Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-636-899/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-14
Bylos Nr.
1-636-899/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01498-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
A. J.
Nukentėjusysis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-636-899/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01498-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.26.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,kaltinamajam A. J.,gynėjui advokatui M. Š.,nukentėjusiajam M. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lydos g. 14, Šiauliai, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2012-10-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 40 valandų visuomenės labui; 2) 2013-05-22 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme - viešaisiais darbais 8 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 40 valandų visuomenės labui; 3) 2015-10-23 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 4) 2016-06-13 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. 30 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2018-01-01 apie 15.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), namo antro aukšto bendro naudojimo patalpose, pašalinių asmenų akivaizdoje, sudavė nukentėjusiajam M. M. ne mažiau kaip du kartus metaliniu strypu į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - muštines žaizdas kairiojo momens srityje, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė išgąstį ir sumaištį.

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad šventė Naujus metus. Atėjo M. M., su kitais pasisveikino. M. M. pasakė „pasisveikinai, išeik“. Pradėjo ginčytis su juo, apsižodžiavo. Vėliau einant kartu su Ž. D. į parduotuvę įvyko konfliktas. Nešėsi metalinį strypą. M. M. jau laukė jo antrame aukšte. Gyvena trečiame aukšte, o M. M. - antrame. Jam vožtelėjo kelis kartus per galvą, jis jį užgriuvo. Ž. D. jį nuo M. M. nustūmė. Po to laukė policijos. Konfliktas vyko laiptinėje, kartu dar buvo Ž. D., kuris matė smūgius. Paskui atėjo jo draugas. Erdvė, kur vyko konfliktas, nėra privati. Nuomoja kambarį nuosavame name. Namo teritorija aptverta. Į ją gali patekti kiti asmenys, nes varteliai nerakinami. Bendru koridoriumi naudojasi trys nuomininkai. Nukentėjusysis elgėsi agresyviai. Pats jam suduoti nespėjo, nes M. M. puolė ant jo, tada jam vožtelėjo. Specialisto išvadoje fiksuotus sužalojimus pripažįsta. Prisipažįstu kaltu, nes viso konflikto galėjo ir nebūti, galėjo pasielgti kitaip. M. M. jam smūgių nesudavė. Įvykio metu buvo neblaivus, girtumas įtakojo jo elgesį. Blaivus būtų strypo neieškojęs ir į parduotuvę nėjęs. Atsiprašo nukentėjusiojo. Oficialiai nedirba, turi pavienių darbų. Dabar viena įmonė turėtų jį priimti į darbą. Anksčiau su alkoholiu yra turėjęs problemų. Atitinkamas išvadas dėl savo elgesio padarys.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes A. J. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, A. J. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2018-01-08 gautas M. M. protokolas-pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2018-01-01 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptinėje konflikto metu jo atžvilgiu smurtavo iš matymo pažįstamas vyriškis, du kartus suduodamas kietu daiktu į galvos sritį (b. l. 6-8);

- nukentėjusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur nuomojasi kambarį, su draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Gyvena šio namo pirmame aukšte. Šiame name gyvena ir daugiau žmonių, tačiau kiek, nežino. Jam būnant savo kambaryje girdėjo triukšmą šio namo antrame aukšte, todėl apie 15.00 val. nuėjo į antrą aukštą raminti kaimyno. Sudrausminęs kaimyną, išėjo ir jis jam išeinant dar pasakė „palauk“. Tada nulipęs į pirmą aukštą jo laukė bendro naudojimo laiptinėje. Netrukus atėjo tas pats kaimynas, kurį jis sudrausmino, ir jis jam nieko nesakęs du kartus kietu daiktu sudavė į galvos sritį bei nuėjo. Kur jis nuėjo, nematė. Po gauto smūgio pašaukė draugą G., su kuriuo prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus ir jam atėjus jo paprašė iškviesti medikus. Netrukus atvykę medikai jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, iš kur po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis į namus. Kai jam buvo suduoti smūgiai, koridoriuje buvo pašalinių asmenų ir jis mano, kad jie galėjo matyti visą šį įvykį. Įvykio metu jis buvo gerokai išgėręs, bei kadangi jam buvo sutrenkta galva, dėl to gali ne viską gerai prisiminti. Jam sudavęs smūgius į galvą vyriškis gyvena to paties namo antrame aukšte. Jis jo nei vardo, nei pavardės nežino, nes su juo nebendrauja. Jam yra apie 40 metų, jis yra apie 176 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų. Jį pažįsta iš matymo, todėl jį tikrai galėtų atpažinti. Jo sveikata nedrausta (b. l. 25-28). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis M. M. parodė, kad jo A. J. neatsiprašė, nuo įvykio dienos jo nematė, todėl turi jam pretenzijų ir reikš civilinį ieškinį. Jam išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka, kad jis gali būti pareiškiamas bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Daugiau nieko paaiškinti negali, visus parodymus, ką tuo metu prisiminė, davė pirminės apklausos metu (b. l. 37-39);

- liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018 m. sausio 1 d. ryte jis atėjo pas pažįstamą A., pavardės nežino, gyv. (duomenys neskelbtini), pasisveikinti su Naujais metais. Pas A. buvo Ž., jo pavardės nežino, jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Apie pietus, kiek galėjo būti valandų, pasakyti negali, atėjo A. kaimynas M., jo pavardės nežino, jis pasveikino su Naujaisiais metais, tada A. jam pasakė „ačiū kad pasveikinai, o dabar gali eiti“, nenorėjo kad M. pasiliktų kambaryje, nes, kiek žino, M. yra labai konfliktiškas žmogus, todėl kad nebūtų jokių problemų, A. paprašė jo išeiti, M. pasakė „kas tu toks čia esi“, tarp M. ir A. įvyko žodinis konfliktas, M. išėjo. Kadangi buvo išgėręs, todėl nelabai kreipė dėmesį, bet prisimena, kad Ž. su A. išėjo, jis nematė, kad A. būtų pasiėmęs kažkokį strypą. Kai jie grįžo, kalbėjo, kad sumušė M., bet jis per daug nesigilino. Tada užėjo kažkoks A. kaimynas ir pasakė kad jis iškvietė policiją. Po to atvyko policijos pareigūnai, užsirašė jo ir Ž. duomenis, o A. išsivežė. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes jis paties įvykio nematė (b. l. 44-47);

- liudytojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018 metų sausio 1 d. jis buvo pas M. M. adresu (duomenys neskelbtini), kur jis nuomojasi kambarį. Jie su juo vartojo alkoholinius gėrimus, M. gyvena antrame aukšte, o trečiame aukšte girdėjosi triukšmas. M. pasakė kad eina juos nuraminti ir išėjo, tai buvo apie 14-15 val. Jis pasiliko M. kambaryje. Neužilgo išgirdo laiptinėje triukšmą, dundesį ir šaukiantį M. „G.“. Išbėgo į laiptinę, laiptinėje pamatė pusiau gulom atsirėmusį į sieną M. M., daugiau laiptinėje nieko nebuvo. M. buvo kruvina galva, matėsi galvoje kirstinės žaizdos. Jis įvedė M. į kambarį, jiems būnant kambaryje, atvyko greitoji pagalba, kas ją iškvietė, nežino ir M. išsivežė. Atvyko policijos pareigūnai, jis su autobusu nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių pas M. M., laukė kol jį išleis iš ligoninės. Daugiau nieko paaiškinti negali, paties įvykio nematė. Jam jokia žala nepadaryta, nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 50-52);

- liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018 m. sausio 1 d. apie pietus jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur nuomojasi kambarį. Jo kambarys yra antrame aukšte. Jis laiptinėje išgirdo triukšmą, išėjo pažiūrėti kas vyksta. Laiptinėje pamatė savo kaimyną M., jo pavardės nežino, jam buvo kruvina galva, matėsi kad jis buvo labai girtas, šalia jo buvo jo draugas, jo nepažįsta, jis taip pat buvo labai girtas. Iš kalbos suprato, kad draugas skambino 112, bet nesugebėjo paaiškinti, daugiau keikėsi, nei aiškino įvykio aplinkybes, jis iš jo paėmė telefoną ir paaiškino, kad reikalinga pagalba. Jie po to nuėjo į kambarį, o jis sulaukė policijos, jiems nurodė nukentėjusiojo M. kambarį. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes paties įvykio nematė, kas M. sumušė, nežino. Kaimynus nelabai pažįsta, nes su niekuo nebendrauja (b. l. 56-58);

- liudytojo Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018 m. sausio 1 d. apie pietus jis kartu su V. buvo pas kaimyną A. J., kuris nuomojasi kambarį adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, o jis - pirmame aukšte kartu su V., jo pavardės nežino, jie trise vartojo alkoholinius gėrimus. Į kambarį pas A. J. atėjo kaimynas M., jo pavardės nežino, jis gyvena antrame aukšte, pradėjo reikšti pretenzijas, kad jie triukšmauja, buvo piktas, sukonfliktavo su A., A. jam liepė dingti iš jo kambario, išeidamas M. pagrasino A. kad jį sutikęs sumuš ar kažkaip panašiai. Neužilgo jie su A. ėjo į parduotuvę dar nusipirkti alkoholio, A. pasiėmė metalinį strypą nuo skersinio, sakydamas kad jei jį užpuls M., kad turėtų kuo atsiginti, nes M. žymiai stambesnis ir aukštesnis už A.. Jiems nusileidus laiptais iki antro aukšto, iš kambario pasirodė M., jis iš karto puolė ant A.. A. ėjo pirmas, jis jam ėjo iš paskos, A. nelaukdamas kol M. jam suduos, ne mažiau 2 kartus sudavė M. į galvos sritį. Matė, kad M. pradėjo bėgti kraujas, tada M. puolė ant A. J. ir jį pargriovė ant laiptų, pats užgriuvo ant A., jis tada nustūmė M. nuo A., ir jie su A. išėjo į parduotuvę, strypą A. paliko kieme, kai grįžo, jį pasiėmė. Grįžę jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus, užėjo kaimynas, kurio anketinių duomenų nežino, pasakė, kad iškvietė policiją ir išėjo. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai ir A. išsivežė. Jei M. nebūtų ant A. puolęs pats, A. nebūtų jo mušęs, jis jį mušė norėdamas apsiginti, nes M. žymiai stambesnis už A.. Šį įvykį kai A. sudavė strypu M., jis matė vienas, daugiau laiptinėje žmonių nebuvo, jam nebuvo sukeltas joks šokas, nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 63-66);

- liudytojos D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-01-01 apie 15.30 val. patruliuojant ekipaže „1711“ kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sumuštas M. M., jam prakirsta galva. Apie įvykį pranešė kaimynas. Nuvykus minėtu adresu, kieme pasitiko vyras, jo anketinių duomenų nežino, jis nurodė, kad yra sužeistas jo kaimynas M. M., jam prakirsta galva, nurodė kur gyvena nukentėjusysis. Antrame aukšte, kambaryje, rado M. M., kuris paaiškino, kad triukšmavo kaimynai, jis nuėjo juos nuraminti, tarp jų kilo konfliktas, ten gyvenantis A. J. jam trenkė kažkokiu metaliniu daiktu ne mažiau du kartus per galvą. Pas M. M. buvo kažkoks draugas, anketinių duomenų nežino, atvyko greitoji med. pagalba. Jie paliko pas M. M. medikus, o patys užlipo į trečią aukštą, kur gyveno A. J.. Pas jį buvo du asmenys, jie vartojo alkoholinius gėrimus. Pasikalbėjus su A. J., jis paaiškino, kad pas jį į kambarį atėjo M. M., tarp jų įvyko konfliktas, M. nenorėjo išeiti iš kambario, todėl jis ir trenkė M. M. per galvą kažkokiu metaliniu daiktu. Jie paprašė parodyti, kuo jis trenkė, jis atsakė kad nežino kur padėjo. Tiek nukentėjusysis M. M. tiek įtariamasis A. J. buvo girti, M. M. buvo nustatytas 2,30 promilių girtumas. A. J. buvo sulaikytas, pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių aplinkybių išsiaiškinimui. Nukentėjusįjį GMP išvežė į priėmimo skyrių, nes jam buvo praskelta galva, kraujavo. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 69-72);

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (b. l. 14-21);

- reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo įtariamasis A. J. pateikė metalinį strypą nuo skersinio (b. l. 75-77), kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. l. 78-81), priduotas saugojimui į daiktų saugyklą (b. l. 82);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad nukentėjusiajam M. M. nustatytos muštinės žaizdos kairiojo momens srityje. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir nurodytomis aplinkybėmis bei užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminio poveikio metu kontaktuojant su buku kietu daiktu (-ais). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai, nustatyti M. M., gali būti padaromi tiek sužalojimų padarymo mechanizme minėt daiktu (-ais) suduodant smūgius į sužalotas sritis, tiek ir sužalotomis sritimis atsitrenkiant į sužalojimų padarymo mechanizme minėtą daiktą (-us) (b. l. 91-92);

- 2018-01-01 surašytas Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės D. A. tarnybinis pranešimas apie įvykio aplinkybes, kurios buvo nustatytos pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą (b. l. 100);

- iš Bendrojo pagalbos centro gauta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, kuri apžiūrėta (b. l. 106-110);

- 2018-01-01, 15.57 val. A. J. nustatytas 2,28 promilių girtumas (b. l. 116);

LR BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus ir nustatė, kad A. J. 2018-01-01 apie 15.00 val. įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo A. J. visiškas prisipažinimas, nukentėjusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai apie A. J. prieš jį panaudotą fizinį smurtą bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai - įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, liudytojų V. D., G. G., Ž. D., D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti įrodymai.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. J. panaudojo fizinį smurtą prieš M. M. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), namo antro aukšto bendro naudojimo patalpose, pašalinių asmenų akivaizdoje, kur taip pat galėjo ateiti ir kitų asmenų. Netrukus po konflikto į įvykio vietą atvyko iškviesti medikai bei policijos pareigūnai.

Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad A. J. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji A. J. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje smurtaudamas M. M. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jos veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo A. J. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnyje.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam A. J. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

A. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 4 kartus (b. l. 122-127, 129-134). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybė sunkinanti aplinkybė pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kita atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 117), nedirbantis (b. l. 135), neregistruotas darbo biržoje. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. J., kaip recidyvistui, nedarančiam išvadų iš ankstesnių nuteisimų, linkusiam daryti smurtinius nusikaltimus, už nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pastebėtina, kad A. J. kaltę pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu, neigiamai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi. A. J. atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Konflikto eigai turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo elgesys. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 3 mėnesiams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., 8 p., 10 p.).

A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 159-161) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 6,33 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam M. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 186-187). Civilinis ieškinys yra pagrįstas (b. l. 188), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo M. M. sveikatai buvo padaryta A. J. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 6,33 Eur - priteistina iš A. J..

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- iš Bendrojo pagalbos centro gautas CD su garso įrašu, - paliktinas prie bylos;

- metalinis strypas, perduotas saugoti į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą (kvitas ŠAP Nr. 0002742, b. l. 82), - sunaikintinas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. J. nustatyti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą A. J. atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

A. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš A. J. 6,33 Eur (šešis eurus 33 euro centus) už nukentėjusiajam M. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- iš Bendrojo pagalbos centro gautą CD su garso įrašu, - palikti prie bylos;

- metalinį strypą, perduotą saugoti į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą, - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas