- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- e2-49-457/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01300-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., S. Z., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Laima Markevičienė, Valdas Falkauskas
- Kategorijos
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., S. Z., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Z. pareiškimą palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina O. Z., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė palikėjo, savo sutuoktinio J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Paaiškino, kad iš karto po tėvo J. Z. mirties motina O. Z. priėmė palikimą, nes mokėjo mokesčius, viską tvarkė savo vardu. Tėvas J. Z. mirė (duomenys neskelbtini), motina O. Z. – (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko sodyba, tai yra gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, klėtis, sandėliukai. Po tėvo mirties sodyboje gyveno motina, jis ir brolis S. Z. Brolis mokėsi Šiaulių politechnikume, o jis dirbo statybininku Šiauliuose. Nežino ar po tėvo mirties buvo dalinamos piniginės lėšos. Tėvai laikė gyvulius, mirus tėvui viską ūkį tvarkė mama. Atskirai nei jis, nei kiti vaikai savo gyvulių nelaikė. Už elektrą mokėjo mama, ji samdė darbininkus. Po tėvo mirties jis pats ruošė malkas. Jis veždavo mamą į rajono centrą dėl visų iškilusių reikalų, žemės išpirkimo dokumentų tvarkymo. Po tėvo mirties jis tvarkė tvarto stogą, namo vidus remontuojamas nebuvo. Po tėvo mirties jis palikimo nepriėmė. Brolis ir sesuo nenorėjo, kad mama laikytų gyvulius ir padėti dirbti pas ją neatvažiuodavo. Kad yra testamentas sužinojo tik 2015 metų pradžioje, kai tvarkėsi dokumentus. Mano, kad viskas priklauso jam, nes jis mamą slaugė, karšino, ja visą laiką rūpinosi ir ją palaidojo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimą į pareiškimą palaikė, su pareiškimu nesutiko ir paaiškino, kad jai skaudu, nes tėvus turėjo visi trys, o palikimas lieka pareiškėjui, nori nors dalies palikimo. Po tėvo mirties visi dirbo sodyboje, dengė stogą, tvarkė šieną, ravėjo daržus. Mama prieš mirtį gyveno pas pareiškėją A. Z., pareiškėjas laidojo mamą, kapus prižiūri visi. Po tėvo mirties mama ir brolis S. Z. gyveno sodyboje. Po 1983 m. pareiškėjas pas mamą negyveno, tik jis pas ją atvažiuodavo kiekvieną savaitgalį. Nesutinka, kad po tėvo mirties palikimą priėmė tik mama. Mama mokėjo mokesčius. Po tėvo mirties mama visiems padalino santaupas, atrodo po 150 rublių, vadinasi, visus vaikus laikė lygiateisiais. Ji po tėvo mirties gyveno Linkaičiuose, pas mamą atvažiuodavo ir padėdavo, mokesčių nemokėjo. Po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, nes galvojo, kad viskas pereina mamai. Mama tvarkėsi vienoje vietoje žemę, nors po krikšto mamos mirties mama ir jai siūlė žemės. Kol nebuvo iškelta byla, apie testamentą nieko negirdėjo, pareiškėjas apie tai nieko nesakė. Be pareiškėjo įtakos mama negalėjo sudaryti testamento. Tėvas buvo ligotas, mama viską tvarkė ūkyje ir po tėvo mirties pati sprendė kas susiję su turtu. Tikėjosi, kad po mamos mirties viską dalinsis po lygiai. Mama pas pareiškėją gyveno apie ketverius metus laiko, o sodybą prižiūrėjo pareiškėjas. Nežino dėl ko mama jiems nepranešė apie testamentą. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo J. Z. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, buvusį dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydami priėmė visi įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai – vaikai, t. y. ji, A. Z., S. Z. ir mirusiojo sutuoktinė, jų mama O. Z.
Suinteresuotas asmuo S. Z. atsiliepimą į pareiškimą palaikė, su pareiškimu nesutiko ir paaiškino, kad kai mirė tėvas jis mokėsi Šiauliuose ir kiekvieną savaitgalį važinėjo į namus, padėjo motinai ūkio darbuose. Po tėvo mirties visi priėmė palikimą, t. y. motina, jis, brolis A. ir sesuo V. Motina buvo įtakojama pareiškėjo ir jo valdoma, todėl ir atsirado testamentas pareiškėjo naudai. Kai pirko butą, jam trūko pinigų ir motina jų jam neskolino, nors turėjo pinigų už pajus, todėl suprato, kad motina pati be brolio įtakos nebesprendžia jokių reikalų. Kai po tėvo mirties tvarkė stogą, jis irgi rūpinosi, tvirtino gegnes, važinėjo į mišką medienos. Byloje pateikti mokesčių kvitai užpildyti jo ranka, veždavo motiną mokėti mokesčius. Mama apie testamentą nieko neužsiminė, nes buvo pareiškėjo įtaka, nors ji sakydavo, kad visi vaikai jai yra vienodi. Nesutarimų dėl turto, po tėvo mirties nebuvo. Mama buvo ligota, apie keturis metus ją slaugė pareiškėjas. Iki bylos santykiai su pareiškėju buvo geri. Baigiantis trijų mėnesių terminui, kreipėsi į notarų biurą ir sužinojo apie tai, kad yra testamentas, tai pasakė ir pats pareiškėjas. Iniciatyvos laukė iš pareiškėjo, nes pas jį buvo mama, be to jis - vyriausiasis brolis. Motiną laidojo pareiškėjas, nes motina buvo pas jį, jis valdė jos pajamas, žemę. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo J. Z. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, buvusį dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydami priėmė visi įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai – vaikai, t. y. jis, A. Z., V. K. ir mirusiojo sutuoktinė O. Z.
Suinteresuotam asmeniui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad dėl pareiškėjo prašomo juridinio fakto nustatymo palieka spręsti teismui savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, byloje esančiais dokumentais: pareiškėjo tėvų J. Z. ir O. Z. sutuoktuvių liudijimo, mirties liudijimų kopijomis, pareiškėjo A. Z. gimimo liudijimo, paso kopija, 1985-08-23 Žagarės apylinkės vykdomojo komiteto sekretorės patvirtinto O. Z. testamento kopija, 2015-06-05 Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės liudijimo kopija, Šiaulių apskrities archyvo pažymos kopija, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija, 1979-08-28 Gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pirkimo-pardavimo sutarties kopija, 2003-10-29 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties kopija, žemės sklypo plano kopija, gyvenamojo namo techninio paso kopija, žemės nuomos mokesčio deklaracijos, mokėjimo kvito kopijomis, galvijo paso kopija, O. Z. piliečio paso su registracijos žyma kopija, pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą 2010-10-26 kopija, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos kopija, specialiųjų poreikių nustatymo pažymos kopija, pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą 2015-03-26 kopija, AB LESTO informacijos, mokėjimo dokumento kopijomis, Šiaulių apskrities archyvo pažymos dėl J. Z. paveldėjimo bylos kopija, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus pažymos kopija, nuotraukomis, 1993-01-11 mokėjimų kvitų už žemę kopijomis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje O. Z. ir J. Z. 1979 m. rugpjūčio 28 d. sutarties pagrindu buvo įsigiję nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Po J. Z. mirties liko gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo A. Z., suinteresuotų asmenų V. K., S. Z. paaiškinimų nustatyta, kad mirus sutuoktiniui J. Z. minėtoje namų valdoje liko gyventi O. Z., kuri naudojosi palikėjui priklausiusiu turtu, šį turtą prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, rūpinosi kaip savo turtu. Šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. Iš Šiaulių apskrities archyvo pažymos dėl J. Z. paveldėjimo bylos matyti, kad 1984-1992 metų Joniškio rajono notarinės kontoros dokumentuose paveldėjimo bylos į J. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą nėra. O. Z. 1985 m. rugpjūčio 23 d. Žagarės apylinkės vykdomajame komitete sudarė oficialų testamentą, registro Nr. 65, kuriuo visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko sūnui A. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Šiaulių apskrities archyvo pažymos matyti, kad žinių apie O. Z. 1985-08-23 sudaryto testamento panaikinimą minėtų metų Joniškio rajono Žagarės apylinkės vykdomojo komiteto notariškai patvirtintų testamentų byloje nėra. O. Z., kaip J. Z. sutuoktinė, paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m., 573 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjas A. Z., kaip J. Z. vaikas, yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, tačiau jis po tėvo mirties palikimo nepriėmė. Suinteresuoti asmenys V. K. ir S. Z., kaip J. Z. vaikai, yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, ir nesutinka, kad tik motina O. Z. priėmė palikimą. Iš jų paaiškinimų nustatyta, kad po tėvo mirties V. K. gyveno atskirai, atvažiuodavo motinai padėti, S. Z. mokėsi Šiauliuose, savaitgaliais važinėjo į namus ir padėjo motinai ūkio darbuose. Suinteresuoti asmenys V. K. ir S. Z. neįrodė, kad po tėvo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti, nes jie patvirtino, kad po tėvo mirties motina mokėjo mokesčius, tvarkėsi ūkyje, pati sprendė kas susiję su turtu, be to V. K. nurodė, kad po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarų biurą, nes galvojo, kad viskas pereina mamai.
Pareiškimo patenkinimas sukels pareiškėjui teisines pasekmes – asmuo turės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje yra sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str., nes pareiškėjas įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinį faktą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 259, 260, 263, 265, 270 str., teismas
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), motina O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), per šešis mėnesius po savo sutuoktinio J. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės atsiradimo.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.