Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Turto banko kolektyvo profesinės sąjungos atstovui V. G.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. ieškinį dėl atsakovo VĮ Turto banko pasiūlymo, įsakymo bei darbo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiais

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas nuo 2002 m. balandžio 29 d. dirbo pas atsakovą Teisės departamento Civilinio ir baudžiamojo proceso teisės skyriaus teisininko pareigose. Atsakovo 2011 m. rugsėjo 30 d. pasiūlymu Nr. P7-10 jam buvo pasiūlyta iš užimamų pareigų būti perkeltam į Skolų valdymo tarnybos teisės skyriaus teisininko pareigas, o ieškovui pasiūlymo nepriėmus, 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. P2-95 teisininko pareigybei buvo paskelbta prastova.

Ieškovas, lygindamas jo faktiškai vykdytas funkcijas Turto banko Teisės departamente ir Skolų valdymo tarnybos teisės skyriuje, nurodo, kad jos iš esmės tapačios, o pasikeitė tik pareigybės pavadinimas, pavaldumas. Todėl ieškovo teigimu, darbo sutartis neturėjo būti keičiama DK 120 str.2d. nustatyta tvarka. Be to, ieškovas nurodo, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių skelbti jam prastovą, juolab analogiškoje situacijoje buvo dar trys departamento darbuotojai. Darbo sutartyje sulygtas darbas niekur neišnyko, tiesiog jis buvo atimamas ir ieškovo vertinamas kaip nušalinimas nuo darbo. Ieškovo nuomone, atsakovas netinkamai taikė DK 122 str. dar ir dėl to, kad prastovą skelbė iki jo sūnui sueis 3 metai, taigi, nebuvo siejamas su darbo buvimu/nebuvimu. Toks darbdavio elgesys, pasak ieškovo, buvo įtakotas jo narystės ir veiklos profesinėje sąjungoje ir siekiant prastovos skelbimą panaudoti kaip psichologinio poveikio priemonę priverčiant ieškovą pasirašyti neteisėtą darbo sutarties pakeitimą - sudaryti terminuotą darbo sutartį. Darbo sutarties pakeitimas Nr.3, kurį ieškovas buvęs priverstas pasirašyti, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, draudžiančioms sudaryti neterminuotą darbo sutartį esant nuolatinio pobūdžio darbui. Tokiu atveju, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, ieškovas netektų teisės gauti išeitinę kompensaciją ir tai pažeistų jo teises.

Teisme ieškovas papildomai nurodė, kad jis yra dviejų profesinių sąjungų narys, todėl sutinkamai su DK 19 str.2d. negalįs ginti ir darbuotojo, ir darbdavio interesų. Rengdamas kolektyvinės sutarties projektą, jis atstovavęs darbuotojų interesus. Jo tiesioginis darbas – rengti procesinius dokumentus, atstovauti darbdavį teismuose.

Banko valdybai 2010 m. gegužės 07 d. ir 2011m. rugpjūčio 26 d. priėmus atitinkamus nutarimus, buvo atlikti esminiai struktūriniai darbo organizavimo pakeitimai. Įmonės darbuotojų profesinė sąjunga prašė pripažinti negaliojančiu darbdavio valdybos 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo dalį dėl VĮ „Turto bankas“ Teisės skyriaus pertvarkymo (civ.b.2-18827-803/2011). Kaip atsiliepime nurodo atsakovas, abiem atvejais prieš vykdydamas darbo organizavimo pakeitimus įmonėje darbdavys su profsąjungomis konsultavosi DK 47 str. nustatyta tvarka. Turto banke su pasiūlymais krizės metu sumažinti darbo užmokesčio dydį nesutikę tik aukščiau jau minėti Teisės departamento darbuotojai, tame tarpe ir ieškovas. Dėl to panaikinti numatytam Teisės departamentui priklausiusiose pareigybėse dirbantys darbuotojai nebuvo perkelti į naujai sukurtą Teisės skyrių ir darbą atsakovui teko organizuoti tiek per Teisės skyrių, tiek ir per Teisės departamentą.

Teisme atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad ieškovas vienintelis siekia sau išskirtinių darbo sąlygų dirbti Teisės departamente, o ne Teisės skyriuje. Teisės departamento darbą tiesiogiai organizavo generalinis direktorius, o naujai steigiamam Teisės skyriui vadovautų kvalifikuotas specialistas. Atsakovo atstovas patvirtino, kad ir šiandien galioja darbdavio pasiūlymas sudaryti neterminuotą darbo sutartį darbui Teisės skyriuje už tą patį darbo užmokestį. Jis nurodė, kad tik keturi Teisės departamento teisininkai nesutiko darbo užmokesčio sieti su konkrečia suma, o norėjo likti susieti su MMA. Tokiu atveju, Vyriausybei padidinus MMA, darbo užmokestis padidėtų automatiškai. Toks darbo užmokesčio padidinimas nėra pagrįstas ekonomiškai, o MMA padidinimas iš esmės yra skirtas apginti gaunančius minimalias darbo pajamas. Atsakovo atstovo teigimu ieškovas sąmoningai siekė teismo posėdžio atidėjimo, siekdamas teikti patikslintą ieškinį. Be to, atstovas nurodė, kad ruošiant kolektyvinę sutartį, teisininkai atsisakė ją vertinti, teigdami, kad būdami profesinių sąjungų nariais negali atstovauti darbdavio interesų, ir tuo paralyžavo įmonės veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jeigu darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

Darbo sutarties sąlygos, nustatytos šio Kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus šio Kodekso 121 straipsnyje nustatytus atvejus (DK 120 str. 1 ir 2 d.).

AB Turto banko valdybos 2010 m. gegužės 07 d. ir 2011 m. rugpjūčio 26 d. priimtais nutarimais buvo atlikti esminiai struktūriniai banko darbo organizavimo pakeitimai. Be kitų struktūrinių pakeitimų, buvo panaikintas Teisės departamentas su visomis jame esančiomis pareigybėmis ir įsteigtas Teisės skyrius, kurį sudaro skyriaus viršininkas, jo pavaduotojas ir 4 teisininkų bei specialisto pareigybės (1 t.b.l.20-26). Šie banko valdybos nutarimai dėl darbo organizavimo pakeitimų, teismine tvarka nenuginčyti. Todėl banko generalinis direktorius turi teisę ir pareigą, numatytus pakeitimus įvykdyti.

Vykdant minėtus pakeitimus 2011 m. rugsėjo 30 d. ieškovui buvo pateiktas pasiūlymas Nr. P7-10 dėl darbo sąlygų pakeitimo – būti perkeltam iš užimamų pareigų į Skolų valdymo tarnybos Teisės skyriaus teisininko pareigas, mokant 7 MMA darbo užmokestį (1t. b.l.36). Nors ieškovui darbų apimties ir darbo apmokėjimo sąlygų keisti nebuvo siūloma, tačiau jis, ginčydamasis su darbdaviu tik dėl vieno mėnesio termino pranešimui apie apsisprendimą pateikti, nesutiko būti perkeliamas į Teisės skyriaus teisininko pareigas, nenurodydamas motyvų (1t.b.l.40-42).

Atlikus lyginamąją analizę nuo 2000 m. gegužės 29 d. ir iki 2010 m. rugpjūčio 05 d. galiojusių ir dabar nuo 2011m.rugsėjo 30 d. galiojančių teisininko pareiginių nuostatų, teismas daro išvadą, kad ieškovo vykdytos funkcijos iš esmės tos pačios – keičiasi pareigybės pavadinimas, pavaldumas, atskirų dalių numeracija (1t.b.l.117-119, 120-122, 37-39).

Taigi siūlydamas ieškovui iš esmės tas pačias darbines funkcijas vykdyti Teisės skyriuje, atsakovas jo (ieškovo) darbinių teisių nepažeidė. Tačiau ieškovas, auginantis vaiką iki trejų metų, iš darbo pagal Kodekso 129 str. negali būti atleistas. Taigi atsisakydamas nuo jam siūlomo darbo, pats ieškovas sukūrė situaciją, dėl ko atsakovas (darbdavys) teisininko pareigybei 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. P2-95 paskelbė prastovą nuo 2012 m. sausio 01 d. iki ieškovo vaikui sueis trys metai. Tokį sprendimo būdą siūlė ir LR Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyrius (1t., b.l.54-55), atsakydamas į VĮ Turo banko 2011-11-03 paklausimą (1t., b.l.44). Minėtu įsakymu nustatyta, kad prastovos laikotarpiu už kiekvieną prastovos valandą ieškovui mokėti 30 proc. Vyriausybės nustatyto minimaliojo valandinio atlygio (1t. b.l.48). Tad ieškovas turėjo pasirinkimą dirbti teisininku Teisės skyriuje ir gauti jam siūlytą atlyginimą, arba tenkintis už prastovą gaunamu atlygiu. Teisme atsakovo atstovas patvirtino, kad ir dabar galioja darbdavio pasiūlymas sudaryti neterminuotą darbo sutartį darbui Teisės skyriuje už tą patį darbo užmokestį. Tokioms aplinkybėms esant nėra pakankamo teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais banko generalinio direktoriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. pasiūlymą Nr. P7-10 ir tų pačių metų gruodžio 20 d. generalinio direktoriaus įsakymą Nr.P2-95 dėl prastovos paskelbimo.

2012 m. sausio 18 d. šalys pasirašė 2002 m. balandžio 24 d. Darbo sutarties Nr.621, pakeitimą Nr.3, kuriuo susitarė, kad teisininko pareigybės prastovos metu, ieškovas dirbs pagal terminuotą sutartį, o darbdavys įsipareigojo už šį darbą mokėti 5600 Lt. per mėnesį darbo užmokestį (1t.b.l.77). Šis pakeitimas buvo pasirašytas vadovaujantis generalinio direktoriaus jau minėtu įsakymu Nr.P2-95 dėl prastovos paskelbimo bei ieškovo, kaip jis pats rašo priverstiniu sutikimu (1t.b.l.63). Sutarties pakeitimo tekstą prieš dieną t.y. sausio 17 d. pateikė pats ieškovas (1t. b.l.75).

Tačiau po Darbo sutarties pakeitimo pasirašymo, 2012-01-24 ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl pasiūlymo, įsakymo Nr. P2-95 bei darbo sutarties pakeitimo Nr.3 pripažinimo negaliojančiais (1t.,b.l.79-82). Išsiskyrus komisijų narių nuomonėms, sprendimas šiais klausimais nebuvo priimtas (1t., b.l.84-87).

Teisininko darbas Teisės skyriuje yra nuolatinio pobūdžio, todėl 2002 m. balandžio 24 d. šalių sudarytą darbo sutartį pakeisti terminuota sutartimi, draudžia DK 109 str. 2 d. nuostatos. Dėl to minėto Darbo sutarties pakeitimo Nr. 3, 1.3. punktas nustatantis darbo sutarties terminą, pripažintinas negaliojančiu. M. D. sutarties pakeitimo 4p., numatantis darbdavio įsipareigojimą mokėti ieškovui nustatyto dydžio darbo užmokestį (5600 Lt.), pastarojo teisių nepažeidžia, nes pinigine išraiška atitiko anksčiau gautą darbo užmokestį, todėl jį naikinti teisinio pagrindo nėra.

Valstybės įmonės turto banko Darbuotojų bei Kolektyvo profesinių sąjungų ginčai su banko administracija bei šalių dėstomos aplinkybės liečiančios buvusius ir esamus ginčus, sprendžiant šį individualų darbo ginčą, yra teisiškai nereikšmingos ir dėl to nevertintinos.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, todėl žyminis mokestis priteistinas į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83, 96 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis DK 95, 109 str. 2d., 120 str. 1 ir 2 d. 129, 130, 132 str.2d. bei vadovaudamasis CPK 96 str.1d., 259, 263-270, 410-416 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškovo D. V. ieškininį reikalavimą dėl 2002m. balandžio 24d. sudarytos darbo sutarties Nr.621, 2012 m. sausio 18 d. šalių pasirašyto Darbo sutarties pakeitimo Nr.3 pripažinimo niekiniu iš dalies patenkinti ir šio pakeitimo Nr. 3, 1.3. punktą, nustatantį sutarties terminą pripažinti negaliojančiu.

Reikalavimas pripažinti niekiniu Darbo sutarties pakeitimo 4-tą punktą, kuriuo atsakovas (darbdavys) įsipareigojo mokėti darbuotojui (ieškovui) per mėnesį 5600 Lt. darbo užmokestį, netenkintinas.

Ieškovo D. V. reikalavimus dėl atsakovo VĮ Turto banko generalinio direktoriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. pasiūlymo Nr. P7-10 bei 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr.P2-95 dėl paskelbimo prastovos pripažinimo negaliojančiais, atmesti.

Priteisti iš atsakovo Valstybės įmonės Turto bankas (į. k. 112021042) 142 Lt. žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 d. Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.