvertinimą, nerekomenduota uždrausti tam tikro skyriaus darbuotojams verstis individualia projektavimo veikla. Ieškovei pasiūlyta suvaldyti galimą riziką kitomis švelnesnėmis priemonėmis, t. y. parengti bendrovės techninio-projektų skyriaus vykdomą veiklą aprašančias procedūras, kuriose būtų detalizuojami kiekvieno padalinio proceso (veiklų loginės sekos) įgyvendinimo etapai, atsakingieji ir kiti dalyvaujantys darbuotojai, suinteresuotosios šalys. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ėmėsi veiksmų didinti darbuotojų supratimą apie viešų ir privačių interesų derinimo praktinį taikymą, kad buvo organizuoti mokymai, kaip buvo rekomenduojama vienoje iš išvadų. Ieškovė neparengė vidinių teisės aktų, aprašančių TPS veiklos procedūras. Technikos direktorius D. G., kuriam pavaldus techninis-projektų skyrius, laukė iniciatyvos iš darbuotojų, tačiau atsakovų vykdomų ieškovės bendrovėje pareigų pareiginiuose nuostatuose numatyta tik jų teisė, bet ne pareiga teikti pasiūlymus dėl techninės grupės darbo tobulinimo. Byloje nėra įrodymų, kad kitos 2022 m. kovo 9 d. įsakyme nurodytos priemonės (išskyrus įsakymo 1.2 punktą) buvo nepakankamos, vykdant viešų ir privačių interesų konflikto ir korupcijos prevenciją. Liudytojo A. J. paaiškinimai, kad ginčijamas punktas buvo priimtas, nes kitos priemonės neveikė, neįrodytas, nebuvo imtasi visų galimų švelnesnių priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui išvengti.
9. Teismas konstatavo, kad pati ieškovė nesiėmė pakankamų veiksmų suvaldyti korupcijos bei viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto kilimo riziką. Taip ieškovė pažeidė KPĮ 4 straipsnio 5, 8 punktus, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę pasirinkti verslą. Ieškovė, nesant įstatyme numatytų sąlygų, neproporcingai apribojo darbuotojų teisę verstis individualia veikla Kaune ir Kauno rajone. Teismas atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad byloje pateikti ieškovės įrodymai apie tai, kad M. K. nesuderindavo tam tikriems subjektams projektų ilgą laiką, savaime nepatvirtina ieškovės nurodyto fakto, kad jis tyčia vilkino projekto derinimo procedūrą, siekdamas paspartinti kolegų pateiktų projektų derinimą. TPS direktorius raštu patvirtino, jog M. K. pastabos tam tikrais atvejais buvo pagrįstos.
10. Teismas nepasisakė dėl atsakovų kvalifikacijos praradimo, darbo sutarčių vienašališko pakeitimo, bei šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nustatęs, kad ieškovė, nesant įstatyminio pagrindo, neproporcingai apribojo atsakovų teisę verstis individualia veikla tam tikroje teritorijoje, pirmiau paminėtus atsakovų motyvus pripažino teisiškai nereikšmingais ginčo išnagrinėjimo rezultatui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17121-1070/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinius tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovų M. K., E. R., G. V., V. L. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė turi teisę priimti vietinius norminius teisės aktus, jais sureguliuoti vidaus darbo tvarką. Apeliantė, atsižvelgdama į 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 02-175-2021 sudarytos tyrimo komisijos 2022 m. sausio 21 d. pateiktas išvadas, priėmė įsakymą, kuriuo nustatyta konkreti viešų ir privačių interesų derinimo tvarka įmonės techniniame – projektų skyriuje. Tyrimo komisija sušaukta atsižvelgiant į 2021 m. spalio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą personalo poreikio formavimo, personalo atrankos, įdarbinimo, valdymo ir administravimo srityse, nustatytą veiklos sričių atitiktį korupcijos pasireiškimo rizikos I, III ir V kriterijams bei 2018 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 2-147 patvirtinto UAB „(duomenys neskelbtini)“ korupcijos prevencijos tvarkos aprašo IV skyriaus nuostatas.
11.2. Vien įsakymo priėmimas parodo aktyvius ir operatyvius apeliantės veiksmus, siekiant suvaldyti situaciją, vos tik paaiškėjus galimiems korupcijos rizikos veiksniams. Švelnesnių priemonių taikymas nebūtų buvęs efektyvus. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, o atsakovai neįrodinėjo, kokios konkrečios švelnesnės priemonės būtų tinkamos naudoti šiuo atveju. Vien tai, kad įmonėje nebuvo užfiksuota konkrečių pažeidimų atvejų, nesudaro pagrindo teigti, jog darbdaviui negalima imtis prevencinių priemonių. Apeliantė ne kartą bandė išspręsti minėtą problemą, tačiau žodiniai įspėjimai, pokalbiai nepadėjo. Apeliantei nėra žinoma, o atsakovai tokių duomenų į bylą nepateikė, jog projektų derinimo komisijos nariai nors kartą būtų nusišalinę nuo projektų, kuriuos parengia darbuotojai, vykdantys individualią veiklą laisvu nuo darbo įmonėje metu, suderinimo. Vien privačių interesų deklaracijos užpildymas minėtos problemos neišsprendžia. Yra realus tarnybinių pareigų vykdymo ir TPS darbuotojų, dirbančių pagal individualią veiklą, interesų konfliktas. Apeliantė, priimdama įsakymo punktą, savo įgaliojimų neviršijo, savo teisėmis nepiktnaudžiavo, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
11.3. Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė pasirinkti darbą ar verslą nevertintina absoliučia – ji negali būti traktuojama kaip garantuojanti, kad kiekvienas asmuo turės konkretų pageidaujamą darbą, neužkerta galimybės tam tikrais pagrindais apriboti jos įgyvendinimą. Apeliantė įsakymo punktu neatėmė iš TPS darbuotojų galimybės iš viso verstis individualia veikla. Individuali veikla ribojama itin siauroje srityje – projektuose prisijungiant prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Kauno mieste ir Kauno rajone. Kauno rajone yra ir daugiau vandentvarkos įmonių, nekalbant apie visas kitas Lietuvos teritorijoje veikiančias vandentvarkos įmones. Atsakovai pripažino, kad gali vykdyti savo individualią veiklą ir nuotoliniu būdu, t. y. kituose Lietuvos regionuose, rengiant projektą nereikia visą laiką būti objekto vietoje. Šias aplinkybes patvirtino ir apklausti liudytojai. Atsakovai neįrodė, jog jie negali vykdyti individualios veiklos kituose Lietuvos regionuose arba UAB „Giraitės vandenys“.
11.4. Atsakovas M. K. byloje neturėjo jokio teisinio suinteresuotumo, jis nėra apeliantės darbuotojas. M. K. kreipimasis į DGK, žinant, kad jis jau nebenori tęsti darbo santykių su darbdaviu, buvo piktnaudžiavimas teisėmis. M. K. byloje bandė neigiamai atsiliepti apie apeliantę, ją apkalbėti, kad esą įsakymo punktas buvo priimtas, siekiant susidoroti su juo ir pan., tačiau tokių įrodymų byloje nėra.
11.5. Atsakovai aplinkybių ir argumentų, kad įsakymo punktas yra neteisėtas, nepagrįstai riboja jų, kaip darbuotojų konstitucines teises laisvai pasirinkti darbą, kad jie neturės galimybės išlaikyti ir praras Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestatą vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo srityje, jog įsakymo punktas laikomas darbdavio vienašališku darbo sąlygų pakeitimu, kuris individualiai su darbuotojais nebuvo suderintas, jog diskriminuoja darbuotojus, kurie verčiasi individualia veikla, nes kitų skyrių darbuotojams tokių ribojimų nėra, neįrodė – tai yra deklaratyvūs teiginiai. Dėl atsakovų atsikirtimų dėl kvalifikacijos praradimo, darbo sutarčių vienašališko pakeitimo, diskriminacijos pirmosios instancijos teismas sprendime iš viso nepasisakė, juos laikė teisiškai nereikšmingais šio ginčo išnagrinėjimo rezultatui.
11.6. Nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, tačiau įvertinus patį sprendimą ir bylos medžiagą, yra pagrindas spręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami ir yra prieštaringi. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Atsiliepimas
12. Atsakovai E. R., M. K., V. L., G. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2022 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17121-1070/2022 palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantės įtvirtintas draudimas TPS darbuotojams verstis individualia veikla Kaune, Kauno rajone nenumatytas įstatyme. VPIDĮ ir KPĮ numatyta tik viešojo sektoriaus subjekte dirbančio darbuotojo pareiga nusišalinti nuo jo pareigų vykdymo, kai jo pareigos susijusios su privačiais interesais. KPĮ ir VPIDĮ paskirtis nėra pašalinti bet kokį galimą net menkiausią viešųjų ir privačių interesų konfliktą, visiškai panaikinti korupcijos riziką. Šių įstatymų tikslai yra prevenciniai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje nagrinėjo, ar toks atsakovų teisių ribojimas buvo proporcingas apeliantės siekiamam tikslui.
12.2. Atsakovai nesutinka su teismo išvadomis, kad jiems taikomos VPIDĮ nuostatos ar kad jie turi pagrindą jausti moralinę skolą savo kolegoms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra savivaldybės įmonė, teikianti viešąją paslaugą. Terminai „savivaldybės institucijos, įstaigos ir įmonės“ turi skirtingą teisinę reikšmę, negali būti vartojami kaip sinonimai. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 5 straipsnio 6 dalis imperatyviai įtvirtina, kad šis įstatymas netaikomas valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams. Savivaldybės įmonės darbuotojai, net ir turintys administracinius įgaliojimus, negali būti pripažįstami valstybės tarnautojais. Asmenų, kuriems taikomas viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo įtvirtintos nuostatos ir kurie privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo numatyta tvarka, sąrašas pateikiamas VPIDĮ 4 straipsnio 3 dalyje. Savivaldybės įmonių darbuotojams šis įstatymas nėra taikomas, privačius interesus privalo deklaruoti tik savivaldybės įmonių valdybos nariai, struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai. Atsakovai niekada neginčijo pareigos vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, atliekant jiems pavestas darbo funkcijas. Susipažinę su darbdavio įsakymu, atsakovai iš karto išreiškė poziciją, jog sutinka su visais darbdavio įsakyme numatytais įpareigojimais, išskyrus ginčijamą punktą.
12.3. Apeliantė melagingai bando įteigti, jog neva būtent bendrovėje organizuota komisija pasiūlė įtvirtinti ribojimą verstis individualia veikla. Komisija savo išvadose tik pasiūlė darbuotojus, kurie turi galimybę / dirba ir savarankiškai pagal individualios veiklos pažymas, rengia prisijungimo sąlygas, derina reikiamus techninius dokumentus siekiant prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų Kauno mieste, Kauno rajone, privalomai įpareigoti nedelsiant patiems nusišalinti nuo situacijų, kai kyla viešųjų ir privačių interesų konflikto tikimybė. Byloje neįrodytas nei vienas viešųjų ir privačių interesų konflikto atvejis. Darbdavio organizuota komisija tyrimo metu nustatė, jog, TPS skyriaus darbuotojams vykdant individualią projektinę veiklą, jokie piktnaudžiavimo ar kiti galimi korupciniai atvejai tarnybine padėtimi nenustatyti. Ieškiniu apeliantė piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltino konkrečiai tik M. K., tačiau neįrodė jo piktnaudžiavimo atvejų. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė, pastebėjusi bent vieną VPIDĮ pažeidimą TPS, inicijavo tyrimą, kad nors vienas TPS darbuotojas buvo nušalintas nuo tam tikrų pareigų, buvo taikyta atsakomybė už VPIDĮ pažeidimus.
12.4. Skundžiame sprendime aiškiai nurodyta, jog apeliantė pirmiausia turėtų pradėti naudoti savo veikloje KPĮ ir VPIDĮ nustatytas priemones korupcijai bei viešų ir privačių interesų konfliktui išvengti, turėtų parengti KPĮ numatytus antikorupcinio elgesio standartus, teikti rašytines rekomendacijas TPS darbuotojams dėl viešų ir privačių interesų konflikto išvengimo konkrečiose situacijose. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė ėmėsi veiksmų didinti darbuotojų supratimą apie viešų ir privačių interesų derinimo praktinį taikymą, kad organizavo mokymus.
12.5. Įsakymo 1.2 p. įtvirtinto draudimo proporcingumo nepateisina draudimas apriboti atsakovų teisę verstis individualia veikla tik Kaune ir Kauno rajone. Atsakovai yra profesionalai, kurie verstis individualia projektine veikla pradėjo dar iki įsidarbinant apeliantės bendrovėje; teoriškai gali projektuoti bet kuriame Lietuvos mieste, tačiau praktiškai yra Kauno miesto gyventojai, dėl ko kaip projektuotojai yra žinomi Kauno miesto ir Kauno rajono teritorijoje, dirbant kitose teritorijose išaugtų veiklos kaštai, tektų neadekvačiai didinti paslaugų kainas.
12.6. Atsakovų argumentai, jog pritaikius atsakovams įsakymo 1.2 p. įtvirtintą draudimą jie prarastų savo kvalifikaciją, jog ginčijamas darbdavio draudimas laikytinas darbo sutarčių vienašališku pakeitimu, yra svarbūs siekiant suprasti įtvirtinto draudimo neproporcingumą. Atsakovai į darbą apeliantės bendrovėje buvo priimti būtent dėl jų turėtos kvalifikacijos, įgytos pagal individualią veiklą projektuojant projektus vandens ir nuotekų šalinimo srityje. Tam būtinoji sąlyga yra turėti Lietuvos Respublikos ministerijos kvalifikacijos atestatą suteikiantį teisę eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, turėti atestaciją vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo srityje. Pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos techninį reglamentą STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ už atestavimą atsakinga VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“, kuris savo nuostatuose numato, jog tikslu išlaikyti kvalifikacijos atestatą vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo srityje privaloma faktiškai užsiimti projektavimo veikla šioje srityje. Atsakovus priimant į darbą, jiems buvo keliamas reikalavimas, ne tik turėti kvalifikacijos atestatą vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo srityje, bet ir projektinio darbo patirtį.
12.7. Absoliučiai visi atsakovai tiek priimant juos į darbą, tiek vėliau vykdant jiems pavestas darbo funkcijas, papildomai vertėsi individualia projektavimo veikla rengiant vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų prisijungimo projektus. Išsaugoti kvalifikaciją (atestaciją) aptariamoje srityje darbuotojus yra įpareigojęs pats darbdavys darbuotojų pareiginėse nuostatose. Atsakovus įpareigojus laikytis įsakymo 1.2 p. numatyto draudimo, atsakovams tektų stabdyti jų vykdomą individualią projektavimo veiklą, dėl ko atsakovai prarastų turimą kvalifikaciją (atestaciją), nebeatitiktų įstatymo keliamų reikalavimų atestacijai pratęsti. Tokios kvalifikacijos praradimas sudarytų apeliantei sąlygas atleisti darbuotojus iš darbo. Atsakovams įsidarbinant bendrovėje, apeliantė su jais nesitarė, kad atsakovai nebegalės verstis individualia projektine veikla. Toks draudimas imperatyviai nėra įtvirtintas ir kituose įstatymuose. Atsakovai laiko, jog ginčijamu draudimu darbdavys be jų sutikimo vienašališkai pakeitė atsakovams darbo sutarties sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Byloje kilo ginčas dėl to ar darbdavio įsakymas ribojantis darbuotojų kitą individualią veiklą, susijusią su prisijungimu prie darbdavio inžinerinių tinklų yra proporcinga priemonė užkirsti kelią korupcijai ir viešų-privačių interesų konfliktui kilti.
16. Ieškovė yra Kauno savivaldybės bendrovė, Kauno savivaldybė valdo 100 procentų jos akcijų. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovai V. L., G. V., E. R., dirba ieškovės bendrovėje, darbo funkcijos yra Techninio-projektų skyriaus Techninės grupės vyresnieji inžinieriai, atsakovas M. K. dirbo analogiškose pareigose, tačiau su juo darbo santykiai yra nutrūkę darbuotojo iniciatyva. Darbo sutartyse nebuvo numatyta jokių papildomų darbo sutarties sąlygų (pvz. dirbant pas ieškovę lygiagrečiai nedirbti tam tikro darbo ar nevykdyti individualios veiklos). Visi atsakovai dirbdami pas ieškovę vertėsi individualia projektavimo, inžinerijos, konstruktorine veikla, ši veikla buvo susijusi ir su projektų rengimu dėl prisijungimo prie ieškovės inžinerinių tinklų. Taip pat šie atsakovai dalyvauja Kauno miesto savivaldybės projektų derinimo komisijoje, derina reikiamus techninius dokumentus bei projektus, siekiant prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, derina projektus dėl infrastruktūros plėtros „Infostatyboje“, šioms funkcijoms yra deleguoti nuo bendrovės (ieškovės) atstovauti šie Techninio - projektų skyriaus darbuotojai – K. D., L. N., atsakovas M. K., atsakovė G. V. ir I. T.. Dėl šių aplinkybių ginčo nekyla, tai patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai.
17. Taigi iš esmės šie darbuotojai, vykdydami individualią veiklą, rengdami projektus dėl prisijungimo prie ieškovės įrenginių, dalyvauja derinant vieni kitų, bei kitų skyriaus darbuotojų parengtus projektus prisijungimui prie ieškovės tinklų.
18. 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu ieškovė patvirtino privačių interesų deklaravimo tvarkos aprašą bei pareigų, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašą, jame nebuvo nurodytos vyresniųjų inžinierių (atsakovų) pareigos. Šio įsakymo 3.2 punktu įsakyta visiems kitiems darbuotojams, kuriems dėl užimamų pareigų ir vykdomų darbo funkcijų iškyla viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmė, nusišalinti ir nedelsiant informuoti padalinio vadovą. Visi atsakovai su įsakymu supažindinti 2020 m. rugsėjo 30 d., spalio 1-7 dienomis.
19. 2021 m. spalio 4 d. buvo parengta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Korupcijos pasireiškimo tikimybės motyvuota išvada personalo poreikio formavimo, personalo atrankos, įdarbinimo, valdymo ir administravimo srityse. Šioje išvadoje, be kita ko, buvo nurodyta, kad per analizuojamąjį laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų nebuvo padaryta. Analizės metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo poreikio formavimo, atrankos, įdarbinimo, valdymo ir administravimo srityje yra išsamiai reglamentuoti vidiniuose dokumentuose, tačiau trūksta aiškesnio informacijos, duomenų perdavimo tvarkos reglamentavimo darbuotojo atleidimo atveju. Trūksta darbuotojų supratimo apie viešųjų ir privačių interesų derinimo praktinį taikymą (kokiose srityse, situacijose kokius veiksmus reikia atlikti) ir darbuotojai, kurie turi galimybę/dirba papildomai savarankiškai pagal individualios veiklos pažymas ir rengia bendrovės klientams prisijungimo sąlygas, derina reikiamus techninius dokumentus siekiant prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, neįpareigoti deklaruoti savo privačių interesų, nenusišalina nuo tokių situacijų, kai kyla viešųjų ir privačių interesų konflikto tikimybė.
20. 2021 m. lapkričio 30 d. ieškovės bendrovėje buvo sudaryta Galimų viešų ir privačių interesų konfliktų ar pažeidimų Techniniame-projektų skyriuje tyrimo komisija. Ši Komisija buvo sudaryta atsižvelgiant į 2021 m. spalio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ korupcijos pasireiškimo tikimybės motyvuotoje išvadoje nustatytą veiklos sričių atitiktį korupcijos pasireiškimo rizikos kriterijams. Komisija įpareigota ištirti galimus viešų ir privačių interesų konfliktus ar pažeidimus bei įvertinti antikorupcinę aplinką Techniniame-projektų skyriuje.
21. Ieškovė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – ir VTEK), nurodydama, kad siunčia derinti informaciją pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir VPIDĮ) 4 straipsnio 3 dalies 11 punktą.
22. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2022 m. sausio mėn. rašte ieškovei nurodė, kad VTEK, išnagrinėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 pareigybių aprašymus, mano, kad juose nustatytos funkcijos susijusios su valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšų valdymu, administracinių sprendimų rengimu ir priėmimu bei viešųjų paslaugų teikimu. Todėl, vadovaudamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 11 punktu bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pritaria šių pareigybių įtraukimui į deklaruojančių asmenų sąrašą.
23. 2022 m. sausio 21 d. Komisijos išvadoje nurodyta, kad Techninio-projektų skyriuje yra darbuotojų, kurie gali dirbti / dirba pagal individualią veiklą. Piktnaudžiavimo, korupcijos atvejų Komisijos darbo metu nebuvo nustatyta, tačiau posėdžio metu išsakytos nuomonės atskleidė, kad yra galimas realus tarnybinių pareigų vykdymo ir TPS darbuotojų, dirbančių pagal individualią veiklą, konfliktas, nes kolegų paruoštus projektus Savivaldybės projektų derinimo komisijoje dėl infrastruktūros plėtros „Infostatyboje“ derina ir yra deleguoti nuo bendrovės atstovauti TPS Techninės grupės vadovas K. D., vyresnieji inžinieriai L. N., M. K., G. V. ir I. T..
24. Reaguodama į aukščiau minėtus faktus 2022 m. kovo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė įsakymą „Dėl priemonių išvengti viešų ir privačių interesų konfliktų darbinėje veikloje“, kurio 1 punkto 1.2 papunktyje įsakė Techninio-projektų skyriaus darbuotojams nevykdyti individualios darbinės veiklos projektuose prisijungiant prie bendrovės vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Kauno mieste ir Kauno rajone, dėl ko ir kilo ginčas byloje.
25. Ieškovei priėmus 2022 m. kovo 9 d. Įsakymą atsakovai kreipėsi į DGK su skundais, kuriais prašė pripažinti neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu nuo priėmimo momento Įsakymo 1.2 punktą dėl draudimo darbuotojams užsiimti individualia veikla prisijungiant prie ieškovės vandentiekio ir nuotėkų šalinimo tinklų Kaune ir Kauno rajone. 2022 m. birželio 13 d. sprendimais DGK patenkino atsakovų skundus, pripažindama Įsakymo 1.2 punktą neteisėtu ir įpareigodama jį panaikinti. Pirmos instancijos teismas taip pat pripažino neteisėtu ir panaikino uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 02-39-2022 1.2 punktą „Nevykdyti individualios darbinės veiklos projektuose prisijungiant prie bendrovės vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Kauno mieste ir Kauno rajone“.
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu bei argumentais, jog apeliantė pirmiausia turėtų pradėti naudoti savo veikloje KPĮ ir VPIDĮ nustatytas priemones korupcijai bei viešų ir privačių interesų konfliktui išvengti, turėtų parengti KPĮ numatytus antikorupcinio elgesio standartus, teikti rašytines rekomendacijas TPS darbuotojams dėl viešų ir privačių interesų konflikto išvengimo konkrečiose situacijose, o ne drausti veiklas.
27. Darbo Kodekso 3 straipsnio 7 punktas nustato, kad Šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat naudodamasis dėl darbo sutarties jam tenkančia teise organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą, darbdavys gali priimti vietinius norminius teisės aktus, kurie reglamentuotų visų ar dalies darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad vidinės darbo tvarkos organizavimas yra darbdavio prerogatyva ir teismas negali nustatyti, kaip ir kokiomis priemonėmis tai būtų daroma, tačiau tai negali prieštarauti įstatymams.
28. Šiuo atveju apeliantė, gavusi atitinkamus duomenis, įžvelgdama korupcijos bei viešųjų ir privačių interesų konflikto tikimybę ėmėsi priemonių to išvengti ir priėmė ginčijamą įsakymo 1.2 punktą dėl draudimo darbuotojams užsiimti individualia veikla prisijungiant prie ieškovės vandentiekio ir nuotėkų šalinimo tinklų Kauno mieste ir Kauno rajone. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia įsakymo nuostata jokiam įstatymui neprieštarauja. Nors pirmos instancijos teismas tai laikė neproporcinga priemone darbuotojų atžvilgiu, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.
29. Kaip matyti iš paties pirmos instancijos teismo išvadų ir apeliacinės instancijos teismui išklausius liudytojų, pritartina, kad iš liudytojų A. J., D. G., V. K. ir ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ribojimas verstis individualia veikla TPS darbuotojams buvo įvestas dėl to, jog vieni TPS darbuotojai derino kitų TPS darbuotųjų, veikiančių pagal individualios veiklos liudijimą, projektus greičiau ir paprasčiau, nei ieškovės ar trečiųjų asmenų projektus, tokiu būdu pažeisdami pačios ieškovės interesus, viešų ir privačių interesų derinimo įstatymą, sukeldami viešų - privačių interesų konfliktą.
30. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog buvo tokių atvejų, kai TPS darbuotojai (M. K.) kreipėsi vieni į kitus (į I. T.), kad suderintų jų rengiamus pagal individualią veiklą projektus (el. b. t. 2, l. 42). Atsakovė G. V. posėdžio metu nurodė, kad nemato pagrindo nusišalinti panašiais atvejais.
31. Pirmos instancijos teismas sutiko su ieškovės teiginiu ir apeliacinės instancijos teismas tam pritaria, kad tokioje situacijoje, kai vieno skyriaus darbuotojai tikrina (derina) to paties skyriaus kito darbuotojo, veikiančio pagal individualios veiklos liudijimą, parengtą projektą, sudaromos sąlygos viešųjų ir privačių interesų konfliktui bei korupcijos apraiškoms (VPIDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 3 dalies 11 punktas, 11 straipsnio 1 dalis). Taip pat negali būti toleruojamas greitesnis bendradarbių projektų derinimas nei kitų asmenų, ką patvirtino liudytojai, jų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo (CPK 177, 178 straipsniai).
32. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovė kildina savo reikalavimus dėl Įsakymo punkto pripažinimo teisėtu iš imperatyvių teisės aktų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo bei Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo. Ieškovės ginčijama Įsakymo sąlyga uždraudė TPS darbuotojams verstis individualia projektavimo veikla tam tikroje teritorijoje, t. y. Kauno mieste ir Kauno rajone, prisijungiant prie ieškovės tinklų. Ieškovės teigimu, tokia veikla sudaro sąlygas viešų ir privačių interesų konfliktui, piktnaudžiavimams kilti. Tokiu būdu ieškovė apribojo atsakovų teisę verstis individualia veikla jų pasirinktoje teritorijoje, grįsdama tokį draudimą iš esmės viešuoju interesu, t. y. korupcijos prevencija ir viešųjų bei privačių interesų konfliktų prevencija (VPIDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 3 dalies 11 punktas, 11 straipsnio 1 dalis).
33. Sprendžiant dėl ieškovės priimto ginčijamo Įsakymo punkto, t. y. teisės verstis individualia veikla ribojimo teisėtumo, svarbu tai, kad ieškovė yra viešojo sektoriaus subjektas pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 3 punktą bei turi tam tikras pareigas korupcijos prevencijos srityje. Pasak ieškovės, įvesdama Įsakymu pirmiau minėtą teisės verstis individualia veikla ribojimą ji siekė užtikrinti viešą interesą – užkardyti korupcijos bei viešų ir privačių interesų konfliktų atvejus.
34. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Šia nuostata atsakovai motyvuoja įsakymo dalies panaikinimą, kadangi jiems uždrausta verstis tam tikra veikla. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka, kadangi atsakovams nėra besąlygiškai draudžiama pasirinkti darbą ar verslą. Tokie draudimai galioja tik tol, kol atsakovai dirba pas ieškovę atitinkamose pareigose ir vykdo atitinkamas funkcijas – derina projektus dėl prisijungimo prie ieškovės tinklų.
35. Tik ėmusis patikrinimų ir pastebėjus korupcijos bei viešų-privačių interesų konflikto apraiškas, ieškovė sprendė, kad reikalinga imtis priemonių galimiems neigiamiems reiškiniams, susijusiems su korupcija ir interesų konfliktu užkardyti. Darbuotojams iš esmės nebuvo neleista dirbti bet kokio darbo dirbant ieškovės bendrovėje, buvo draudžiama tik dirbti papildomą darbą susijusią su pačia bendrove, t. y. faktiškai individualiai rengti projektus dėl prisijungimo prie jos inžinerinių tinklų, ir juos derinti vieni kitiems, kas teismo nuomone yra proporcinga priemonė. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė gali būti ribojama jei apribojimai būtini siekiant apginti demokratines vertybes (2021 m. vasario 12 d. nutarimas), kas apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu ir buvo daroma.
36. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovės įtvirtintas draudimas TPS darbuotojams verstis individualia veikla Kaune, Kauno rajone aiškiai nenumatytas įstatyme ir tuo grindė savo argumentus dėl draudimo neproporcingumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įstatymai negali numatyti visų esamų ir būsimų interesų konfliktų ar galimų korupcijos apraiškų situacijų, dėl kelių darbuotojų darbų ar pan., todėl darbdaviui ir palikta diskrecijos teisė organizuoti darbą, taip, kad jų neatsirastų, atsižvelgiant į bendrovės veiklos pobūdį ir kitas sąlygas. Kolegija sprendžia, kad nėra įmanoma kiekvienos situacijos sureguliuoti įstatymu. Korupcijos prevencijos įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintas proporcingos korupcijos prevencijos veiklos principas, kuriuo vadovaujantis įgyvendinama korupcijos prevencija. Šis principas reiškia, kad korupcijos prevencijos veikla turi būti vykdoma atsižvelgiant į viešojo sektoriaus subjekto dydį ir (ar) administracinius pajėgumus, o priemonės taikomos tik tos, kurios būtinos korupcijai atspariai aplinkai sukurti, siekiant kuo mažesnės administracinės naštos. Šio straipsnio 8 punkte nurodyta, kad korupcijos prevencijos veikla turi būti vykdoma užtikrinant teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugant asmenų teises ir teisėtus interesus, vadovaujantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimais (asmens teisių apsaugos principas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šio įstatymo apeliantės įsakymo ginčijamas punktas nepažeidė.
37. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovė, būdama viešojo sektoriaus subjektu, parengė Korupcijos prevencijos įstatyme numatytus antikorupcinio elgesio standartus, kad ieškovė teikė rašytines rekomendacijas TPS darbuotojams dėl viešų ir privačių interesų konflikto išvengimo konkrečiose situacijos, kad ieškovė, pastebėjusi bent vieną VPIDĮ pažeidimą TPS, buvo inicijavusi tyrimą, kad nors vienas TPS darbuotojas buvo nušalintas nuo tam tikrų pareigų atlikimo dėl viešo ir privataus konflikto grėsmės (išskyrus M. K., išėjusio ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvejį), kad TPS darbuotojams kada nors buvo taikoma atsakomybė už VPIDĮ pažeidimus. Tuo argumentavo ginčijamo įsakymo neproporcingumą.
38. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka, kadangi, kaip tik, gavus pranešimus (el.laišku, žodinius nusiskundimus) dėl galimų pažeidimų buvo imtasi įvairių priemonių ir to pasėkoje priimtas ginčijamas įsakymas. Tam, kad būtų imtasi minėtų priemonių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebūtina oficialiai nustatyti pažeidimą ar daromą nusikaltimą, ir už tai taikyti atsakomybę, užtenka nustatyti jų apraiškas, kas ir įvyko nagrinėjamu atveju.
39. Nesutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad KPĮ ir VPIDĮ paskirtis nėra pašalinti bet kokį galimą net menkiausią viešųjų ir privačių interesų konfliktą, visiškai panaikinti korupcijos riziką. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad turi būti pašalinta net ir menkiausia korupcijos rizika. Sutiktina, kad šių įstatymų tikslai yra prevenciniai.
40. Nors pirmos instancijos teismas laikė, kad ieškovės bendrovėje atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės įvertinimą, nebuvo pateikta rekomendacijų uždrausti tam tikro skyriaus darbuotojams verstis individualia projektavimo veikla Kaune ir Kauno rajone, prisijungiant prie ieškovės tinklų, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimų priėmimas, yra atsakovės administracijos diskrecijos teisės klausimas, todėl nesutiktina su pirmos instancijos teismo argumentu, kad ieškovė pažeidė Korupcijos prevencijos įstatymo 4 straipsnio 5, 8 punktus, bei Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę pasirinkti verslą. Atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad Komisija savo išvadose tik pasiūlė darbuotojus, kurie turi galimybę / dirba ir savarankiškai pagal individualios veiklos pažymas, rengia prisijungimo sąlygas, derina reikiamus techninius dokumentus siekiant prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų Kauno mieste, Kauno rajone, privalomai įpareigoti nedelsiant patiems nusišalinti nuo situacijų, kai kyla viešųjų ir privačių interesų konflikto tikimybė, todėl ieškovė ir turėjo šiuo siūlymu vadovautis, o ne priimti ginčijamą įsakymą, niekuo nepagrįstas, kadangi, kaip minėta darbdavys turi diskrecijos teisę rinktis, kaip užkirsti kelią pažeidimams bei galimai korupcijai. Komisijos siūlymai nėra įpareigojantys.
41. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė, kaip darbdavys, turi teisę priimti vietinius norminius teisės aktus ir jais sureguliuoti vidaus darbo tvarką. Ieškovė nusprendė išleisti Įsakymą, kuriuo būtų nustatyta konkreti viešų ir privačių interesų derinimo tvarka įmonės Techniniame – projektų skyriuje (taikoma ne konkrečiam darbuotojui), įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 02-175-2021 „Dėl galimų viešų ir privačių interesų konfliktų ar pažeidimų Techniniame - projektų skyriuje tyrimo komisijos sudarymo“ sudarytos galimų viešų ir privačių interesų konfliktų ar pažeidimų Techniniame - projektų skyriuje tyrimo komisijos pateiktas tyrimo išvadas, vykdant viešų ir privačių interesų konfliktų prevenciją ir siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų. Tai, kad bendrovės viduje atlikto tyrimo metu Techniniame - projektų skyriuje nebuvo užfiksuota konkrečių pažeidimų atvejų, nesudaro pagrindo teigti, jog negalima imtis prevencinių priemonių, jog būtų užkirstas kelias galimiems pažeidimams ateityje, kadangi pažeidimams atsiradus tokios priemonės jau yra pavėluotos, juolab, kad jų apraiškos jau buvo, tai patvirtino liudytojai apklausti byloje.
42. Be to sutiktina, su ieškovės argumentu, kad ieškovė veikia išimtinai Kauno mieste ir Kauno rajone, todėl ginčijamo įsakymo 1.2 punktu buvo pritaikyti kiek įmanoma siauresni ir proporcingi ribojimai, t. y. Techninio-projektų skyriaus darbuotojų reikalaujama nevykdyti individualios projektavimo veiklos tik tam tikroje teritorijoje, konkrečiai susijusioje su ieškovės valdoma infrastruktūra, kurioje ieškovės darbuotojai – atsakovai – patys derina projektus, kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose individualios veiklos vykdymas nedraudžiamas.
43. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms bei išanalizuotiems įrodymams apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės priimtas ginčijamas įsakymas savo esme, yra proporcinga, prevencinė priemonė, ir darbdavio valia kokią ją rinktis, norint užkirsti kelią korupcijai bei viešų - privačių interesų konfliktui, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
44. Tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, ta aplinkybė, kad ribojimas verstis individualia veikla, nurodyta ginčijamame įsakyme, nebuvo numatytas priimant atsakovus į darbą, suponuoja, kad tai yra papildomų darbo sąlygų pakeitimas atsakovams, ir jiems gali būti taikomas tik vadovaujantis DK 45 straipsnio 1 dalimi, jos gali būti keičiamos tik su darbuotojo, t. y. atsakovų sutikimu.
45. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo įsakymas atsakovams gali būti taikomas tik gavus jų sutikimą todėl, kad tai yra vienas iš esminių darbuotojų sąlygų pakeitimų, nes visi darbuotojai nurodė užsiimdavę papildoma individualia veikla rengdami projektus dėl prisijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gaudavę iš to pajamas. Darbuotojus įspėjus dėl tokios veiklos draudimo, jie gali apsispręsti ar dirbti pakeistomis darbo sąlygomis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavys ginčijamą įsakymą darbuotojams turi teisę taikyti tik taikydamas procedūras nustatytas DK 45 straipsnyje. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.
46. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neįvertino, kad ieškovės bendrovėje ginčijamas įsakymas buvo priimtas jau po atlikto patikrinimo dėl korupcijos bei viešų privačių interesų apraiškų bendrovėje, esant nusiskundimams dėl diferencijuotų projektų derinimų, įsakymas priimtas nepažeidžiant KPĮ ir VPIDĮ, Konstitucijos 48 straipsnio, juo siekiama apginti viešąjį interesą, ieškovės darbuotojams nedraudžiama iš esmės užsiimti individualia veikla, o tik ta, kuri susijusi su prisijungimu prie ieškovės tinklų ir kurių projektus jie patys derina. Tačiau kaip minėta nutarties 44, 45 punktuose nurodytuose motyvuose, ginčo įsakymas atsakovams gali būti taikomas tik gavus jų sutikimą.
47. Todėl darytina išvada, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtai priimtas ieškovės lokalinis teisės aktas, jos valia pasirinkti ir spręsti kokių imtis priemonių ir kokius priimti sprendimus, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies, atmetant reikalavimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 9 d. priimto įsakymo Nr. 02-39-2022 “Dėl priemonių išvengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų darbinėje veikloje“ 1.2 punktą „nevykdyti individualios darbinės veiklos projektuose prisijungiant prie bendrovės vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Kauno mieste ir Kauno rajone“ pripažinimo neteisėtu, tačiau nustatant, kad atsakovams V. L., G. V., E. R. šis įsakymas negali būti taikomas neįvykdžius DK 45 straipsnio nuostatų (CPK 177, 178, 185, 326 straipsnio 1 dalis 2 punktas, KPĮ ir VPIDĮ, DK 45, 57 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Apeliacinės instancijos teisme naikinant teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą tenkinant ieškinį iš dalies, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių (CPK 79, 80, 93, 98 straipsniai).
49. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 376,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų pirmos instancijos teisme (buvo pateikti 4 ieškiniai, vėliau bylos sujungtos) ir 105,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme, taip pat patyrė 2456,66 Eur išlaidų už advokato pagalbą pirmos instancijos teisme (DOK-126693) ir 1443, 85 Eur apeliacinės instancijos teisme (DOK-2361), viso 4381,51 Eur, prašo jas priteisti iš atsakovų.
50. Atsakovai V. L., E. R., M. K., ir G. V. pateikė įrodymus (DOK-126618), kad pirmos instancijos teisme patyrė kiekvienas po 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme patyrė (DOK-2548) kiekvienas po 550,00 Eur, viso – po 1550,00 Eur, prašo jas priteisti.
51. Teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys bei apeliacinis skundas patenkinti 80 procentų, atmesta – 20 procentų, todėl proporcingai šalims vienoms iš kitų priteistinos ir patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 93, 98 straipsniai).
52. Ieškovės viso patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 4381,51 Eur, iš kurių 80 procentų sudaro 3505,20 Eur. Ši suma po ¼ dalį ieškovei bei apeliantei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina iš atsakovų V. L., E. R., M. K., ir G. V., lygiomis dalimis – iš kiekvieno po 876,30 Eur.
53. Atsakovai pirmos ir apeliacinės instancijos teisme patyrė po 1550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 20 procentų sudaro 310,00 Eur. Ieškinį tenkinant 80 procentų ir atmetant 20 procentų, atsakovams V. L., E. R., M. K., ir G. V. priteistina iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvienam po 310,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Atmesti reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 9 d. priimto įsakymo Nr. 02-39-2022 “Dėl priemonių išvengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų darbinėje veikloje“ 1.2 punktą „nevykdyti individualios darbinės veiklos projektuose prisijungiant prie bendrovės vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Kauno mieste ir Kauno rajone“ pripažinti neteisėtu.
Nustatyti, kad atsakovams V. L., G. V., E. R. šis įsakymas negali būti taikomas neįvykdžius DK 45 straipsnio nuostatų.
Priteisti iš V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 876,30 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus, 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 132751369.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas duomenys neskelbtini atsakovams V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 310,00 Eur (tris šimtus dešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.